Samojedai – ypatingi šunys, kurie gali padėti vaikams

 (2)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

Kaunietė Dalia Mickienė, veislyno „Klajoklių šuo“ įkūrėja, prieš beveik 10 metų įsigijusi pirmąjį samojedų veislės šunį, ne tik pamilo šią veislę, bet dėl augintinių atrado būdų, kaip padėti sergantiems vaikams, pradžiuginti žmones ir dalintis gėriu.

„Kai pradėjome gyventi „samojedų pasaulyje“, susipažinome su užsienio samojedų veisėjais, įsitraukėme į kaniterapijos veiklą. Kuo toliau, tuo daugiau žinių sukaupėme, dalinomės informacija vieni su kitais, patardavome ir padėdavome bendraminčiams. Man nepaprastai įdomus tas samojediškas gyvenimas.“

Moteris, susidomėjusi kaniterapija (tai – alternatyvus arba pagalbinis gydymo, reabilitacijos, motyvacijos būdas, į kurį įtraukiami šunys), nusprendė šuniukus, turinčius tinkamas charakterio savybes, nuo mažens rengti šiai veiklai ir taip dalintis džiaugsmu su tais, kuriems jo stinga.

„Ne kiekvienas šuniukas yra tinkamas kaniterapijai. Svarbų vaidmenį šioje veikloje atlieka ankstyva gyvūno socializacija. Mes pradedame bendrauti su ką tik gimusiais šuniukais – prisilietimais, simuliacija, pratiname prie neįprastų kvapų, garsų. Stengiamės, kad jie susitiktų su kuo daugiau žmonių, nes kiekvienas turi savo kvapą, tad kuo daugiau skirtingų kvapų šuniukas užuodžia, tuo geriau. Žinoma, labai daug ką nulemia ir šuniuko genetika.“

„Kaniterapijos egzamino metu tikrinama šuns reakcija, paklusnumas ir kitos savybės. Pavyzdžiui, patalpoje sukeliamas didžiulis triukšmas naudojant skardines, paleidžiamas stiprus aidas. Arba žmonės persirengia baltais chalatais ir nešioja aplink jodą ar amoniaką. Tai padeda simuliuoti ligoninės aplinką, galima pamatyti, kaip šuo joje reaguotų esant skirtingoms situacijoms. Taip pat stebima, kaip šuo klauso šeimininko, tarkime, reikia paguldyti šunį ir išeiti iš patalpos, tada komisija stebi, kaip šuo elgiasi likęs vienas. Egzaminai nėra lengvi, bet, jei šuniuką tinkamai augini nuo mažens, viskas tampa šiek tiek lengviau.“

Samojedai – ypatingi šunys, kurie gali padėti vaikams
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

„Jau kelerius metus kartu su kitais kaniterapiniais šunimis lankomės Kauno klinikose. Pagrindinis mūsų tikslas – suteikti gerų emocijų sergantiems vaikams, jų tėvams. Pas vaikus vykstame kartą per savaitę, vaikai šunų atvykimo labai laukia. Susitikimų metu ligoniukai mokomi, kaip glostyti šunį, kaip su juo elgtis, kaip pasisveikinti, leidžiame juos šukuoti, vedžioti. Tomis akimirkomis vaikai viską pamiršta. Tai jiems padeda pasijusti geriau, o gera savijauta prisideda prie sveikimo. Pasitaiko atvejų, kai tėvai net verkia iš laimės, pamatę besijuokiantį, linksmą vaiką, bent tuo metu jiems yra lengviau. Aišku, mes jų nepagydysime, bet padedame sveikti.“

Socialinis „Purina“ projektas „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalinasi istorijomis apie gyvūnus, kurios įkvepia pažvelgti į keturkojus kitomis akimis, kartu su jais atrasti naujų gyvenimo džiaugsmų ir leistis į nuotykius. Dalia žino ne vieną istoriją, kai gyvūnai sugrąžina gyvenimo džiaugsmą ir pakelia ūpą net sunkiai sergantiems ligoniams.

„Vieną kartą klinikose gulėjo mergaitė, serganti onkologine liga. Tą dieną po gydymo kurso jai buvo sukilusi keturiasdešimties laipsnių temperatūra. Mums gydytojai pasakė: „Šį kartą prie jos neikite, ji prastai jaučiasi, su niekuo nekalba, negali atsikelti iš lovos. Kai ėjome pro jos palatą, ji mus, einančius su šunimis, pamatė. Ji iškart stryktelėtojo iš lovos, atsikėlė, dalyvavo užsiėmimuose, bendravo su vaikais, net medikai buvo nustebę.“

Dar viena svarbi ir ypatinga Dalios gyvenimo dalis, kuri atsirado dėl šunų, – Olanda ir Aringa. Šias sesutes moteris prieš daugelį metų sutiko vaikų namuose, kai su savo augintiniais vesdavo sutikimus su šunimis.

