Prokuroro padėjėja dirbanti Orinta namų duris pravėrė beglobiams gyvūnams: negalėčiau gyventi nieko neglobodama

 (41)
Gimusi Mažeikiuose ir į uostamiestį anglų kalbos studijuoti atvykusi Orinta Dirsienė šiandien yra Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėja. Mamos pastūmėta studijuoti užsienio kalbą, bet su ja bendros kalbos taip ir neradusi, savo ateitį O. Dirsienė susiejo su teise. Darbe parengusi ne vieną procesinių dokumentų projektą, namo ji skuba ne poilsiauti. Ji, tarsi geroji fėja iš pasakos, kuri vienam po kito žmonių paliktam gyvūnui ieško namų. Priglaudžia, pagydo ir suranda naujus namus. Vien pernai jos dėka 14 tokių beglobių rado naujas šeimas.
Orinta Dirsienė su savo augintiniais
© Asm. albumo nuotr.

- Iš kur tokia stipri meilė beglobiams gyvūnams, kad net nusprendėte juos, apleistus šeimininkų, vieną po kito įsileisti į savo namus?

- Su ta meile aš turbūt gimiau… Pamenu, vaikystėje, kuomet mama mane išleisdavo į kiemą pažaisti su kitais vaikais, aš vietoj slėpynių, kamuolio spardymo ar kitų žaidimų, turėdavau žymiai svarbesnę misiją: apvaikščiodavau visus rajono šiukšlių konteinerius, ieškodama, ar koks vargšas alkanas katinėlis neieško ten maisto. Be abejonės, jų tikrai surasdavau. Tada vieną po kito tempdavau juos namo pamaitinti. Dabar, žvelgiant atgal į vaikystę, juokingų ar net kuriozinių situacijų buvo tikrai ne viena.

Pamenu, kad susitaupiusi keliasdešimt centų iš turgaus nusipirkau viščiuką. Auginau jį ne viena, o drauge su savo lėle, kuri jam buvo mama. Paūgėjusią vištytę teko vežti į kaimą pas babytę, kur po ilgų jos pažadų nekirsti vištelei galvos, ją ten ir palikau. Mano višta tikrai nugyveno ilgą ir gerą gyvenimą.

Kiek vėliau tame pačiame turguje pamačiau ir kitą savo būsimą augintinį. Prie baisios virvės pririštas ir senolio buvo parduodamas mažas šuniukas. Man jo labai pagailo, todėl gal valandą su tuo senoliu derėjausi, kol galiausiai tą vargšą šuniuką jis man pardavė už tiek, kiek aš tada turėjau. Parsinešusi namo, aš jį išmaudžiau ir, mano nuostabai, iš juodo jis tapo rudu. Žinoma, dar pakvepinau mamos kvepalais ir prieš grįžtant jai iš darbo palikau šunytį laiptinėje. Grįžusi mama liepė eiti paklausinėti kaimynų, kam šis gyvūnas priklauso, gal netyčia pabėgo. Pastovėjusi laiptinėje keletą minučių ir, kad įtikinamiau būtų, nutaisiusi pasibaisėjimo miną, kad jo niekas neieško, parsinešiau namo.

Šiuo metu Orinta Dirsienė ieško namų 4 metų kalytei Pepei
Šiuo metu Orinta Dirsienė ieško namų 4 metų kalytei Pepei
© Asm. albumo nuotr.

Taip Rokis pas mus pragyveno apie 15 metų. Taigi, noras padėti beglobiams į mano gyvenimą atėjo nuo pat mažų dienų. Visuomet stengdavausi jiems padėti kuo tik galiu.

