Netiki skyriaus kompetencija pasirūpinti gyvūnais
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ kartu su Žirgų globos asociacija sulaukė skundų dėl gyvūnų laikymo sąlygų Švietimo ministerijai pavaldaus LMNSC Biologinės įvairovės priežiūros ūkio skyriuje. Nuvykusios įvertinti situacijos, organizacijos patvirtino – gyvūnų laikymo sąlygos skyriuje itin prastos, užfiksuoti fizinės ir psichologinės gyvūnų būklės pažeidimai.
„Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovę Beatričę Pliuskę labiausiai stebina ne gyvūnų laikymo sąlygos ir prasta jų būklė, bet LMNSC reakcija į skyrių apžiūrėjusių specialistų pateiktas išvadas.
„Gyvūnams buvo porą kartų tvarkytos kanopos, veterinaras padarė rentgeno nuotraukas. Nepaisant to, kad jie apmokėjo sąskaitas, tai vis tiek vyko mūsų iniciatyva. Gyvūnams buvo suteikta tik pati skubiausia pagalba, nors situacija turi būti sprendžiama iš esmės. Nepanašu, kad tai būtų daroma“, – piktinasi „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė.
Biologinės įvairovės priežiūros ūkio skyrių apžiūrėjusios organizacijos nutarė, jog situacija gali būti sprendžiama dvejopai – arba pagerinamos gyvūnų laikymo sąlygos, arba atsisakoma gyvūnų laikymo ir pradedamos taikyti alternatyvios švietimo priemonės nenaudojant gyvūnų.
„Nemanau, kad skyrius sugebės pasirūpinti gyvūnais – jų kiekis šiuo metu yra per didelis turimų darbuotojų skaičiui. Negana to, darbuotojai visiškai neturi kompetencijos rūpintis gyvūnais, o net jei jos turėtų, gyvūnų skaičių vis tiek būtina mažinti. Švietimo funkcijai vykdyti tikrai nereikia laikyti daug tos pačios rūšies gyvūnų. Pavyzdžiui, jie turi 6 ponius, kuomet tikrai užtektų turėti po vieną ar du“, – mano B. Pliuskė.
Sumažinti gyvūnų skaičių norėtų, bet tai nėra paprasta
LMNSC Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus vedėjas Almantas Kulbis pripažįsta, jog pagrindinės centro padalinio problemos – neprižiūrėtos arklinių gyvūnų kanopos bei per maži aptvarai gyvūnams.
„Mūsų centro veterinaras pateikė išvadas dėl ortopedinių problemų. Organizacijų siūlymu atliktas rentgenas. Ortopedinės kanopinių gyvūnų problemos yra atsiradusios dar iki 2012 m., kai reorganizavimo metu buvo sujungti keli centrai. Deja, LMNSC tokius gyvūnus ir gavo – kanopos yra apgydomos, tačiau visiškai jų išgydyti neįmanoma“, – aiškina A. Kulbis.
Jo teigimu, centrą nuolat apžiūri Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, o į jos pastabas centras visuomet atsižvelgia.
„Mūsų ūkis nemažas – jame gyvena keli šimtai gyvūnų, virš 60 jų rūšių. Sutinkame su pastaba, jog aptvarai gyvūnams nėra pakankamai erdvūs. Vis dėlto, sezono metu, vasarą, kanopiniai gyvūnai išleidžiami į didelę ganyklą. Kadangi mūsų teritorija nėra pilnai aptverta, tenka juos pririšti. Tam, kad arkliai vaikščiotų laisvi, reikėtų įrengti elektros aptvarą, tačiau esame pedagoginė įstaiga ir to daryti negalime dėl vaikų saugumo“, – teigia pašnekovas.
A. Kulbis aiškina, jog į mažus gardus gyvūnai uždaromi tik vykstant ekskursijoms. „Tada jie eksponuojami mažuose garduose, kad edukacinių projektų metu mokiniai ir mokytojai galėtų susipažinti iš arčiau su tais gyvūnais. Jie visi ganomi 2 ha teritorijoje – kiekvienam kanopiniam gyvūnui tikrai tenka po maždaug 500 metrų“, – skaičiuoja jis.
