aA
Panevėžietės Rasos Pabedinskienės artimieji juokauja, kad jai gyvūnų prieglauda – šventa vieta, mat savanorė skuba ten kiekvieną sekmadienį lyg į bažnyčią. O Rasa to ir neneigia: tai tikrai yra jos savotiška „bažnyčia“, mokanti įprasminti savo būtį gerais darbais.
Rasa Pabedinskienė (I. Žaromskytės-Morkuckienės ir asmeninio albumo nuotr.)
Rasa Pabedinskienė (I. Žaromskytės-Morkuckienės ir asmeninio albumo nuotr.)
© DELFI montažas

Daugelis žmonių klaidingai įsivaizduoja gyvūnų globos organizacijų darbą, apgailestauja Rasa Pabedinskienė. Jie įsitikinę, jog prieglaudos tarsi guminės ir jose turi sutilpti viso pasaulio gyvūnai. Kad ten nuolat budi veterinarai ir padėti nelaimėliui pasiruošusi gausi darbuotojų komanda, turinti automobilius, savaime prisipildančius nemokamų degalų.

Deja, realybė kitokia.

Lietuvoje beglobių gyvūnų yra tiesiog per daug, o atsakingų žmonių, besistengiančių surasti jiems gerus namus, – per mažai.

Tad savanorystė yra vienas iš būdų, kaip galima padėti kuo daugiau likimo valiai paliktų keturkojų.

Pradėjo nuo voljerų

Prie Panevėžio gyvūnų globos draugijos savanorių R. Pabedinskienė prisijungė dar 2017 metais, pamačiusi skelbimą apie prieglaudoje organizuojamą talką.

Tuomet pamanė, kad jos rankos bus reikalingos tik aplinkai sutvarkyti. Todėl nuvykusi į prieglaudą ir išgirdusi prašymą išvalyti šunų voljerus trumpam net sutriko.

„Maniau, nesugebėsiu, – o ir šunys manęs nepažįsta, – pamena Rasa. – Tačiau pavyko puikiai. Voljerai buvo išvalyti, šunys – išvedžioti. Tiesa, tada dar ne visi: šunų buvo daug, ir man, nepratusiai to daryti, buvo sunku.“

Jau tuomet R. Pabedinskienė nusižiūrėjo vieną vienintelę iš visų šunų, atokiausiame voljere apgyvendintą nebejauną mišrūnę.

Visą savaitę beglobė taip ir neišėjo iš galvos, tad sulaukusi savaitgalio Rasa vėl skubėjo į prieglaudą. Taip pradėjo skaičiuoti pirmuosius savanoriškos veiklos metus.

Visi lygūs

Gyvūnų prieglaudoje R. Pabedinskienė lankėsi ir su Jaunuolių dienos centro, kuriame dirba, jaunimu.

Ypatingi jaunuoliai pas beglobius vyko ne tuščiomis – keturkojus pamalonino gausiomis lauktuvėmis, o Rasa jiems jau galėjo šį bei tą papasakoti apie prieglaudą ir jos gyventojus.

Jaunuolių dienos centras yra draugiškas gyvūnams, tad ne vienerius metus turintis negalią jaunimas organizuoja įvairias akcijas beglobiams paremti, ar tai būtų Tarptautinė pyragų diena, per kurią kepa skaniausius pyragus ir renka lėšas prieglaudos gyventojams, ar Diena su augintiniu, ar kitos gerumo akcijos.

„Jaunimas neskirsto gyvūnų į tos ar kitos prieglaudos. Visi beglobiai jiems yra svarbūs“, – pastebi savanorė. Į savanorystę Rasos dėka įsitraukė ir neįgalus jaunuolis, kurį ji mielai vežasi kartu į prieglaudą padirbėti.

„Smagu, kai jaunimas, turintis negalią, atlieka prasmingą savanorišką veiklą. Taip pat į šią veiklą įsitraukė ir Europos solidarumo korpuso programos tarptautinio projekto savanoriai iš kitų šalių. Savanoriaudami Jaunuolių dienos centre keli savanoriai rado laiko savaitgaliais patalkinti ir prieglaudoje“, – pasakoja Rasa.

