Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti

 (10)
Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.
Šuo
© Shutterstock

Užsienyje ši populiari paslauga Lietuvoje įgauna pagreitį. 26 metų Žydrūnė teigia, kad yra šios paslaugos pradininkė Lietuvoje. Dauguma jos klientų esą užsieniečiai, nes jiems tokia paslauga yra įprasta. „Vedžioti šunis sugalvojau prieš maždaug 5-6 metus. Pradžioje tai buvo nekasdienė veikla, po paskaitų prižiūrėjau, vedžiojau šunis. Kai pastebėjau, kad šunų vedžiojimo paklausa auga, įkūriau Facebook puslapį ir internetinį puslapį. Iš papildomos veiklos, ji tapo pagrindine“, – DELFI pasakoja kinologų mokyklą baigusi vilnietė.

Kreipiasi kai suserga ar išvyksta

Kinologė savo puslapyje nurodo, kad teikia kasdienio vedžiojimo paslaugas (nuo 20 min iki 2 val.), šuns vedžiojimus išvykus šeimininkams bei šuns priežiūra šeimininkų namuose.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
© Shutterstock

Tačiau Vilniuje tokias paslaugas ji tiekia ne vienintelė. Vilniuje šunis vedžiojanti ir veterinariją studijuojanti Gabija teigia, kad šunis vedžioti pradėjo dar tik prieš pusę metų, tačiau klientų skaičiumi nesiskundžia, nors galėtų jų būti ir daugiau. „Kol kas iš to pragyventi negaliu, bet prisidurti prie algos tikrai galima“, – sako ji.

Apie tai, kiek tokios paslaugos gali kainuoti, abi merginos kalba nelabai noriai. Esą kaina priklauso nuo vietos bei vedžiojimo laiko.

Tačiau Žydrūnė atskleidžia, kad, pavyzdžiui, vienos valandos vedžiojimas Naujamiestyje gali kainuoti 10 eurų. 30 minučių vedžiojimas kainuos apie 6 eurus. „Jei žmogus nori šios paslaugos ilgesniam laikui, tai aišku ji bus pigesnė“, – sako ji.

O Gabija tikina, kad kiekviena kaina yra susitarimo reikalas, tad kažkokios sumos ji esą negali pateikti.

Didžioji dalis klientų, pasakoja Gabija, prašo prižiūrėti jų augintinius, kai šeimininkai išvyksta ar suserga. „Yra buvę klientų, kuriuos teko vedžioti savaitę ar dvi tris kartus per dieną. Viena moteris tiesiog buvo po ligos, negalėjo pati vedžioti, tad jai teko kreiptis pagalbos. Bet yra visokių variantų. Dažniausiai šios paslaugos prireikia išvykus“, – atvirauja ji.

Kaina gali viršyti ir 100 eurų

Šunų vedžiojimu užsiima ne tik pavieniai žmonės. Vilniuje esanti šunų dresūros mokykla „Reksas“ taip pat teikia tokią paslaugą. Nors, atvirauja treneris Jonas Valančius, tai nėra jų pagrindinė jų veiklos kryptis.

Šuniukas
Šuniukas
© DELFI

Pasiteiravus, ar daug žmonių domisi tokia paslauga, J. Valančius žodžių į vatą nevynioja ir sako, kad rinka yra siaura. „Dauguma nori nepermokėti už šią paslaugą, o pas mus šunų vedžiojimo paslaugą teikia kvalifikuoti treneriai kinologai. Todėl mes dairomės į tą brangesnę rinkos dalį, kurie nori, kad jų šuo būtų ne tik pavedžiotas, bet ir fiziškai iškrautas. Kartais šuniukas būna tik išvedžiojamas, bet to nepakanka. Jau reikia pavargti, kažką paveikti, pavyzdžiui, uoslės treniruotės. Tokia treniruotė šuns nepakeičia, bet dažnai iškrauna protiškai“, – sako J. Valančius.

Treneris teigia, kad į juos žmonės kreipiasi irgi jei yra apsirgę ar išvykę. Paklausus, ar dėl tokios paslaugos nesikreipia žmonės, kurie turi didelį užimtumą, J. Valančius atsako, kad kartais ir tokių atvejų pasitaiko. „Kai yra didelis žmonių užimtumas, tokiais atvejais kartais būna manipuliuoja, neva tas žmogus ar organizacija, kuris išvedžioja gyvūną, turi jį ir dresuoti“, – pastebi treneris.

Anot trenerio, jų internetiniame puslapyje nurodytos kainos yra orientacinės. Į kainą esą įtrauktas ne tik pavedžiojimas, bet ir pirminis šuniuko elgsenos ir poreikių įvertinimas, krūvio plano parengimas, dresūros ar socializacijos treniruotė, šuniuko išvedžiojimas pagal sudarytą planą bei kasdienė ataskaita apie šuns pasiektus rezultatus.