Paaugusi, studijų laikotarpiu, juos taip pat rėmiau. Na, o rimtesnė jų priežiūra į mano gyvenimą grįžo prieš porą metų. Pamenu – tai buvo Kalėdinis laikotarpis. Būdama darbe sulaukiau VšĮ „Būk mano draugas“ direktorės G. Kučinskienės skambučio. Ji paprašė pagalbos, nes konteineryje buvo rasti keturi ką tik gimę šuniukai. Trys jau mirę, o vienas dar buvo gyvas. Jam reikėjo ypatingos priežiūros – maitinti jį teko kas dvi valandas, o prieglauda tokių galimybių neturėjo… Bet galimybes turėjau aš – ryžausi augintinį pasiimti net į darbą. Iš kolegų niekas nė neįtarė, kad po mano darbo stalu guli naujagimis. Dabar Gogė gyvena mano tėvų namuose, yra mamos lepūnėlė ir mylimiausia „anūkė“. Nuo to laiko vis priimu po vieną beglobį gyvūną ir jam ieškau naujų namų.

- Kaip apibrėžti jūsų pagalbą gyvūnams šiandien?

Mano pagalba beglobiams, žmonių paliktiems gyvūnams yra įvairi. Aš nuolat lankausi prieglaudose, vežu gyvūnams maisto, parūpinu jiems šiltus guolius, pabendrauju su jais. Taip pat ir ieškau paramos likimo nuskriaustiems gyvūnams. Mane džugina tai, kad dauguma mano draugų, pažįstamų, kolegų taip pat padeda beglobiams: perduoda jiems įvairiausių dovanėlių, ne vienas yra priglaudęs šuniuką ar katiną. Mano tėvai augina 5 priglaustus šunis ir pulką katinų. Uošviai taip pat visą gyvenimą laikė ir augino likimo nuskriaustus šuniukus. Mes visi tai priimame kaip natūralų procesą.

Jei manęs prašo, niekada neatsisakau paaukoti pinigų nabagėliui gyvūnui, kuriam reikia padengti gydymo išlaidas. Taip pat beveik kas mėnesį į savo namus laikinai globoti pasiimu po vieną likimo nuskriaustą gyvūną. Parūpinu, kad būtų atliktos visos reikalingas procedūras ar net gydymas ir tada jam ieškau nuolatinių šeimininkų. Kiekvienas atvejis skirtingas – yra buvę, kada jau kitą dieną šuniukas iškeliauja pas naujus šeimininkus, tačiau pasitaiko ir tokių, kai gyvūnas net pusantro mėnesio užsibūna pas mane. Tąkart kalytę iš Dituvos sodų teko ir sterilizuoti, ir gydyti.

- Ar esate skaičiavusi, keliems gyvūnams jau suradote namus?

Niekada to nedarydavau, nevesdavau jokios apskaitos ar statistikos, tačiau prieš metus sugalvojau, kad reikia išsaugoti visų savo beglobių nuotraukas, padaryti atskirus jų failus. Peržiūrėjau duomenis, kurie buvo sukaupti per praėjusius metus, ir paaiškėjo, kad per 2016-uosius padėjau surasti namučius 14-ai šuniukų.

Orinta Dirsienė ir jos augintiniai
Orinta Dirsienė ir jos augintiniai
© Asm. albumo nuotr.

- Kokios emocijos užplūsta, kuomet tiek meilės ir rūpesčio atiduota gyvūnui, o su juo tenka atsisveikinti?

Tų jausmų būna pačių įvairiausių. Dažniausiai labai džiaugiuosi, kad mano globotinis surado namus ir tuo pačiu mano namuose vėl atsirado vieta kitam… Neslėpsiu, visuomet būna nerimo ir sau užduodamų klausimų: ar teisingai parinkau naujus šeimininkus? Ar nepadariau klaidos? Tačiau su dauguma tų žmonių palaikau puikų ryšį, jie siunčia nuotraukas, pasakoja, kaip jiems sekasi. Puikiai suvokiu, kad ne viskas yra mano valioje. Kiek galiu, stengiuosi padaryti viską, o vėliau man belieka tik viltis ir tikėjimas, kad mano beglobiukai yra mylimi ir viskuo patenkinti.