Mato prasmę

Anot R. Pabedinskienės, savanoriauti nėra paprasta ir lengva – darbas gyvūnų prieglaudoje neapsiriboja tik šuniukų ar kačiukų paglostymu, pavedžiojimu, pamylavimu.

Prieglaudos savanorių kasdienybė – ir išsekę, seni, ligoti, niekam nebereikalingi gyvūnai, ir kaimo pakelėje jau kelintą parą gulinčio šuns sudėtinga gelbėjimo operacija.

O kur dar nelaimėlių vežiojimas pas veterinarus, pabėgusių keturkojų paieškos, nereikalingų ir pasmerktų vadų šuniukų traukimas iš senų urvų, apleistų sodybų. Ir dirbti tenka tada, kada reikia: nei laiko, nei oro sąlygų nepasirinksi.

„Tačiau būtent po tokių darbų suprantu, kad tai dariau ne be reikalo. Matau atsigavusio šuns akis, jo uodegos vizginimą ir žinau, kad kažkam likimą pakeičiau į gerą“, – šypteli Rasa.

Dėl gyvūnų išmoko ir siūti

Visiems, kurie kritikuoja gyvūnų prieglaudų darbą, priekaištauja, kad savanoriai vieno ar kito nepadaro, neatsiliepia į šimtus skambučių, R. Pabedinskienė siūlo ne kažko reikalauti, o imtis veikti patiems.

„Noriu pasakyti: nustokite verkšlenti. Ir ypač viešojoje erdvėje kritikuoti nežinodami tikrosios padėties. Nereikalaukite kažko iš prieglaudų – darykite patys, – tiesiai rėžia panevėžietė. – Bus daugiau prasmės, jei, užuot verkšlenę, realiai padėsite.“

„Kai kurie žmonės sako „oi, aš negaliu eiti dirbti į prieglaudas – verksiu, širdį skaudės“… Mums, manote, neskauda?“ – klausia Rasa.

Tuo labiau kad padėti gyvūnams galima pačiais įvairiausiais būdais – net ir per atstumą.

„Tokiems žmonėms siūlau prisidėti organizuojant savo aplinkoje gerumo akcijas, renkant lėšas beglobiams, – vardija savanorė. – Galbūt galėtumėte gaminti rankų darbo gultelius šuniukams ir kačiukams, daryti begalę kitų, ne mažiau reikšmingų dalykų.“

R. Pabedinskienė žino, ką kalba. Jai ne kartą teko ir gultus, ir ilgus pavadžius šunims vedžioti meistrauti, ir net žaislines pelytes kačiukams siūti – visą savomis rankomis gamintą turtą aukojo ne vienai prieglaudai.

Dalytis ne tik per šventes

R. Pabedinskienė džiaugiasi, kad jos artimoje aplinkoje netrūksta savanorystės idėją palaikančių ir visaip padedančių žmonių.

„Taip, kartais pagalbos tenka paprašyti ir man, – neslepia moteris. – Nesigėdiju to – juk reikia ne man, o tiems, kuriais aš ir kiti savanoriai rūpinamės. Kas jiems padės, jei ne mes?“

Prašyti, Rasos teigimu, dažniausiai tenka to, ko prieglaudoje išties stinga: palučių, šiltų pledų, patalynės, kuri naudojama šunelių patiesalams. Taip pat mėsos konservų, švaros priemonių, maišų šiukšlėms.

„Esu labai dėkinga už kiekvieną ištiestą ranką, už kiekvieną pagalbą – kad ir kokio didumo ji būtų. Pasakodama apie darbus prieglaudoje noriu sakyti ne „aš“, o „mes“. Tai yra geros valios, atsidavimo, atjautos silpnesniajam pilni žmonės“, – gražių žodžių savanorių komandai negaili Rasa.

Atrado savo vietą

Kiekvienas savanoris prieglaudoje, R. Pabedinskienės nuomone, yra aukso vertės. Nesvarbu, kiek jis laiko praleidžia prieglaudoje, kiek dienų, savaičių, mėnesių ar metų savanoriauja.

