Sujaudina iki širdies gelmių: iš prieglaudos paimta Baika šiuo metu žaidžia su Kinijos vaikais

 (16)
Sakoma, kad šuo – geriausias žmogaus draugas. Vieni šio draugo keliauja pirkti pas šunų veisėjus, kiti – ieško gyvūnų prieglaudose. Paėmus gyvūną iš prieglaudos ne tik įsigyjamas ištikimiausias šeimos narys, bet ir padaromas geras darbas: prieglaudoje atsidūrusiam keturkojui suteikiamas antras šansas būti mylimam ir mylėti. Tarp tokių laimingųjų buvo ir Baika, kurią dar visai mažytę namo parsivežė dabartinė jos šeimininkė Aušra. Kaip šiandien Baikai sekasi?
Laimę radusi kalytė Baika
© DELFI montažas \ Asmeninis albumas

Augintiniai – tik paklydėliai

Aušra Jankauskaitė, dabartinė Baikos šeimininkė, vos 4 mėnesių šunelį pasiėmė iš Tautmilės gyvūnų prieglaudos, esančios Vilniuje. Kaip pasakoja pati Aušra, abejonių, ar reikia iš prieglaudos paimti šuniuką, jai niekad nekilo.

„Aš, tiesą pasakius, dar neišmokau ramiai ir tolerantiškai reaguoti, kai žmonės gyvūnus perka. Visada užsimenu, kad yra daugybė gyvūnų, kurie laukia namų. Skamba galbūt kategoriškai, bet argumentai, kad „nenorime nestabilios psichikos šuns” arba „mišrūnai negražūs” man neatrodo svarūs ir tikslūs, kai benamių gyvūnų skaičius yra toks, koks yra. Be to, aš savo vaikystę praleidau kaime. Naminių gyvūnų niekas nepirkdavo, jie atklysdavo, juos reikėdavo prisijaukinti arba jau savi atsivesdavo. Man gyvūnų pirkimas yra svetimas“, – apie sprendimą namo pasiimti beglobį šuniuką pasakoja Aušra.

Baika pašnekovei yra antras šuo. Anksčiau ji pasakoja turėjusi rotveilerių mišrūnę, kurią rado besiblaškančią gatvėje. Tuomet Aušrai buvo tik 13 metų, tačiau ji be dvejonių priglaudė pusantrų metų paklydėlę, kurią pavadino Bete.

„Po ilgų metų draugystės ši, deja, susirgo ir aš likau be keturkojės draugės. Psichologiškai atsigauti užtruko daugiau nei metus. O po to? Po to atsirado Baika“, – šypteli pašnekovė.

Reikia daug kantrybės

Keturkojai, iš prieglaudų patekę į naujus namus, dažnai būna baikštūs, prireikia laiko, kol jie pripranta prie naujos aplinkos ir šeimos. Kaip sako Aušra, Baika nebuvo išimtis.

„Vis dėlto pirmo susitikimo metu Baika nelabai norėjo bendrauti, buvo baikšti. Keturių mėnesių Baika namuose iškart nuskuodė į skalbinių dėžę ir ten įsitaisė. Taip buvo dvi dienas. Po to pradėjo bendrauti, bet visgi laikydama atstumą. Aš per daug nesijaudinau, kad ji nenori bendrauti – juk nauja aplinka. Vis pakalbindavau ją, bet leidau jai pačiai nuspręsti, kada išlįsti. Ypač po to, kai tris kartus ją iš ten ištraukiau, o ji bėgdama vėl pasislėpė skalbinių dėžėje“, – apie pirmąsias dienas naujuose namuose pasakoja Baikos šeimininkė.

Kaip ir su kitais mažaisiais keturkojais, taip ir su Baika pašnekovei Aušrai reikėjo daug kantrybės. Moteris pasakoja, kad ir vardas šunytei gimė dėl jos nesibaigiančių išdaigų. Vis dėlto, kai Baika užaugo, ji tapo neatskiriama ir pačia geriausia Aušros drauge.

„Kadangi mažo šuniuko niekada nebuvau auginus, ją lyginau su savo pirmąja Bete, kuri buvo klusni ir nuolanki. Baika buvo priešingybė. Kai jau suprato, kad galima naudoti balsą (matyt, pati per anksti išmokiau), prasidėjo mano bemiegės naktys. Jei nori išeiti iš kambario – loja. Paskui nori įeiti – vėl loja. Keldavausi penktą, o kartais ir pusę penkių ryto, nes panelė norėdavo į lauką. Ne reikalų atlikti, tik pasivaikščioti. Lodavo, jei per ilgai į ją žiūrėdavau. Baika taip pat dažnai palikdavo „dovanų”. Kartais ant pagalvės, kartais būdavo, kad jau pavargusi guluosi į lovą, o ten šlapia“, – dabar juokdamasi apie Baikos pirmuosius mėnesius naujuose namuose pasakoja Aušra.

Išdaigininkas namuose

Pašnekovė tęsia, kad jai teko atsisveikinti ne tik su ilgais rytais lovoje, bet ir su penkiomis poromis akinių, ne vienu telefono įkrovikliu, kavos staleliu (Baika nugraužusi vieną stalo koją), mobiliuoju telefonu, sofa ir tvarkingomis šiukšliadėžėmis, nes Baika jas išversdavo.