- Kas sunkiausia, matyti beglobį gyvūną, jį gydyti ir rūpintis juo kasdien ar vis dėlto rasti jam namus? Ar mūsų visuomenė pakankamai atvira, kad priglaustų jau suaugusį, dažnai neveislinį šunį ar katę? O gal tokiam gyvūnui rasti namus yra iššūkis?

Labai sunku yra matyti jų akis, pilnas baimės ir nežinios, jausti jų beprotišką širdgėlą, kad juos išdavė ir paliko tas, kurį jie labiausiai mylėjo, o dar sunkiau yra suvokti, kad jie vis tikisi ir laukia to, savo vienintelio šeimininko, kuris daugiau niekada nebegrįš…

Tačiau pasaulis taip jau sudėliotas, kad vienam nereikalingas ir išmestas į gatvę gyvūnas, kitam tampa nuostabiu draugu, kuris visai šeimai atneša daug džiaugsmo. Tiek aš, tiek prieglaudų darbuotojai, savanoriai ir kiti geri žmones bandome jiems padėti adaptuotis, palengvinti jų sunkią naštą, stengiamės surasti namus ir iš naujo patikėti, kad gyvenimas yra gražus…

Mūsų visuomenę sudaro įvairūs žmonės, tarp kurių yra tikrai labai daug gerų, svetimo skausmui ir nelaimei neabejingų žmonių. Jie ne tik priglaudžia beglobį neatsižvelgiant į tai, kad jis be veislės, vyresnis ar neturi vienos kojytės, bet ir padeda kitiems socialiai nuskriaustiems – beglobiams ar nepasiturintiems vaikučiams ir likimo valiai paliktiems senukams. Be abejonės yra ir tokių, kurie visiškai abejingi svetimam skausmui, nėra socialiai atsakingi ir gyvena tik savo interesų pasaulyje… Labai norisi tikėti, kad mūsų visuomenė tampa sąmoningesnė, o tikrąsias vertybes vis rečiau užgožia pinigų ir valdžios troškimas.

- O kokia Jums nauda iš šios veiklos? – paklaustų ne vienas. Todėl paklausiu ir aš.

Manau, kad visi privalome suvokti, kad kiekvienam iš mūsų reikia skirtingų dalykų, kad siela žydėtų ir apimtų laimės pojūtis. Mano pasirinkimas jau padarytas – aš negaliu gyventi niekam nepadėdama, nieko neglobodama, nepaguosdama, ir tai nebūtinai turi būti gyvūnas… Be abejonės aš turiu darbą, įvairiausių pareigų ir tūkstantį moteriškų reikalų, tačiau bet kokiu atveju manau, kad galimybių daryti gerą darbą ieškoti nereikia, jas galima susikurti ir pačiam, ką sėkmingai ir darau. Tokia veikla man atneša daug gerų emocijų, praturtina sielą, išgrynina vertybes. Gyvūnas yra visiškai priklausomas nuo žmogaus valios, todėl gera suvokti, kad dėl tavo pastangų kažkam baigėsi kančios ir prasidėjo geresnis gyvenimas. Nors iš kitos pusės, šimtai prieglaudoje likusių gyvūnėlių vis dar laukia to savo vienintelio mylimo šeimininko…

- Ar Jūsų namuose yra nuolatinių, jūsų augintinių? Kaip jie sutaria su globotiniais?

Mūsų šeima augina keturis priglaustus šuniukus ir vieną katiną. Kai namuose atsiranda beglobis, būna visko: ir susižavėjimų, ir pasibaisėjimų, ir lojimų, ir bandymų parodyti, kas čia šeimininkas. Tačiau tai trunka tik keletą akimirkų – iki lemiamo apsiuostymo ir susipažinimo. Vėliau, kai santykiai būna išsiaiškinti, visi gyvena sau įprastą gyvenimą. Mūsų Chihuahua kalytė Pupis, kuri vos matosi nuo žemės, yra aršiausia šunų komisijos vertintoja, jai niekas nepatinka, todėl labiausiai tramdyti ir raminti tenka ją. Nors ji pati į mūsų namus atkeliavo visa suvargusi, nuplikusiomis ausytėmis, ir tik su 4 dantukais. Turim ir senuką Mykolą, paimtą iš „Nuaro“ prieglaudos. Jis nebegirdi, o kartais nelabai sekasi ir atsistoti iš guolio, tačiau jį ypač džiugina naujokės kalytės, tada jam atsiveria antras kvėpavimas, atrodo, kad ir klausa atsigauna ir tų metų ne tiek jau daug. Ričardas su Pipizita yra pakankamai jauni šuniukai, kurie vienas kitu taip užsiėmę, kad jiems apskritai nelabai rūpi ar mes gyvename septyniese ar jau aštuoni...