A. Kulbis sutinka su B. Pliuskės pasiūlymu auginti mažiau gyvūnų, tačiau teigia, jog paveldėtą zoologinę kolekciją perduoti kam nors kitam nėra taip paprasta.
„Paveldėtos kolekcijos nemažinome ir teisiškai ją mažinti yra tik kelios galimybės – perduoti kitai švietimo įstaigai arba viešojo aukciono būdu. Vis dėlto, pastaruoju atveju turbūt neatsirastų daug pirkėjų, norinčių perimti ortopedinių problemų turinčius arkliukus. Nuolat ieškome švietimo įstaigų, žemės ūkio mokyklų, kurioms galėtume gyvūnus perduoti“, – teigia A. Kulbis.
Jo teigimu, gyvūnus mielai būtų priėmusi ir Žirgų globos asociacija, tačiau teisiškai to negalima padaryti.
„Jei teisininkai rastų sprendimą, dalis gyvūnų tikrai galėtų būti perduota. Darbuotojų šiame padalinyje tikrai galėtų būti ir daugiau, šiuo metu bandome kelti jų kvalifikaciją. Tai yra žmonės, gaunantys minimalų atlygį, tad siunčiame juos į kursus. Juk naivu tikėtis, kad baigusieji Veterinarijos akademiją prižiūrėtų gyvūnus“, – sako A. Kulbis.
Teigia, jog rūpinasi jau anksčiau sužeistais gyvūnais
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius Algirdas Sakevičius teigia, jog centras vertina VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ ir „Žirgų globos asociacija“ iniciatyvas gyvūnų gerovei gerinti, siūlymą pasidalinti žiniomis bei patirtimi.
„Centro administracijos atstovai yra pasirengę susitikti ir aptarti bendradarbiavimo galimybes. Svarbiausia šioje situacijoje yra pokyčiai gyvūnų gerovės labui. Daugelis šiuo metu centre gyvenančių gyvūnų yra priglausti, perimti iš jais nebenorėjusių ar nesugebėjusių rūpintis žmonių. Didžioji dalis šių gyvūnų, dar prieš kelias įstaigas reorganizuojant į Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centrą, į tuometinį Jaunųjų gamtininkų centrą pateko būdami prastos fizinės būklės, kai kurių ligos nėra išgydomos“, – aiškina jis.
A. Sakevičiaus teigimu, čia gyvena ir sužeistų laukinių gyvūnų, turinčių fizines negalias, kurie laisvėje jau nebeišgyventų, ir du priglausti benamiai šunys, kuriems centras tapo namais. Keli išmesti naminiai gyvūnai buvo priglausti centro darbuotojų.
„Mūsų centras nėra abejingas gyvūnų gerovei – stengiamės jiems sudaryti kiek įmanoma geresnes sąlygas: pradėtas aptvarų, voljerų ir tvartų rekonstrukcijos projekto rengimas, tvartai jau išvalyti, dezinfekuoti, išbalinti ir ruošiami žiemai, prieš dvejus metus pakeistas ir apšiltintas tvarto stogas, šią vasarą įrengtas erdvus ir saugus aptvaras gyvūnams ganytis. Gyvūnų kanopos reguliariai tvarkomos profesionalaus kalvio (nuo šių metų gegužės pabaigos kanopos tvarkytos tris kartus), jie šeriami iš sertifikuotų tiekėjų perkamais pašarais“, – teigia A. Sakevičius.
Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro direktorius sutinka, jog gyvūnų centre yra iš tiesų nemažai, todėl norėdami pagerinti sąlygas dalį kanopinių ketinama parduoti viešame aukcione, nes dovanoti ar perleisti jų kitiems globėjams negalima įstatymiškai.
„Mūsų centras – atvira edukacinė erdvė, kurioje laukiami visi – mokyklų bendruomenės, šeimos. Centre globojamus gyvūnus noriai lanko ikimokyklinio amžiaus vaikai, mokiniai ir jų tėveliai – daugeliui tai galimybė iš arti susipažinti su gyvąja gamta, todėl siekiame, kad šioje erdvėje gerai jaustųsi tiek mūsų augintiniai, tiek su jais susipažinti atėję lankytojai“, – teigia jis.