Aivaras Pekšys dresiruoja šunį
Aivaras Pekšys dresiruoja šunį
© V.Kavaliausko nuotr.

„Tai nėra jokie burtai. Galbūt tai skamba sudėtingai, tačiau tai yra paprastas šuns užimtumas. Mes manome, kad tas išvedžiojimas yra labai neteisingas terminas. Turėtų būti iškrovimas. Iškrovimo, deja, niekas neieško. Visi nori, kad šuo būtų išvedžiotas“, – teigia J. Valančius.

Pašnekovas sako, kad prieš vedžiojant augintinį yra būtina įsivertinti riziką. „Kartais būna, kad šuo ir du metus nevedžiotas. Tokios paslaugos tokiam šuniui suteikti net negalėtume, nes jis patirtų stresą. Reikėtų pirmiausia pravesti mokymus, kaip šuo turėtų vaikščioti. Yra ir šuns elgesio įvertinimas.

Mes siūlom šuns iškrovimą, pagal tai, kas naudingiausia ir tinkamiausia šuniui. Daugelis šunų mieste vaikšto įbedę nosį į žemę, o šeimininkai nemoka kaip tokį dalyką užimti, todėl mes siūlome ir uoslės žaidimus“, – pasakoja treneris.

Visos šios paslaugos ir vienkartinis vienos valandos išvedžiojimas gali atsieiti apie 15 eurų. Jei norėtumėte, kad jūsų augintinį išvedžiotų 7 kartus per savaitę, po vieną valandą, tada tektų pakloti apie 100 eurų. Papildomos paslaugos, kaip bėgimas ar uoslės žaidimai, kainuoja papildomai.

Pasekmės kaip ir žmonėms

Argumentuodamas, kodėl reikia būtent profesionalaus šuns įvertinimo, J. Valančius sako, kad daug kas priklauso ir nuo augintinio amžiaus. „Jei šuniukui 5 mėnesiai, tai jam kitos veiklos be žaidimų yra neįmanomos. Nes formuojasi sąnariai, auga kaulai“, – pabrėžia treneris.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
© DELFI / Karolina Pansevič

„Žmonės kartais susiranda savo kaimynus, kaimynų vaikus, kurie už 2 eurus gali pavedžioti šunį. Visai kitaip yra kai tu pažįsti šunį, gali žymiai kvalifikuočiau teikti tą paslaugą, išvengi pradedančiųjų klaidų. Tu gali tuos šunis mokyti tam tikrus dalykus, juos apsaugoti nuo konfliktų ir palaidų šunų“, – vardija J. Valančius.

Vis dėlto, vyras sutinka, kad yra rinkos dalis, kuri nori, kad jų šuo būtų tik pavedžiotas. „Yra žmonių, kurie pavedžioja šunį, parveda jį į vietą, ir tai yra gerai. Galbūt pakanka ir tokios paslaugos. Bet mes orientuojamės į tą rinkos dalį, kur nori, kad jų šuo būtų pavargęs. Kad jis grįžtų pažaidęs, palakstęs. Idealu būtų, jei per tas treniruotes kartu būtų ir šeimininkas. Nes tai gerina ryšį, net tik šuns organizmą, bet kuria ir ryšį su žmogumi“, – sako J. Valančius.

Moteris tikino, kad baudos - gerai, tačiau maišelių su šunų išmatomis vis tiek nėra kur dėti
Moteris tikino, kad baudos - gerai, tačiau maišelių su šunų išmatomis vis tiek nėra kur dėti
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Tačiau šuns išvedžiojimas nėra būtinas tik stiprinti šuns ir šeimininko ryšį. Panemunės veterinarijos klinikos veterinarė Jolanta Pečiulytė teigia, kad jei šuo negaus pakankamai fizinio krūvio, jo gali laukti toks pats likimas kaip ir nesportuojančio žmogaus. „Širdies, kraujagyslių, viršsvorio, raumenų problemos ir vitamino D trūkumas. Viskas kaip ir žmonėms. Tam tikros grupės raumenys atrofuojasi“, – apie pasekmės pasakoja veterinarė.

Anot jos, praktikoje yra sunku pamatyti, ar šuo gauna pakankamai fizinio krūvio, nes tai yra judrūs gyvūnai. „Todėl geriausiai tai parodo antsvorio problemos, diabetas“, – sako J. Pečiulytė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (12)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (153)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja (17)

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates (21)

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates
Tiems, kurie abejoja, ar laukinės katės iš tiesų gali tapti geriausiomis žmogaus draugėmis, Šarūnė Petravičiūtė gali patvirtinti – taip tikrai būna. Du kačiukai, kadaise slėpęsi nuo žmonių ir jų bijoję, šiandien glaudžiasi prie šeimininkės ir žino, kad šalia jos nebėra ko bijoti.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti (10)

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.