- Kam namų ieškote šiuo metu? Kokia šio gyvūno istorija?

Tai Pepė ilgakojė. Nuostabi, trumpo plauko, apie 4 metų amžiaus kalytė, kuri labai panaši į Pinčerio veislės atstovę, mat yra ilgomis kojytėmis, o pati smulkutė. Ji labai kultūringa, išlaikyta, prieraiši mergaitė, kuri būtų tikrai puiki ir ištikima draugė. Jos istorijos nežinau, bet man ji ir nereikalinga, kad suvokčiau jog sprendimo atiduoti į prieglaudą ji nenusipelnė. Prieglaudoje, tvarkant jos voljerą, kur ji gyveno dar su keliais likimo nuskriaustais šuniukais, Pepė užšoko man ant kelių ir prašėsi, kad priimčiau po striuke pasišildyti. Tada supratau, kad sekantis kurį pasiimsiu, bus ji. Dabar jai šalčio kęsti nebereikia, tačiau nuolatiniai namučiai labai reikalingi.

- Kaip manote, kodėl atsiranda tiek daug beglobių gyvūnų?

Gyvūnai beglobiais tampa dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, dėl žmogaus atsakomybės stokos, netinkamo požiūrio, nesugebėjimo įvertinti savo galimybių. Trūksta ir suvokimo, kad savo augintinį reikia kastruoti. Dauguma pagaili pinigų ir pastangų, o kalytei atsivedus palikuonių, jie yra išdalinami bet kam, kas tik ima. Vėliau, didžioji jų dalis arba atsiranda prieglaudose, arba numiršta nuo bado ir ligų. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet žmonėms sutrinka sveikata, jie išvyksta į užsienį ar praranda namus, bet dažniausiai ir jie eina lengviausiu keliu – užuot suradę savo mylėtam augintiniui naujus namus, gyvūną tiesiog nuveža į prieglaudą.

Mūsų valdžia taip pat nepadarė savo namų darbų daugeliu aspektų. Mano nuomone, tam, kad nedidėtų jų populiacija, daugiau dėmesio ir lėšų turėtų būti skiriama gyvūnų kastracijai. Antra, į visokio tipo daugintojus žiūrima per daug atsainiai. Mano tvirtu įsitikinimu, įstatyminė bazė turėtų būti sureguliuota taip, kad visi aiškiai suvoktų, jog gyvūnas nėra žaislas, jis turi jausmus ir juo reikia rūpintis atsakingai, o pasielgus priešingai, grėstų didelės baudos. Yra labai daug būdų ir priemonių, kaip pagerinti šią sritį, tik trūksta politinės valios ir noro padėti tiems, kurie yra išmesti ir neturi galimybės niekam pasiskųsti ar pasiguosti...

Labai gerą ir taiklų pastebėjimą perskaičiau dabar skaitomoje M. Scott Peck knygoje „Nepramintuoju taku“ – „lengva ir malonu rasti meilės įrodymą žmogaus jausmuose, bet sudėtinga ir skausminga ieškoti meilės įrodymų žmogaus veiksmuose“. Ši citata parodo, kad daugelis iš mūsų mokame tik labai gražiai kalbėti, tačiau kai kalba pasisuka apie įdėtas pastangas ir padarytus darbus, suskamba tyla...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partenkė šunį ir nė nestabtelėjo pareigūnai prašo pagalbos (160)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (8)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.