aA
Kasmet Lietuvoje į prieglaudas patenka apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų – šunų ir kačių. Mažinti beglobių gyvūnų skaičių, vykdyti šio reiškinio prevenciją – vienas svarbiausių augintinių ženklinimo poodinėmis mikroschemomis ir jų registravimo Gyvūnų augintinių registre tikslų. Pasak prieglaudų atstovų, pas juos patenkančių paženklintų ir nepaženklintų gyvūnų likimai skiriasi kaip diena ir naktis. Deja, kol kas laimingų istorijų – vos viena kita, tačiau tikimasi, jog sulig įvestu privalomuoju gyvūnų ženklinimu padėtis gerės ir vis daugiau pasimetusių augintinių sugrįš į savo tikruosius namus.
„Linksmosios pėdutės“
„Linksmosios pėdutės“
© Asmeninis albumas

Paženklinti gyvūnai namo sugrįžta tą pačią dieną

SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė Nadežda Makuševa pasakoja, jog laimingos istorijos dažniausiai lieka nepastebėtos, mat situacijos išsisprendžia greit: „Jei tik gyvūnas yra paženklintas mikroschema, mes surandame šeimininką, susisiekiame su juo ir gyvūnas praktiškai tą pačią dieną keliauja namo. Taip ir pats patirdamas mažiau streso, ir suteikdamas didžiulės laimės šeimininkams, kurie gyvūną prarado, tačiau labai greitai jį ir susigrąžino“.

Visgi kol kas tokių istorijų ir gyvūnų – mažuma. Iš patenkančiųjų į prieglaudą mikroschemas turi vos keli procentai. Pasak N. Makuševos, dažniausiai tai – veisliniai gyvūnai, paženklinti ir į Lietuvos Gyvūnų augintinių registrą įtraukti dar veislynuose, nuo jaunumės.

Moteris dalijasi neseniai nutikusiu įvykiu, kai tikrieji gyvūno savininkai atsirado po pusės metų. Vidutinio dydžio juodas šunelis buvo surastas netoli Trakų. „Ieškojome šeimininkų, bet tuomet jo niekas nepasigedo. Šreko vardą gavęs šuo pusę metų gyveno prieglaudoje, buvo gydomas – išoperuotas nedidelis auglys. Ir kartą savo feisbuko paskyroje pasidalijome žinute, kad Šrekui puikiai sekasi, kad jis džiaugiasi gyvenimu, ir tą žinutę pamatė jo buvę savininkai, kurie šunelį atpažino, – pasakoja N. Makuševa.

„SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė Nadežda Makuševa
„SOS gyvūnai“ prieglaudos vadovė Nadežda Makuševa
© Asmeninis albumas


– Atsiėmę gyvūną žmonės labai džiaugėsi, verkė. Buvo akivaizdu, kad dėl šunelio buvo išgyventa, kad iki pasimetė ir atsidūrė pas mus, Šrekas buvo mylėtas. Visgi jis buvo nepaženklintas ir pusę metų turėjo gyventi prieglaudoje, būdamas nebe jaunas gyvūnas, gavo pratintis prie naujos aplinkos ir svetimų žmonių, kai, jei tik būtų turėjęs mikroschemą, galėjo parvykti namo tą pačią dieną. Ir gyvūnas, ir savininkai, kurie gyvūną buvo jau praktiškai palaidoję, patyrė traumą, kurios buvo galima išvengti, jei tik gyvūnas būtų buvęs paženklintas“.

Didžiuma į prieglaudas patenkančių gyvūnų turi šeimininkus

Prieglaudai vadovaujanti N. Makuševa pastebi, jog didžiuma patenkančių gyvūnų yra naminiai, turėję šeimininkus: „Iš elgesio matyti, jog gyvūnai socializuoti, jiems reikia žmogaus. Kai kurie šunys net yra dresiruoti – moka komandas. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jie atsiduria gatvėje, tuomet – prieglaudoje, kur ieškome jiems naujų šeimininkų, nors kažkur yra ir tikrieji jų savininkai, kurių nemenka dalis, ką parodo ir Šreko istorija, tikrai atsiimtų savo gyvūnus su didžiausiu džiaugsmu“.

