Sibiro haskiai – šunys, visada pasiruošę bėgti

 (18)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.
Sibiro haskiai
© T. Lukšio nuotr.

Kol vieni skundžiasi šalčiu, Ingrida juokdamasi tarsteli, kad augindama Sibiro haskius pamėgo žiemą ir sniegą. Kartu su vyru ir dukromis moteris yra įsikūrusi toliau nuo miesto esančiame name, kurio aptvertoje teritorijoje gyvena net 11 haskių veislės šunų. Veislyno „Sniego šunys“ įkūrėja kviečia „Purinos“ komandą susipažinti su mažiausiais, vos trijų mėnesių šuniukais ir pasikalbėti apie Lietuvoje itin populiarią šiaurinių šunų veislę.

„Tarpusavyje jie skiriasi viskuo. Kaip vaikai skirtingo charakterio, taip ir šunys. Neturiu dviejų vienodų šunų. Vieni aktyviausių šunų, kuriuos žmonėms, neturintiems patirties ir žinių, būtų labai sudėtinga auginti. Tenka išgirsti sakant, kad auginant šiuos šunis reikia įdėti labai daug darbo. Tačiau pasitaiko ir ramesnio charakterio šunų, bet visada reikia prisiminti, kad ši veislė išveista darbui, tad šunys yra hiperaktyvūs, jie visada juda", - pasakoja pašnekovė.

Ingrida Sibiro haskius augina jau 11 metų. Ji, kaip ir daugelis, šia veisle susižavėjo pamačiusi kelis itin populiarius filmus, o gyvai haskį išvydo tik jau įsigijusi jį. Moteris pasakoja, kad noras turėti būtent šios veislės šunį buvo didžiulis, bet žinių nei apie kinologiją, nei apie veislę, nei apie kitus svarbius dalykus tuo metu ji neturėjo.

„Purinos“ projekto komandai Ingrida pasakoja, kad, augindama ir mylėdama savo pirmąjį šunį, ji pradėjo domėtis kinologija, parodomis ir netrukus suprato, kad šis susidomėjimas nebus trumpalaikis ir teorinis.

„Kartais matau komentarus socialiniuose tinkluose žmonių, kurie sako, kad nesiskiria šunys be dokumentų ir turintys juos... Deja, jie skiraisi kaip diena ir naktis. Tie žmonės nėra įsigilinę į veislę ir nemato neatitikimų. Jiems svarbiausia – grožis. Mano pirmasis haskis, deja, irgi be kilmės dokumentų. Neturėdama patirties įsigijau jį Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad ir šiandien jis gyvena su mumis. Tačiau taip pat galiu pasakyti, kad labai skiriasi nuo kitų mano šunų, kurie turi kilmės dokumentus. Antrasis šuo į mūsų namus atkeliavo iš Lenkijos ir jau su kilmės dokumentais“, - tvirtina moteris.

„Po kurio laiko pradėjau vėl žvalgytis naujo šuns. Kadangi turėjau dvi kalytes, ieškojau patinėlio. Buvo vienas veislynas Slovėnijoje, kuris man labai patiko, bet viena moteris teigė, kad neįmanoma iš jo gauti šunų, nebent reikėtų stoti į eilę ir gal po penkerių metų sulauksiu mažylio. Aš parašiau vieną laišką, man atsakė, kad neturi šuniukų. Parašiau antrą kartą, gavau tą patį atsakymą. Galiausiai po ilgo laiko vėl pamačiau, kad planuoja vadą, vėl susisiekiau su jais, jie man atsakė, kad, jei gims patinėlis, ko aš ir prašiau, galėsime kalbėtis. Man pasisekė, gimė 3 patinėliai ir vieną jų galėjau pasiimti“, - priduria pašnekovė.

Vienas populiariausių mitų apie haskius – labai sunkiai dresuojami šunys. Iš dalies tai tiesa. Pavyzdžiui, vokiečių aviganiai yra itin paklusnūs ir leidžiasi dresuojami, o Sibiro haskiai – labai savarankiški šunys. Jie visada pagalvoja, ar naudinga vykdyti komandą. Kitas populiarus mitas – haskius galima auginti tik turint nuosavą namą.