„Ir gal ne kiekvieną kartą jiems pasakoma „ačiū“, bet kiekvienas savanoris yra laukiamas, branginamas ir vertinamas. Visi mes esame žmonės, tokie pat kaip ir kiti, tik mus sieja vienas bendras tikslas – bešeimininkių gyvūnų globa“, – sako Rasa.

Daugelis žmonių gyvenime turi pomėgių: kas skaito knygas, kas lankosi teatruose, kas keliauja ar žvejoja, o R. Pabedinskienės pomėgis yra savanorystė.

„Kažkuris iš mano artimųjų rato yra pasakęs: „Tu į prieglaudą – kaip į bažnyčią, kiekvieną sekmadienį“. Taip, tai yra mano „bažnyčia“, – pripažįsta panevėžietė. – Čia aš prasmingai leidžiu savo laiką. Ir iš visos širdies linkiu kiekvienam rasti užsiėmimą, kuris suteiktų tik teigiamas emocijas.“

Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/ne-verkslenti-o-veikti/

„Sekundė“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
5.0000

Lietuviai sulaukė ypatingo įvertinimo: prestižinėje vokiečių aviganių parodoje pelnė garbingus titulus

Rugsėjo 22–25 dienomis Vokietijoje, Niurnberge, Max-Marlook stadione įvyko vokiečių aviganių...

Lietuvos pajūryje susitiko tarptautinė šunų mylėtojų bendruomenė: varžėsi dėl gražiausio keturkojo titulo

Lietuvos pajūryje įvyko trys tarptautinės šunų parodos. Rugsėjo 23–25 d. daugiau kaip 1800...

Augintinio priežiūra vėstant orams: 4 dalykai, kuriais būtina pasirūpinti

Prasidėjus rudens sezonui keičiasi ne tik temperatūra, bet ir mūsų augintinių poreikiai. Jei...

Veterinarijos ekspertė perspėja: fejerverkai kelia stresą ir pavojų gyvūnų sveikatai

Savaitgalį Vilniuje vyksiantis tarptautinis fejerverkų festivalis gali tapti tikru išbandymu...

Augintinių portretus piešianti Ieva palygino Lietuvos ir Vokietijos šunų padėtį: gyvūnai čia gyvena geriau

Spalvoti pieštukai, piešti šunų ir kačių portretai, lėtas gyvenimo tempas – tokios yra Ievos...

Top naujienos

Putino ir Lukašenkos susitikimas: panašu, jog derėtasi itin svarbiais klausimais (6)

Su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Sočyje susitikęs Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos...

Raimondo vėžys niekaip nepasidavė gydymui: kai atrodė, kad visos galimybės išsemtos, sužibo nauja viltis

45-erių metų kinologas iš Plungės rajono Raimondas Aponkus prieš keliolika metų ties raktikauliu...

Alma Adamkienė pateko į ligoninę, įtariama COVID-19 infekcija (2)

Prezidento Valdo Adamkaus žmona Alma Adamkienė vėl pateko į ligoninę.

Vytautas Landsbergis – ligoninėje

Pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis –...

Parengė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Mokslas ar mistika: iš šio ežero pasemti vandens neįmanoma, o jo atsigėrusius ištinka mirtis

Mūsų planetoje gausu paslaptingų ir mistiškų vietų, ežerai – ne išimtis. Paslaptingi ežerai...

Jurga Grigienė

Padavėjai atskleidė kavinių triukus ir paslaptis: kokių patiekalų geriau neužsisakinėti ir kaip suprasti, kad jus mausto (2)

Ne paslaptis, kad kylant kainoms dažnas mūsų apsilankymus kavinėse ir restoranuose retiname. O jei...

Spalio mėnesį pradėsime drėgnais orais

Penktadienio dieną orus šalyje lems žemesnio slėgio laukas, tačiau diena numatoma nebloga, vyraus...

14 lengvų rudens aprangos derinių, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį: paruoštukas kasdienai

Ruduo jau atėjo, todėl manome, kad vertėtų atkreipti jūsų dėmesį į šiuos aprangos derinius....

Po „Žalgirio“ pergalės Maksvytis pagerbė Prienų krepšinio puoselėtoją: gaila, kad jo nebėra su mumis

Kauno „Žalgirio“ komandos vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis po ketvirtadienio vakarą LKL...