Dalis gyvūnų, ypač – senų, turinčių lėtinių ligų, sužalotų, prieglaudoje ir lieka iki savo amžiaus galo. „Rūpinamės jais kaip išgalėdami, tačiau jokia prieglauda ir gyvenimas narvuose ar voljeruose niekuomet neatstos tikrų namų ir mylinčių šeimininkų. Tokių gyvūnų mūsų prieglaudose, kurie, pas mus patekę, savo dienas ir nugyvena, yra apie 40–50 proc.“, – sako N. Makuševa.

Iš viso per metus į prieglaudą „SOS gyvūnai“ patenka apie 400–500 gyvūnų.

Paženklinti gyvūnai gąsdina vengiančius atsakomybės

Klaipėdoje veikiančių gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė atkreipė dėmesį ir į finansinę ženklinimo naudą: „Jei į prieglaudą patekęs gyvūnas yra paženklintas ir pavyksta greitai susisiekti su savininkais, jiems nereikia mokėti prieglaudai už gyvūno išlaikymą. O jei gyvūno savininkai atsiranda po kelių dienų ar savaičių, atsiimdami gyvūną jie jau turi atlyginti už gyvūno išlaikymą“.

Simona Šakinytė
Simona Šakinytė
© Asmeninis albumas


Ji pasakojo, jog prieglaudų gyvenime ženklinimas turi ir papildomų naudų: „Yra buvę atvejų, kai norėdami paimti gyvūną iš globos namų ir sužinoję, jog jis paženklintas, žmonės sunerimo – jiems tai nepatiko. Būsimus gyvūnų savininkus tikriname labai rimtai, turime įvairių saugiklių, tačiau požiūris į ženklinimą, kuris šeimininkus įpareigoja prisiimti atsakomybę ir rūpintis savo gyvūnais, gali tapti papildomu argumentu.

Taip pat yra buvusi istorija, kai vyras skambino mums reikalaudamas paimti kitos prieglaudos jam dovanotą gyvūną, nes ketino išvykti į užsienį, ir kadangi negalėjome padaryti to tuojau pat, šantažavo mus išmesiantis gyvūną tiesiog į gatvę. Tačiau jau pokalbio metu apsigalvojo ir palaukė, iki gyvūną galėjome pasiimti, nes iš kalbos išėjo, kad šuo – paženklintas ir atsakomybė už gyvūną jį prisivys. Tai sąžinė netrukdo išmesti gyvūną į gatvę šalčiausią žiemą, o mikroschema ir baudos baimė – veikia. Iš tikrųjų liūdna, kad kai kuriems žmonėms gresianti atsakomybė yra pagrindinis argumentas nesielgti netinkamai, bet žmonių yra visokių ir mes džiaugiamės, kad ir juos paveikiančių priemonių, leidžiančių apsaugoti gyvūnus, taip pat atsiranda vis daugiau“.

Beglobius gyvūnus išlaikome mes visi

VšĮ Lietuvos gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos (GATO) vadovė Brigita Kymantaitė atkreipia dėmesį, jog beglobiai gyvūnai – tai ir didžiulė finansinė našta valstybei, visuomenei: „Kasmet Lietuvoje susidaro apie 15 tūkstančių beglobių gyvūnų – naujų atvejų, kuriais rūpindamasi valstybė, savivaldybės išleidžia per milijoną eurų. Dar apie 800 tūkstančių eurų per metus beglobiais besirūpinančioms prieglaudoms paaukoja patys gyventojai“.

B. Kymantaitė sako esanti įsitikinusi, jog ženklinimas taps viena iš priežasčių, dėl kurių neatsakingai į gyvūnus žiūrintieji juos auginti apsiims vis rečiau: „Nes dabar pagal Lietuvos Respublikos įstatymus visi Lietuvoje laikomi šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti. Prieglaudos naujiems savininkams perduoda tik paženklintus gyvūnus. Gyvūnus veisiantys ir parduodantys asmenys taip pat gali disponuoti tik paženklintais gyvūnais. Lygiai taip pat ir dovanojantieji ar perduodantieji globą kitam asmeniui turi pasirašyti sutartis. Tad išvengti atsakomybės už savo gyvūną bus vis sunkiau“.

Tam, kad daugiau žmonių paženklintų gyvūnus augintinius ir būtų užtikrintas efektyvus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų įgyvendinamas, vyksta gyventojų informavimo kampanija „Paženklink mane“, kurios metu gyventojai supažindinami su ženklinimo procesu bei jo teikiamomis naudomis.

