Škotų stačiaausės katės – ramybę mėgstantiems žmonėms

 (4)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.
© T. Lukšio nuotr.

Vilnietė Laura Bulotaitė visada labai mylėjo kates, bet jas auginti pradėjo tik išsikrausčiusi iš tėvų namų. Šiuo metu moteris yra įkūrusi škotų stačiaausių ir nulėpausių kačių veislyną „Vuco“. Šiame pavadinime užkoduoti pirmųjų kačių vardai – Vugis ir Coco. Laurą, kaip ir daugelį kitų žmonių, pirmiausia sužavėjo nulėpusios škotų kačiukų ausys, vėliau – išraiškingas charakteris.

„Kai perki pirmąją katę, dažnai perki katiną maiše – nežinai, kas tavęs laukia. Kai įsigijau pirmąją augintinę, veisėja buvo patikinusi, kad ji tinkama veisti, dalyvauti parodose. Pirmieji žingsniai šioje srityje buvo sudėtingi – ilgai neradau tinkamo patinėlio, atlikau daug sveikatos tyrimų. Galiausiai pati įsigijau man reikalingos kraujo grupės katiną ir intensyviai pradėjau kaupti žinias apie kačių veisimą.“

Norint atsakingai veisti šiuos katinus iš tiesų reikia nemažo žinių bagažo. Visi škotų veislės kačiukai gimsta stačiomis ausytėmis ir tik po kelių savaičių paaiškėja, kuris genas dominuoja – stačiaausio ar nulėpausio.

„Škotų stačiaausiai ir britų katės – skirtingos veislės, bet jie yra giminaičiai. Pagal taisykles jas uždrausta veisti tarpusavyje. Britai stambesni, škotai – laibesni, elegantiškesni. Charakteriu jie panašūs, bet sako, kad stačiaausiai šiek tiek meilesni, tikri šeimyniniai katinai.“

Škotų stačiaausės katės, kaip ir žmonės, pasižymi skirtingais charakterio tipais. Vienos labiau linkusios glaustytis, gulėti ant kelių, kitos – savarankiškesnės, mėgsta laisvę.

„Mūsų katinas visada ateina prie galvos atsigulti, o katė atsigula prie kojų. Jie renkasi skirtingas vietas, bet visada būna šalia žmogaus. Šioms katėms nepatinka, kai jas nešioja, tampo, bet jos yra pakančios. Jos nesidraskys, nekąs, bet ieškos būdų, kaip pasprukti, išvengti tokio mylavimo.“

Laura pasakoja, kad veislynai dirba ne tik tam, kad veistų kates, bet ir siekia gerinti pačios veislės duomenis – kailio savybes, sveikatą, galvos struktūrą ir kita.

„Anksčiau buvo veisiama labai daug trumpaplaukių šios veislės kačių, šiuo metu Lietuvoje gal tik vienas ar du veislynai tokių turi. Dėl priežiūros subtilybių dauguma veislynų perėjo prie pusiau ilgo arba ilgo plauko škotų kačių veisimo. Šis kailis geriau vertinamas parodose, o ir priežiūra lengvesnė. Dauguma žmonių ieško trumpaplaukių kačių, nes mano, kad šios mažiau šersis, nors ilgaplaukių kačių kailis šiuo klausimu patogesnis. Aišku, jį reikia šukuoti, bet yra priemonių, kurios tai lengvina. Kačiukus, kurie išvažiuoja į naujus namus, mes siūlome maudyti tik esant poreikiui, bet tai nėra būtina, katės pačios susitvarko. Mes maudome savo kates tik prieš parodas.“

Škotai yra ramesni katinai, todėl tinkami tiems šeimininkams, kurie mėgsta poilsį. Šios katės nebijo vienatvės, būdamos vienos jos ilsisi, mėgaujasi katinišku gyvenimu. Škotų stačiaausės katės nėra ėdrios, nelinkusios persivalgyti, nors jų kūno struktūra stambi, pilnesnė.

„Kai išvykstame, namuose keliose vietose pastatome dėžučių su kraiku – katėms svarbi švara. Taip pat keliose vietose pastatome vandens ir ėdalo dubenėlių. Kartais net kriauklę užkemšu ir pripilu pilną vandens. Taip pasirūpinus augintiniu, jį galima palikti vieną iki trijų parų.“

Škotų stačiaausės katės turi stipresnius kaulų sąnarius, o nulėpausėms katėms patartina duoti papildų, kurie užtikrina, kad katei netrūks jokių medžiagų. Tokį skirtumą lemia tai, kad nulėpusios ausys nėra natūraliai susiformavęs požymis.

„Istoriškai nulėpusios kačiukų ausys atsirado dėl žmogaus įsikišimo. Vienas žmogus lauke rado katytę nulėpusiomis ausytėmis. Jis pamanė, kad šią ypatybę galima perduoti kitoms katėms. Nulėpausės katės buvo maišomos su įvairiomis kačių veislėmis. Taigi katinus su nulėpusiomis ausimis sukūrė ne gamta.“

Škotų stačiaausės katės – ramybę mėgstantiems žmonėms
© T. Lukšio nuotr.

Kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto tikslas – skatinti, kad žmonės kilmingus augintinius įsigytų tik iš patikimų ir atsakingų veisėjų. Laura pataria, kad, renkantis veislyną, būtina atkreipti dėmesį į tai, ar jis priklauso klubui, o klubas turi priklausyti pasaulinei sistemai.

„Jei veislynas nepriklauso pasaulinei sistemai, į tokį veislyną nereikėtų rimtai žiūrėti. Yra daug užregistruotų nepriklausomų klubų, kurie kilmės dokumentus pasirašo savo ranka. Į parodas tokie kačiukai nebus priimti. Be to, iš veislyno kačiukas turi išvažiuoti su visais skiepais, nukirmintas, pažymėtas, jei kačiukas nėra skirtas veisti ar parodoms – jis privalo būti sterilizuotas. Jei veislynas parduoda kačiuką veisimui, visada pasirašomos papildomos sutartys, kuriose susitariamos sąlygos, atsakomybės.“

Laura pasakoja, kad visada atidžiai atsirenka žmones, kuriems patiki savo kačiukus. Pirmiausia ji visus perspėja, kad kačiukas į naujus namus galės keliauti tik sulaukęs 4 mėnesių, kai bus visiškai pasiruošęs pakeisti aplinką. Jei būsimi šeimininkai nesutinka su tokiomis sąlygomis arba jos atrodo jiems neteisingos – veisėja ieško kitų šeimininkų.

„Prieš perkant katę, išsirinkus veislę, reikia apvažiuoti kelis veislynus, gyvai pamatyti kates, susipažinti su jomis. Pabūti valandą ar dvi kartu su jomis, pažaisti, pabendrauti su veisėju ir tik tada priimti sprendimą, ar tikrai ši veislė yra tinkama.“

Užsakymo nr.: PT_74866442

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas (1)

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (94)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (7)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (24)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (55)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą (3)

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą
Galimybė stebėti gyvenimą nuo pat pradžių – neįkainojama patirtis. Tuo neabejojanti Paulina Taujanskaitė džiaugiasi, kad galėjo sekti savo augintinės Bonos gyvenimą nuo pirmųjų dienų ir paversti jį ypatingu. Kita vertus, trūko visai nedaug, kad istorija nebūtų buvusi tokia laiminga.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.