„Tada dar nebuvo įkurtas kaniterapijos centras, o norėjome dalintis emocijomis su vaikais. Tuo metu važiuodavome į vaikų namus su šunimi. Vesdavome pamokas apie saugų bendravimą su šunimi, tai buvo pati veikslo pradžia, net skaidres rodydavome. Trečiais metais vesdami tokias pamokas, susipažinome su dviem mergaitėmis. Tą kartą buvome pakviesti į padėkos dieną, kurią organizavo vaikų namai. Per šventę, žiūriu, stovi tokia nereali mergytė, taip krito į širdį, kad vyrui pasakiau: „Pažiūrėk į tą mergaitę.“

„Nuo to laiko jos nepaleidome, pradėjome kiekvieną savaitgalį lankyti. Po kurio laiko susitvarkėme svečio teises, kad ji galėtų pas mus leisti savaitgalius, atostogas. Taip ji trejus metus pas mus važinėjo, bet kuo toliau, tuo sunkiau buvo išsiskirti, norėjome, kad ji visada būtų su mumis. Pradėjome domėtis įvaikinimo galimybėmis ir nusprendėme, kad į savo šeimą priimsime ir jos sesę. Sesių nenorėjome išskirti.“

Viena iš sesių Aringa prisimena, kai pirmą kartą pamatė samojedų veislės šunis, ne iš karto net suprato, jog tai šuo – balti, pūkuoti, nematytos išvaizdos. Jau pradėjusios gyventi su Dalios šeima, abi sesės taip pat įsitraukė į veislyno veiklą.

„Bendrai kinologe būti labai sunku, matau, kiek darbo ir atsakomybės reikia. Neseniai dalyvavau vedlių konkurse. Tai irgi nėra lengva, nes būtina išlikti ramiai, kad stresas ir įtampa nepersiduotų šuniui. Jaudulys labiausiai kyla, kai teisėjas vertina ir žymisi svarbius dalykus, tuo metu nežinai, ar pastabos teigiamos, ar kažką blogai padarei.“

Balti, vidutinio dydžio šunys yra kilę iš Sibiro. Anksčiau šiuos šunis klajokliai naudojo rogėms tempti, gyvuliams ganyt, esant atšiauriam klimatui savo kūnu jie šildydavo vaikus.

„Samojedai yra šunys, kurie visada šypsosi ir priverčia šeimininkus nusišypsoti. Jie – visiškai nesargūs, loja iš to džiaugsmo, kad kažkas atvažiavo. Žino, kad juos paglostys, pamyluos, gaus dėmesio. Jie absoliučiai netinka sargybai, nes yra kompanionai. Tai gana aktyvūs šunys. Idealu, jei šeimininkas per dieną gali skirti bent 4 valandas aktyviai veiklai su augintiniu. Daugelis žmonių dažnai apsirinka, jiems atrodo gražus šuo, kuris gali būti namų puošmena, bet tai nepasitvirtina – tokiais atvejais nei šuo bus laimingas, nei šeimininkas.“

Gyvūnų ėdalo kompanija „Purina“ ypač daug dėmesio skiria gyvūnų augintojų edukacijai apie veisles. Norėdami įsigyti tinkamiausią šeimos narį naujieji šeimininkai turi įsivertinti, ar tikrai visi veislės niuansai jiems priimtini.

„Žmonės mano, kad samojedų kailis yra veislės minusas, bet dažnai dėl to apsirinka. Plauko priežiūra nėra sudėtinga, jį užtenka vieną kartą per savaitę sušukuoti. Pats kailis turi tą unikalią valymosi savybę, pavyzdžiui, šunys lyjant kasa lauke duobę, būna juodi ir šlapi nuo tokios veiklos. Tokiu atveju tiesiog paimi džiovintuvą ir lengvai išpūti visą purvą iš kailio. Žinoma, sezoninis jų šėrimasis – labai gausus, bet kailis nesminga į audinius, tad jį lengviau nuvalyti ir surinkti.“

Dalia, kalbėdama apie samojedų mitybą, pabrėžia, kad svarbiausia užtikrinti, jog duodamas ėdalas tikrai subalansuotas, kokybiškas. Tinkamas ėdalo parinkimas yra svarbus norint, kad augintinio kailis būtų sveikas ir blizgėtų, o pats šuo turėtų pakankamai energijos.

„Neseniai mūsų gyvenime buvo atvejis – atvažiavo į svečius trejų metukų anūkėlis. Iškart pastebėjau, kad jo nuotaika prasta, lyg liūdnas, be nuotaikos. Kambaryje buvo vienas iš mano šunų. Stebiu juos ir pastebiu, kad šuo su vaiku susižvalgė, šuo paėmė savo žaislą, atsinešė prie anūko ir pradėjo jį judinti, juokinti, žaidinti. Aišku, vaikas pradėjo juoktis ir netrukus jau jie žaidė kartu, o blogos nuotaikos kaip nebūta.“

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (8)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.