„Specialiai šiai kampanijai sukurta el. svetainė www.pazenklinkmane.lt, kurioje pateikiama reikiama informacija ir interaktyvus žemėlapis, kuriame matyti arčiausiai namų esantys gyvūnų ženklintojai bei kontaktiniai jų duomenys, nurodoma ženklino paslaugos kaina. Tad gyventojai yra kviečiami aktyviai naudotis sukurta svetaine ir ženklinti gyvūnus“, – sakė prie ženklinimo ir viešinimo kampanijos „Paženklink mane“ prisidedančios VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

Nors visi pasiutligei imlūs gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai – turėjo būti suženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre iki gegužės 1 dienos, veterinarijos gydyklų atstovai pastebi, jog procesas – dar tik įsibėgėjęs, o ženklinimas – tęsiasi.

Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta ir užregistruota arti 40 proc. šunų ir apie 20 proc. kačių.

Letena
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Nufilmavo šuns gelbėjimą iš Ukrainoje apšaudyto pastato: priversti jį palikti namus buvo sunki užduotis

Socialinėje žiniasklaidoje Ukrainos avarinė tarnyba pasidalino filmuota medžiaga, kurioje...

Šunų treneris Robertas: fitnesu gali užsiimti tik sveiki šunys (1)

Vaikystėje Roberto tėvų namuose buvo Vidurinės Azijos aviganis. Į kinologiją jis įsitraukė...

Molėtų rajone susirinko gražiausi retriveriai

Labradoro, auksaspalviai, garbanotieji, lygiaplaukiai ir Naujosios Škotijos retriveriai, iš viso...

Šeštadienį išrinkti gražiausi šnauceriai ir pinčeriai

Birželio 18 dieną Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos šnaucerių bei pinčerių mylėtojai su savo...

Veterinarė Viktorija – apie didžiausią šuns priešą per vasaros karščius: tai visai ne ilgas kailis

Prasidėjo vasara . Atostogų, išvykų, turistinių žygių metas. Kaip pasirūpinti savo...

Top naujienos

Januška: Vokietija tiesiog neturi teisės taip elgtis (9)

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už norą mažinti įtampą Baltijos...

Garsus MMA kovotojas neįrodė savo tiesos: mus daužė kaip kriaušę

Garsus MMA kovotojas Vitoldas Jagėla (Vitold Jagėlo) sulaukė didelių nemalonumų – teismas...

Ministro Gentvilo planai sukrėtė net patyrusius aplinkosaugininkus: štai kuo pavirstų gražiausi Lietuvos ežerai (12)

Ant vieno gražiausių Lietuvoje Baltųjų Lakajų ežero ėmus dygti nelegaliems nameliams, Simono...

Orbanas keičia toną dėl sankcijų Rusijai (3)

Vengrija nestos skersai kelio Europos Sąjungos ( ES ) sankcijoms, išskyrus gyvybiškai svarbius...

Auksinės Palangos kainos – milijonas už pajūrio būstą arba 450 eurų už naktį žvaigždžių apartamentuose

Palangos verslininkai sako, kad populiarusis mūsų kurortas labai keičiasi. Kainos čia išties kyla...

Daina ir Antanas Bosai skandalingoje palmių byloje švenčia pergalę: augalų pardavėjas privalės atlyginti apvalią sumą (1)

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl vartojimo...

Karas Ukrainoje. Rusija atakavo Odesą, Mariupolyje rasta nauja masinė kapavietė Zelenskis: rusų pasitraukimas iš Gyvačių salos smarkiai keičia situaciją

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...

Tiesioginė transliacija / Jūs rimtai? Pareščius – apie karščio, kibernetinių atakų ir ginčų bangas

Rusija pradėjo kibernetines atakas prieš Lietuvos valstybines ir privačias įmones – tokius...

Vokietijos kancleris Scholzas išreiškė tvirtą nuomonę dėl Kaliningrado tranzito: tai ES pareiga (29)

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už norą mažinti įtampą Baltijos...

Delfi PliusMilda Matulaitytė-Feldhausen

Mes nė velnio nesuprantame apie Ukrainą: ką išvydau nuvažiavusi nuo Vilniaus iki Sumų

Pusantros savaitės ir dar truputį – tiek laiko aš praleidau Ukrainoje. Pervažiavau daug – nuo...