Stebuklingos keturkojų galios: padeda vaikams išgyti

 (2)
Dar neseniai buvo sunku įsivaizduoti gyvūną ligonio palatoje, slaugos ar globos namuose, ugdymo įstaigoje. O šiandien terapinei veiklai parengti šunys – vis dažnesni psichologų, kineziterapeutų, specialiųjų pedagogų pagalbinininkai. Keturkojai terapeutai praskaidrina slaugos ir senelių namų globotinių nuotaiką, pasitelkiami ugdymo įstaigose, dirbant su tėvų globos netekusiais, autizmo ar kitos negalios paliestais vaikais, rašoma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) pranešime spaudai.
Kaniterapijai šunys specialiai parengiami ir testuojami.
© LSMU nuotr.

Bendraudama su šuneliu prakalbo

Brabanto grifonų veislės Jaris ir borderkolė Mūza – dažni profesionalių kaniterapijos edukacinių renginių ir gydymo seansų dalyviai. Šiuos šunis profesionaliai kaniterapijai parengusią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) dailės terapijos specialybės magistrantę, kinologę
Inetą Martinkevičiūtę ypač džiugina naujausias sėkmingos terapijos atvejis – sparti su Mūza bendravusios dešimtmetės pacientės pažanga.

Socialinio nerimo sutrikimo kamuojama mergaitė turi autistinio elgesio bruožų – visiškai nebendrauja ir nekalba su svetimais žmonėmis. Tačiau kai mažosios pacientės terapijai pradėjo asistuoti borderkolė Mūza, po 8 užsiėmimų mažoji pacientė pati pradėjo duoti šuniui žodines komandas, ir netgi išmoko jį pagirti. Nors su svetimais žmonėmis ji dar nebendrauja, bet jau garsiai paskaito keletą žodžių iš knygelės, kadangi Mūzai labai patinka, kai jai skaito.

Užsiėmimus su keturkojais terapeutais borderkole Mūza, belgų aviganiu malinua Toniu ir vipete Liuse iki šiol džiugiai prisimena ir vaikų gerovės centro „Pastogė“ ikimokyklinukai, kuriuos I.Martinkevičiūtė drauge su kitais LSMU Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos nariais aplankė ne kartą.

Iš gyvūnų mokosi ramybės

„Mūsų centre apgyvendinti tėvų globos netekę vaikai dažniausiai būna psichologiškai pažeisti, išgyvenę įvairias traumuojančias patirtis. O šunys buvo labai ramūs, geraširdžiai, ir su jais pabendravę vaikai tarsi persismelkdavo jų skleidžiama ramybe. Net didžiausi peštukai, paglostę šunelius, tapdavo meilesni, ramesni ir itin džiugiai laukdavo kitų užsiėmimų. Šie pokyčiai išliko ilgesnį laiką: vaikų elgesyje sumažėjo pykčio ir agresijos, jie pradėjo dažniau šypsotis. Manau, mums čia tokių užsiėmimų reikėtų nuolat“, – pastebėjo vaikų gerovės centro „Pastogė“ direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Laima Grigonytė.

LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio centro Profesionaliosios kaniterapijos tarnybos narė Žiedūnė Kmieliauskaitė su augintiniais.
LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio centro Profesionaliosios kaniterapijos tarnybos narė Žiedūnė Kmieliauskaitė su augintiniais.
© LSMU nuotr.

Kad kaniterapija turi teigiamą poveikį žmogaus fizinei ir psichinei sveikatai, jau seniai patvirtino ir įvairūs tarptautiniai moksliniai tyrimai. Ką gi daro šuo, kodėl jo asistavimas terapijoje toks veiksmingas?

„Dievas davė jiems didžiulę dovaną – gebėjimą besąlygiškai priimti bet kurį žmogų. Mes, žmonės, neretai turime įvairių nuostatų, ne kiekvienas įstengia įveikti pasidygėjimą neįprastu elgesiu ar ligos sumaitotu kūnu – o štai šuo geba visus besąlygiškai priimti, ir tai turi labai stiprų teigiamą poveikį. Teigiamas žmogaus ir gyvūno ryšys – viena iš priežasčių, kodėl gyvūnų asistuojama terapija tokia veiksminga“, – įsitikinusi I. Martinkevičiūtė.

Nebijoti knygos išmoko skaitydami... šunims

LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro vadovas, LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės technologijos fakulteto Gyvūnų auginimo technologijų instituto lektorius Mindaugas Paleckaitis papildė: žmogus bei šuo bendrauja dar ir biochemiškai. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, jog šuns ir žmogaus bendros veiklos metu žmogaus kūne išsiskiria medžiagų, kurios teigiamai veikia sveikimo procesus: vadinamojo „laimės hormono“ oksitocino kiekis padidėja, o „streso hormono“ kortizolio – sumažėja.

Kaip pasakojo LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro tarybos narė psichoterateutė, medicinos psichologė dr. Viktorija Grigaliūnienė, šalia terapinės veiklos, kuri vyksta prižiūrint profesionaliems, kvalifikuotiems specialistams su kaniterapijai tinkamais, sertifikuotais šunimis, keturkojai mūsų draugai pasitelkiami ir edukacinei veiklai – dalyvaudami jie padeda mokyti bei mokytis. Vienas įsimintiniausių pavyzdžių – įvairiose Lietuvos bibliotekose vykę netradiciniai skaitymo užsiėmimai, kai pradinukai įdomias ir mėgiamas knygas skaitė... šunims.

