Šuns dienai artėjant: kaip keičiasi šunų šeimininkai?

 (4)
Kovo 21 – balandžio 18 dieną, penkis antradienius paeiliui, „Atsakingo šeimininko akademijoje“ vyko paskaitos šunų mylėtojams, rašoma pranešime spaudai.
Šuo su šeimininku (asociatyvi nuotr.)
© Shutterstock

„Kinologinis švietimas turi tapti būtinybe, – įsitikinusi LKD Mokymo centro vadovė Daiva Kvedarienė. – Juk šeimininko atsakomybė prasideda ne tada, kai šuniuką parsiveža į savo namus, o tada, kai gimsta noras turėti augintinį...“.

Kad visuomenę būtina šviesti, rodo ir kitų šalių patirtis. Apie tai daug kalbėta ir tarptautinėje kinologinio švietimo konferencijoje Vilniuje, kurią organizavo ir savo patirtimi kartu su 10 šalių atstovais dalijosi Lietuvos kinologų draugija.

Žinias pritaikys praktiškai

„Akademijos klausytojai įgijo šuns pasirinkimo, kasdienės priežiūros, mitybos, socializacijos ir gyvūnų gerovės žinių. Gavo pagrindus, ant kurių galės kurti „gerovės rūmus“ savo augintiniams“, – sakė švietėjiškų paskaitų koordinatorė Augustė Daukšienė. Jos teigimu, į paskaitas rinkosi 35-50 klausytojų. Išklausiusiems visas 5 paskaitas buvo įteikti „Atsakingo šeimininko akademijos“ pažymėjimai.

„Žadu ir ateityje dalyvauti tokiose paskaitose, juk tai puiki švietėjiška veikla, padedanti kurti gyvūnus mylinčią šalį. Kuo daugiau žmonės žinos apie šunų pasirinkimą, atsakingą auginimą, socializaciją, tuo rečiau išgirsime apie netinkamai prižiūrėtus, nelaimingus, išmestus ar nuskriaustus šunis“, – gavusi pažymėjimą, džiaugėsi Miglė Pilvelytė.

Po įžanginės paskaitos „Atsakingas šuns pasirinkimas“, kurią skaitė Daiva Kvedarienė, vilnietė Agnė Kairytė prisipažino, jog tai, ką išgirdo, privertė iš naujo peržiūrėti savo prioritetus: „Turiu atsakingai pasverti, ar galiu sau leisti dar vieną „gauruotąjį“ šeimos narį tiek laiko, tiek finansinių galimybių, tiek savo tikslų ir poreikių atžvilgiu. Sužinojau apie hibridinių šunų problemas, apie mišrūnus priglaudusiųjų laukiančius galimus iššūkius: sudėtingesnę dresūrą, šuns reabilitaciją“.

Miglės Pilvelytės nuomone, visuomenėje vis dar gajūs „mitai“, o švietėjiški renginiai yra kaip tik ta vieta juos griauti: „Pasirodo, auginant didelės veislės šunį nebūtinai reikia daug erdvės, jeigu šuo gaus pakankamą fizinį krūvį, daug bendraus su savo žmogumi. Maniau, kad tikrą draugą galima išsiauginti tik nuo mažo šuniuko, pasirodo, ir vyresnis šuo prie naujo šeimininko puikiai prisiderina. Auginu du didelių veislių ilgaplaukius šunis, todėl maniau, kad labiausiai šeriasi ilgaplaukiai.

Pasirodo, ir trumpaplaukiams tai būdinga... Matote, kiek visokių „pasirodo“ pavyko atsikratyti“, – juokavo Miglė.

Antroji nemokamų paskaitų ciklo, kurios vyko Vilniaus miesto savivaldybėje, paskaita buvo skirta kasdienei ir veterinarinei priežiūrai (lektorius Jonas Mingaila), trečioji – šunų mitybai (lektorė Rimgailė Gvildė). Dar po savaitės klausytojai gausiai rinkosi ir diskutavo šunų elgsenos specialistės Vilmos Jazukevičiūtės paskaitoje apie šunų socializaciją. Paskaitų ciklą baigė Rūtos Kudelytės paskaita apie šunų gerovę.

Po paskaitos apie šunų socializaciją ir elgseną daugelis pabrėžė, kad tai buvo viena vertingiausių ciklo paskaitų.

„Sužinojau, kokių klaidų padariau, augindama šunį. Tuomet neturėjau pakankamai informacijos, patirties. Lektorė pateikė daugybę pavyzdžių, kuriuos pritaikysiu, augindama savo šunis“ׅ, – tikino Miglė Pilvelytė.

Ne vienas klausytojų sakė pirmiausiai namuose atliksiąs „generalinę reviziją“, mat daugelis net nesusimąsto, kokie pavojai tyko šuns, o ypač jauno šuniuko, saugiausioje aplinkoje – namuose.

Švietėjiškų renginių vis dar trūksta

Rodos, moderniųjų technologijų laikais surasti būtiną informaciją ar pasikonsultuoti socialiniuose tinkluose su bendraminčiais nėra sudėtinga, tačiau gana dažnai šių žinių gyvenime nepritaikome. Kartais tos žinios gali netgi būti klaidingos.

Beglobių gyvūnų gausa, žmonių sužalojimo atvejai, šunų savininkų neatsakingumas vis dar kelia nerimą. Internete bei kitur informacijos rasti galima, tik ar visi ir visada jos ieško, ar visada ši informacija būna tiksli?

„Švietėjiškų renginių labai trūksta mažuose miesteliuose, kaimuose, kur šunys dažnai laikomi labai blogomis sąlygomis. Reikėtų daugiau paskaitų apie tai, kaip dresuoti šunį, kokie yra dresūros būdai, ženklai“, – sakė Gustė Ivanauskienė.

Lietuvos kinologų draugijos Mokymo centro komanda, trečius metus vykdanti visuomenės švietimo projektus, įsitikinusi, kad per švietimą galima padidinti šeimininkų atsakomybę ir stiprinti gyvūnų gerovę.

Mokymo centro komandos nuomone, puiku, kad Vilniaus m. savivaldybė dalyvauja kinologiniame švietime: nemokamai suteikia patalpas ir būtinas priemones, tačiau norėtųsi, kad sostinės pavyzdžiu pasektų ir kitos savivaldybės. Juo labiau, kad šunų mylėtojų klubų yra kiekviename mieste. Yra entuziastų, kurie tokius mokymus galėtų organizuoti.

„Nesvarbu, kokią kinologinio švietimo formą pasirinksite: susitikimą vaikų ugdymo įstaigoje, paskaitą visuomenei ar pramoginį renginį bendruomenei, – sakė Mokymo centro vadovė D. Kvedarienė. – Svarbu siųsti tinkamą žinutę ir kartu visiems kurti gyvūnus mylinčią šalį“.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (12)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (159)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja (17)

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates (21)

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates
Tiems, kurie abejoja, ar laukinės katės iš tiesų gali tapti geriausiomis žmogaus draugėmis, Šarūnė Petravičiūtė gali patvirtinti – taip tikrai būna. Du kačiukai, kadaise slėpęsi nuo žmonių ir jų bijoję, šiandien glaudžiasi prie šeimininkės ir žino, kad šalia jos nebėra ko bijoti.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti (10)

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.