„Labai džiaugiuosi, kai žmonės perka iš manęs šunį, ir aš žinau, kad jis gyvens bute. Pavyzdžiui, name gyvenantis šuo „pabodo“ dėl sugraužtų batų, todėl šeimininkai uždaro jį į voljerą, o jeigu šuo gyvena bute – tokios galimybės jie neturi. Be to, reikia jį vedžioti, būtinai vaikščioti į dresūrą, kad šeimininkai susitvarkytų su šunimi gyvendami mieste, taip pat šuo visada būna šalia žmogaus. Tai yra gaujos šuo, nesvarbu, kad jis auga vienas, jo gauja – žmonės. Haskiai kaukia tik iš liūdesio, vienatvės, jiems reikia, kad kažkas būtų su jais“, - aiškina gyvūnų augintoja.

Ingrida „Purinos“ atstovams pasakoja, kad dėl veislės populiarumo ir šunų charakterio dalis jų atsiranda prieglaudose. Tai opi ir rimta problema, kurią galima sumažinti tik edukuojant žmones apie veislės specifiką.

„Prieš Kalėdas gavau labai daug skambučių dėl šuniukų pirkimo, bet nusprendžiau beveik visus parduoti užsieniečiams. Daugelis nori nebrangaus šuns, jiems nerūpi, koks jo amžius – svarbiausia, kad haskis galėtų būti Kalėdų dovana. Tie žmonės, kurie parduoda šunis be dokumentų, juos atiduoda bet kokio amžiaus, net nepaskiepytus. Yra kasmetinė tendencija, kad nuo Kalėdų praėjus 3–6 mėnesiams prieglaudose atsiranda ne vienas šios veislės ar į jį panašus šuo“, - pasakoja Ingrida.

Tiesa, veisėja skatina nebijoti pasiimti paaugusio Sibiro haskio iš prieglaudos, nes tipiniai šios veislės šunys nėra itin prisirišę prie savo šeimininkų ir jie lengvai gali priprasti prie naujo žmogaus. Naujoje vadoje gana greitai galima atskirti šuniukus, kurie bus labiau nepriklausomi, ir tuos, kuriems bus labai svarbus šeimininkas ir jo nuomonė.

„Šie šunys buvo išveisti bėgimui, krovinių tempimui ir auginami šiam darbui. O haskių šeimininkai dažnai tai pamiršta. Šunims toks darbas yra kažkas nerealaus. Šunų kinkymas augintinį iškrauna labiausiai. Taip pat aktyviuosius haskius gerai iškrauna dresūra. Atrodo, kad parodose jie beveik nieko nedaro, bet grįžta psichologiškai pavargę“, - tikina pašnekovė.

Veislyno „Sniego šunys“ įkūrėja pataria haskių neįsigyti šeimoms, turinčioms mažų vaikų, nes šunys aktyvūs, gali vaiką pastumti, užgauti, apkramtyti jo žaislus, įdrėksti. Taip pat ši veislė netinka žmonėms, kurie turi mažai laisvo laiko. Ingrida taip pat pataria, kad planuojantiems įsigyti šuniuką rekomenduojama pasiplanuoti ir atostogas, nes neaišku, kaip mažas šuniukas adaptuosis prie naujos aplinkos. Būsimi haskių augintojai privalo žinoti ir pagrindinius veislės trūkumus.

„Didžiausia šių šunų problema – paleidimas nuo pavadžio. Turiu šunų, kuriais pasitikiu ir paleidžiu, bet turiu ir tokių, kurių niekada negalėsiu paleisti. O pagauti savo kojomis haskio neįmanoma, reikia su mašina vytis, nes jie tampa kurti ir bėga tik į priekį. Dažniausiai jie patys grįžta namo, jei nėra trikdžių, jei neatsitinka kokia nors nelaimė“, - akcentuoja Ingrida.

Užsakymo nr.: PT_73534056

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (8)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (22)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.