Senbernarai – ramūs žmonių gelbėtojai

 (3)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.
© Vilius Kavaliauskas

Pamačius didžiulius senbernarus bei jų mažylius netrunka iškilti prisiminimas apie išdykusį Bethoveną ir jo šeimyną. Senbernarų veislyno „Vilnoja“ įkūrėja Audronė prasitaria, kad šis nuotaikingas filmas sukūrė stereotipą, jog geraširdžiai senbernarai labai padūkę, namus griaunantys milžinai. 35 metus šios veislės šunis veisianti vilnietė pasakoja, kad senbernarai yra ramūs, ištvermingi šunys.

„Pirmąjį šunį įsigijau 1981 metais. Labai norėjau auginti didelį ir gauruotą šunį, taigi senbernaras tiko idealiai. Tuo metu Lietuvoje buvo atsivesta pirmoji šuniukų vada, vieną iš jų įsigijau aš. Mane jie sužavėjo ne tik savo išvaizda, bet ir charakteriu, ramumu, paklusnumu. Dabar auginame keturis šunis. Omegai – devyneri, Versmei – septyneri, Polo – dveji, o Meridianai – šiek tiek daugiau nei vieneri metai.“

Senbernarai kilę iš Šveicarijos Alpių. Juos išveisė bernardinų vienuoliai. Pagrindinė šių šunų užduotis buvo ieškoti kalnuose žmonių per pūgas ar sniego griūtis. Jie turėjo pirmiausia surasti žmogų, apie jį pranešti vienuoliams, jei žmogus mažesnis – jį parnešti į saugią vietą. Po kaklu jiems būdavo pririšamas pledas ir indas su romu, kad sušalęs žmogus galėtų sušilti iš vidaus ir užsikloti. Paprastai senbernarai dirbdavo poromis – vienas likdavo šildyti savo kūnu žmogaus, kitas grįždavo pranešti apie nelaimėlį. Šios veislės šunys yra ištvermingi, jautrūs, jaučia atmosferos pasikeitimus ir savo neramiu elgesiu praneša apie artėjančią audrą.

„Senbernarai mėgsta žmonių kompaniją, kuo jų daugiau, tuo geriau. Pastebėjome, kad, artėjant audrai, pradeda loti, o kai ji prasideda, pasislepia ir tyli, nemėgsta audros garso, ūžesio. Senbernaras puikiai prisitaiko ir gyventi bute, dažniausiai susiranda mėgstamą vietą ir ten pusę dienos ramiai guli. Jiems nėra būtinas didelis fizinis aktyvumas, jie nėra aktyvūs, bet mėgsta vaikščioti, būti lauke, žinoma, mėgsta žaisti. Juos drąsiai galima pasiimti į žygius pėsčiomis, nes yra ištvermingi.“

Suaugęs šuo sveria nuo 70 iki 100 kilogramų. Šiems šunims nereikia specialios priežiūros, svarbiausia parinkti tinkamą ėdalą ir pasirūpinti vitaminais, nes maži šuniukai labai greitai auga ir jų organizmas nespėja įsisavinti reikiamo vitaminų kiekio.

„Lietuvoje senbernarai nėra populiarūs, nes lietuviams labiau patinka mažesnės veislės, neretai jie ieško sargių šunų. Ko gero, mes vieninteliai tiek metų juos veisiame, kiti dažniausiai pabando porą vadų ir tiek. Tai nėra komercinė veislė, bet šių šunų kainos svyruoja nuo 800 iki 1 500 eurų. Tiesa, man visada smagiau, kai šuniukai lieka Lietuvoje, tada turiu daugiau galimybių juos pamatyti, sužinoti, kaip jie gyvena ir auga.“

Kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ siekis, kad būsimiems keturkojų augintiniams būtų lengviau pasirinkti augintinį, kuris taptų neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Audronė šeimoms, auginančioms vaikus, pataria auginti senbernarų patelės, jos atsargesnės, turi natūralų instinktą saugoti mažylius.

„Mūsų senbernarė, pamačiusi verkiantį vaiką, labai jautriai reaguoja, nori prieiti, pasižiūrėti. Mano šunys pro šalį einant anūkei tiesiog sustingsta, kad tik jos neužgautų. Patinai dažniausiai būna mažiau atsargūs, bet nepiktybiškai, tiesiog jie šiek tiek nerangūs. Bendrai senbernarai yra nesunkiai dresuojami, bet visada reikia prisiminti, kad jie pagalvoja apie tai, kas jiems naudinga. Atsimenu, kai sovietiniais laikais bendro paklusnumo egzaminas šunims buvo privalumas, jį išlaikėme iš trečio karto, nes, pavyzdžiui, komandą „gulėti“ atlikdavo už kelių metrų, ne baloje, kaip reikėjo, o ten, kur sausa.“

Senbernarai galėtų tapti puikiais ramesnių žmonių draugais. Šie šunys mielai kartu su šeimininku keliauja, važiuoja, vaikšto, bet jei šeimininkas nori judraus, sportiško šuns, turėtų rinktis kitokią veislę.

Dar vienas įdomus faktas, kurį „Purinos“ projekto komandai atskleidžia Audronė, – senbernarai labai mėgsta vandenį. Vanduo šiems šunimis tiesiog būtinas. Geriausia, jei jis supiltas į didesnį indą ar kibirą. Jie vandenį ne tik laka, bet ir skalauja, plauna savo burną, skruostus.

Užsakymo nr.: PT_74037400

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (8)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (29)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje (1)

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. Minskino veislė išvesta iš Munčkino ir sfinkso veislių.

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė (23)

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas
Rytų dvispalvė – tarsi dėmėmis ištapyta balta katė – neabejotinai patiktų abstrakcionizmo gerbėjams. Ši veislė išvesta maždaug prieš pusę šimtmečio Didžiojoje Britanijoje, sukryžminus Siamo ir Kornvalio rekso kates.

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva? (8)

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį (22)

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti (66)

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę (80)

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę
Naujieji metai ne visiems prasidėjo laimingai – pirmąją šių metų dieną konteineryje, tarsi būtų viena iš šiukšlių, palikta transportavimo narve uždaryta maždaug 2-3 metų kalytė.

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu (203)

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu
Iki šiol daug ką stebina veganišką mitybą pasirinkę žmonės. O dar labiau stebimasi žmonėmis, kurie veganais paverčia savo šunis. Tačiau ar tikrai yra kuo stebėtis?

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų? (15)

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti (36)

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės (90)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės
Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Melas ar tiesa, kad mirtiną šūvį „Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis paleido nesitaikydamas ir gyvūną nušovė netyčia? Išklausyti teismo verdikto pats A. Komskis neatvyko.