Laba diena, rašau jums šį laišką su viltimi, kad bent dalis žmonių, auginančių mažus šuniukus, perskaitys ir susimąstys.
Pati auginu didelės veislės šunį. Jis draugiškas, niekada nėra nieko užpuolęs, tačiau išėjusi pasivaikščioti į kiemą, savo augintinį visuomet vedu už pavadžio ir su antsnukiu. Lygiai taip elgiasi ir kiti kaimynai, auginantys didelius šunis.
O štai damutės su kišeniniais šuneliais kažkodėl galvoja, kad jų augintiniams pavadėlio nereikia. Teoriškai aš suprantu, kad mažas šuo ne kažin ką ir padarytų, tačiau taisyklės vienodos visiems. Galbūt nieko ir nesakyčiau, jeigu jų šuneliai vaikščiotų savais keliais ir niekam netrukdytų. Tačiau dauguma tų mažų veislių šunų laksto kur sau nori ir jiems tikrai nusispaut, kad šeimininkė jau 10 kartą šaukia „Ne“.
Dabar įsivaizduokite standartinę situaciją: aš tvarkingai vedu savo šunį su pavadžiu, o čia iš niekur nieko išdygsta mažas pyplys, kuris šokinėja aplinkui, skalambija savo plonu balseliu ir apsukęs ratą vėl daro tą patį, kol jo šeimininkė trypčioja šalia, niekaip negalėdama jo sugauti. Manau, šitas vaizdelis pažįstamas praktiškai visiems, auginantiems šunis.
Be abejo, mano šuo tokioje situacijoje nerimsta, muistosi, o aš turiu tampyti jį už pavadžio ir drausminti, nors tą turėtų daryti palaido šuns šeimininkė. Supraskite, kad JŪS esate atsakingi už savo šuns elgesį. Ir JŪS būsite atsakingi, jeigu jūsų šuneliui kažkas nutiks.
Tiesiog susimąstykite, kas bus, jeigu tas didelis išerzintas šuo nutrūks nuo pavadžio. Pulsite kaltinti jo šeimininką? Taip, jis bus kaltas, kad nenulaikė savo augintinio, bet jūs būsite kalti, kad tokia situacija apskritai susidarė.
Prašau, būkite atsakingesni ir vesdami savo augintinį pasivaikščioti, pagalvokite ne tik apie save, bet ir apie kitus.