Pasak psichologės, šiuo atveju vaikams buvo svarbu pasirinkti tokį skaitymo draugą, kuris ramiai klausytų, o skaitytojas nesibaimintų, kad iš jo skaitymo gebėjimų kas nors pasišaipys. Pastebėta, jog pradinukai visai nejuto nerimo, ir tokių užsiėmimų labai laukdavo. Dr. V.Grigaliūnienės teigimu, toks mokymosi būdas gali būti veiksminga alternatyvi pagalba moksleiviams, kurie atsilieka nuo savo klasės draugų. Skaitydami šunims, vaikai išmoksta susikaupti, tobulėja jų kalba, skatinami pojūčiai.

O štai vokiečių aviganė Arytė šiemet veikiausiai tapo pirmuoju šunimi, kuris su Profesionalios kaniterapijos tarnybos narėmis dalyvavo mokyklos egzamine – dešimtokų viešojo kalbėjimo įskaitoje. Tai buvo neįkainojama pasitikėjimo savimi patirtis dešimtokams: argi gali būti baisu kalbėti viešai, jei šalia yra drąsos ir ramybės įsikūnijimas – šuo?

Kaniterapijai tinka ne visi šunys

Pasak LSMU Kinologijos mokslinio ir edukacinio ugdymo centro vadovo M. Paleckaičio, užsienyje šunys kaniterapijai pradedami rengti dar iki jiems gimstant: pirmiausia atrenkami tėvai, kurie turi pasižymėti tam tikromis savybėmis. Dažniausiai kaniterapijai pasirenkami niufaundlendai, Labradoro retriveriai, samojedai ir kt.

Šiuo metu Lietuvoje yra tik apie 30–40 šunų, oficialiai išlaikiusių tarptautinių šios srities ekspertų rengiamus kaniterapijos testus. LSMU studentė, kinologė I.Martinkevičiūtė ir jos augintiniai atstovavo Profesionalios kaniterapijos tarnybai liepos pabaigoje Palangoje vykusioje tarptautinėje kaniterapijos stovykloje. Į šią stovyklą renkasi įvairių šalių šunų dresuotojai, kaniterapeutai su savo augintiniais. Iš užsienio šalių atvykę kviestiniai lektoriai veda mokymus, vyksta šunų testavimas. Šiemet testą bandė išlaikyti šeši šunys, pavyko keturiems.

Lietuvoje kaniterapija kol kas nėra oficialiai įteisinta: kaip ir joga, akupunktūra, Tibeto medicina, fitoterapija, gydymas dėlėmis ir panašios sritys, kaniterapija priskiriama alternatyviajam gydymui. Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmai siekia, kad šios sritys ir Lietuvoje būtų deramai reglamentuotos.

Kol kas Lietuvoje veikia tik įvairūs socialiniai projektai, kurių metu lankomi neįgalieji, slaugos ir globos namų gyventojai, dienos centrų lankytojai. Daugelyje šių projektų neatlygintinai dalyvauja studentai – LSMU Kinologijos centro Profesionalios kaniterapijos tarnybos nariai.

Vaikų gerovės centro „Pastogė“ ikimokyklinukai ir šiandien atsimena užsiėmimus su keturkojais terapeutais borderkole Mūza, belgų aviganiu malinua Toniu ir vipete Liuse.
Vaikų gerovės centro „Pastogė“ ikimokyklinukai ir šiandien atsimena užsiėmimus su keturkojais terapeutais borderkole Mūza, belgų aviganiu malinua Toniu ir vipete Liuse.
© LSMU nuotr.

Specialistus, galinčius rinktis kinologo specializaciją ir tobulintis gyvūnų terapijos srityje, LSMU rengia dvi – gyvūnų mokslo bakalauro ir gyvūninių išteklių valdymo magistro – studijų programos. Pastebima, jog profesionalių kaniterapijos paslaugų poreikis šalyje auga.

Kaip dirba kaniterapijos specialistai, ką geba šiai sričiai parengti šunys, bus galima pamatyti rugpjūčio 8 d. Kaune, 19 val., Draugystės parke. Čia vyksiančiame Veiklių mamų klubo Šeimų piknike numatytas kaniterapijai parengtų šunų pasirodymas, bus galima pabendrauti su jų šeimininkais.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Augintinio gydymas: kokio vaistų poveikio turėtume bijoti? (1)

Augintinio gydymas: kokio vaistų poveikio turėtume bijoti?
Jūsų keturkojui draugui gali būti paskirta chirurginė ar stomatologinė procedūra, o galbūt tyrimas, kuriam prireiks nejautros. Jeigu su tokiu reikalu susiduriate pirmą kartą, Jūsų nerimas („ar viskas bus gerai?“) visiškai suprantamas.

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda (9)

Netinkamai veršelį vežusio piliečio laukia administracinė nuobauda
Iš nevyriausybinės gyvūnų globos organizacijos gavus pranešimą apie pastebėtą netinkamai vežamą veršelį, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nedelsiant pradėjo tyrimą, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos (5)

Rodezijos Ridžbekai – liūtų medžiotojai iš Afrikos
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (10)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (2)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (11)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (358)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.