Simona Nainė šunis vadina savo vaikais: mūsų namuose jų visada bus daug

Simonos ir Jono Nainių namuose šiandien dūksta trys šunys, kuriuos pora vadina savo vaikais. Simona neabejoja, kad jų namuose visuomet bus daug šunų – pasirodo, Jonas kaskart pasirūpina, kad jų čia netrūktų. Visi šuniukai „įvaikinti“ jo iniciatyva. „Jonas yra tas, kuris neša šunis namo. Bet aš besąlygiškai po to juos myliu“, – sako ji.

Kiekvienas šuo į šeimą atsinešė savo vardą

Tad susipažinkite su mylimiausiu Nainių trejetuku: Naine, Nunu ir Bruno. Prekinio ženklo „Nunu“ kūrėja Simona tiki, kad kiekvienas šuo ateidamas į šeimą atsineša savo vardą, todėl ir jų augintinių vardai parinkti neatsitiktinai ir turi savo istoriją. Pirmoji poros augintinė atsirado prieš 15 metų, kai Jonas ir Simona pradėjo draugauti.

„Mūsų pirmo nusipirkto šuns vardas yra Nainė, kaip ir mano pavardė. Tada dar nebuvome susituokę ir Jonas sakė, kad čia bus Nainė, nes mūsų šunys yra mūsų vaikai. Čia mūsų dukrytė“, – laidoje „Duok leteną“ šypsosi Simona.

Kitas šuo, kurį anksčiau augino Nainiai, buvo Maltas. Jį Simona gavo dovanų per savo gimtadienį, praėjus metams laiko nuo tada, kai šeimoje atsirado kalytė Nainė.

„Jonas grįžo namo su tokia sena savo sporto taše. Galvoju, koks kvailas, duoda man gimtadienio proga savo seną sporto tašę. Tuo metu siurbliavau namus ir kažkaip jis man sako – išjunk tą siurblį, pažiūrėk čia. Galvoju, tikrai kvakšt, ką aš su tuo krepšiu darysiu? Kai Jonas padėjo jį ant žemės, tokia maža galvytė tiktai išlindo, ir viskas. Kadangi tai buvo Maltos bišonas, vardo toli neieškojome ir pavadinome jį Maltu“, – prisimena ji.

Po kurio laiko Nainių šeimą papildė dar vienas keturkojis. Šiandien jis vadinamas Nunu, o tokį vardą užsitarnavo dėl to, nes nuo mažens mėgo paloti. „Jo vardas dokumentuose yra Tonis. Bet jis labai skardus ir tikrai pakankamai daug loja. Aš jam visą laiką sakydavau – nu nu, negalima, nu nu nu. Tai ir sakau – jo vardas bus Nunu“, – pasakoja Simona.

Naujausias šeimos narys – iš gyvūnų prieglaudos atkeliavęs Bruno. Su sese likimo valiai paliktą miške šunelį aptiko geri žmonės, kurie jį nuvežė į prieglaudą.

„Prieglauda jam skyrė vardą Amūras, nes jo neįsimylėt neįmanoma. Su ta amūro strėle jis nušovė mus ir liko mūsų namuose. Vos tik jį pamačius pagalvojau – man jis toks Bruno Mars grynai. Taip ir liko Bruno. Dabar mes jį ir Bronium, ir Bruno, ir Bronislovai – jis į labai daug vardų atsišaukia“, – kalba Simona.

Didžiausia dovana gyvūnui – kartu praleistas laikas: pasiima net ir į darbą

Renkantis šunis, Nainiams buvo svarbiausia, kad jie mėgtų kartu keliauti, nes pora visur nori augintinius pasiimti kartu ar tai būtų kavinė, ar viešbutis. Šiandien užtenka atidaryti mašinos dureles, kad augintiniai patys įšoktų į automobilį. Simona nori pripratinti augintinius kartu būti ir darbe, tačiau pirmos bandymų dienos, neslepia ji, buvo sunkios.

Kokie nekaltučiai atrodytų Nainių bišonai, Simona atskleidžia, kad jie labiau išdykę net už nenuoramą Bruno.

„Šitie balti šunys mūsų senuose namuose buvo nulupę nuo sienos tapetus ir reikėjo daryti remontą. Jie nekalti atrodo tik iš šono. Ir kol jie išaugo tą savo žaismingumą, mes turėjome tikrai nemažai nuostolių“, – sako Simona.

Kokias išdaigas augintiniai beiškrėstų, Nainiai jas vadina smulkmenomis ir to nesureikšmina. O kalbant apie augintinių lepinimą, Simona įsitikinusi, kad didžiausia dovana keturkojams – laikas, praleistas kartu.

„Didžiausia dovana jiems yra dėmesys. Pavyzdžiui, Bruno asmeniškai labiausiai vertina pasivaikščiojimus – išėjimas į lauką jam yra labai svarbu, apsukti per valandą laiko daug ratų aplink kvartalą. O nuvesti augintinius į kirpyklą yra elementari higiena – pavyzdžiui, nukirpti nagus, kas Bruno yra misija neįmanoma. Mes juos palepiname ir skanėstais, ir geresniu maistu, bet daugiausia, ką mes jiems duodame ir kuo lepiname, tai dėmesiu ir didele meile“, – sako Simona.

Daugiau įdomių istorijų apie augintinius ir patarimų apie jų priežiūrą – laidoje „Duok leteną“ šeštadieniais 9:30 val. per „Delfi TV“.

Visus laidų įrašus galite pamatyti čia.