„Bet negaliu pasakyti, kad buvo sunku. Galbūt kai surašai viską, susidaro nemažas sąrašas šunybių, bet jos ir vardas toks. Duodama šį vardą sakiau, kad, kai iškrės ką nors, sakysiu: „Čia gi „baika”. Po kurio laiko pradėjome vaikščioti į pamokėles. Baika protinga, bet užsispyrusi. Visgi išmokome daug, o svarbiausia, kaip suvaldyti emocijas: pasirodo, tokiam emocionaliam tvėriniui reikalingas didelis protinis užimtumas. Nepaisant to, tualeto problemos tęsėsi iki devynių mėnesių. Dabar Baika drausmės problemų neturi. Esu linkusi manyti, kad tai jau praėjęs vaikystės tarpsnis. Dabar dvejų Baika nebent namie pavaiko katę ar kaime vištą“, – sako Aušra.

Moteris juokauja, kad augintinis yra tarsi vaikas: moko kantrybės, išminties. Nepaisant visų nuotykių ir išdaigų, Baika, anot Aušros, yra labai prieraišus šuo. Ji nenubėga ten, kur nesimato jos šeimininkės: „Kiekvieną naktį užmiega savo lovoje, o atsibunda jau mūsų. Net ir namuose visą laiką yra ten, kur esame mes.“

Džiugina kinus

Pripratusi prie naujos šeimos, užaugusi ir pažinusi pasaulį, Baika kartu su savo šeimininke Aušra išvyko ieškoti daugiau nuotykių. Dabar jos gyvena Kinijoje.

Aušra pasakoja, kad Baikai kitoje šalyje sekasi puikiai. Negana to, ji dar ir labai populiari: „Kaimynai, iš pradžių net bėgdavę į šalį, priprato prie Baikos dydžio ir dabar maloniai sveikinasi, bando ją paglostyti. Taip pat verta paminėti, kad Kinijoje dauguma žmonių gyvūnus perka. O jei jau perka, tai tik veislinius. Baika čia egzotika. Gal todėl ir bijo šiek tiek, nes nėra tokio šuns matę. Čia kitas puikus dalykas, kad tie pamestinukai vieninteliai tokie pasaulyje – su savo dėmelėmis, skirtingu dydžiu, akių spalva.“

Pašnekovė tęsia, kad Baika kur kas lengviau nei tikėtasi priėmė pokyčius. Ji labai lengvai įveikė vienuolikos valandų skrydį į kitą šalį, o pirmą kartą kojomis palietusi Kinijos žemę, smalsiai ją uostinėjo ir domėjosi naujais vaizdais bei kvapais.

„Neįsivaizduoju, kiek gyvūnai supranta mūsų kalbą, bet aš vis tiek jai aiškinu viską. Dėl viso pikto. Jei visgi supranta, ką sakau, tai tuo ir paaiškinčiau jos puikų gebėjimą greitai adaptuotis“, – sako Aušra.

Vaikų traukos objektas

Gyvendama Kinijoje, Baika tapo vaikų „mokytoja“. Kaip pasakoja pašnekovė Aušra, jau Lietuvoje šunytė buvo labai populiari tarp vaikų: „Baika nuo mažumės mėgsta mažus vaikus ir su jais elgiasi atsargiai. Gyvenome prie kalnelio, kur visuomet žaisdavo vaikai. „Baika, Baika, Baika” jau buvo tapęs kiemo šūkiu, kurį pamažu perėmė ir visi Baikos draugai.“

Kinijoje Baika moko vaikus, kad nėra ko bijoti didelių šunų, jie taip pat gali būti tokie pat mieli ir draugiški kaip ir mažų veislių keturkojai.

„Ir Kinijoje stengiuosi, kad Baika galėtų pabūti su vaikais, o vaikai su Baika. Kaip jau minėjau, kinai bijo didelių šunų, čia vyrauja pudeliukai, tad stengiuosi vaikams parodyti, kad bijoti nėra ko, tik reikia žinoti šį bei tą apie šunų kūno kalbą ir bendravimo taisykles. Esu surengusi tokią pamoką vietiniams vaikams, kurie galėjo išdrįsti Baiką paglostyti ir netgi pašerti. Dalyvavome ir vaikų stovykloje. Tai tarsi edukacija. Taip pat mokau vaikus, kad šunis galima auklėti ne tik fiziškai, bet ir per žaidimą ir kad tai gyvas padaras, kuris į smurtą reaguoja panašiai kaip žmogus“, – pasakoja Aušra.

Laimę radusi kalytė Baika
Laimę radusi kalytė Baika
© Asmeninis albumas

Pašnekovė akcentuoja, kad keturkojai prieglaudose – vieninteliai ir išskirtiniai. Paėmęs šunelį iš prieglaudos ne tik padarai gerą darbą, bet ir turi tokį gyvūną, kokio niekas kitas neturi.

„Skirtingus žmones paveikia skirtingi dalykai. Jei reikėtų tai pasakyti primityviais reklaminiais šūkiais, skambėtų maždaug taip: „Nori gyvūno, bet neturi pinigų? Šunelis iš prieglaudos tau nekainuos”, „Nori kažko išskirtinio? Šunelis iš prieglaudos toks vienintelis”, „Nepameni, kada savimi didžiavaisi? Šunelis iš prieglaudos tau primins, ką tai reiškia” ir panašiai. Visos prieglaudų reklamos yra orientuotos į žmones, kurie nori daryti gera, bet yra ir kitų taškų, iš kurių būtų galima pažiūrėti į beglobius. Labai linkiu, kad kas nors tokią kampaniją greitai išleistų ir reklamos nebebūtų tokios gailios“, – su šypsena sako Baikos šeimininkė A. Jankauskaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (23)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.