Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti

Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.

Užsienyje ši populiari paslauga Lietuvoje įgauna pagreitį. 26 metų Žydrūnė teigia, kad yra šios paslaugos pradininkė Lietuvoje. Dauguma jos klientų esą užsieniečiai, nes jiems tokia paslauga yra įprasta. „Vedžioti šunis sugalvojau prieš maždaug 5-6 metus. Pradžioje tai buvo nekasdienė veikla, po paskaitų prižiūrėjau, vedžiojau šunis. Kai pastebėjau, kad šunų vedžiojimo paklausa auga, įkūriau Facebook puslapį ir internetinį puslapį. Iš papildomos veiklos, ji tapo pagrindine“, – DELFI pasakoja kinologų mokyklą baigusi vilnietė.

Kreipiasi kai suserga ar išvyksta

Kinologė savo puslapyje nurodo, kad teikia kasdienio vedžiojimo paslaugas (nuo 20 min iki 2 val.), šuns vedžiojimus išvykus šeimininkams bei šuns priežiūra šeimininkų namuose.

Tačiau Vilniuje tokias paslaugas ji tiekia ne vienintelė. Vilniuje šunis vedžiojanti ir veterinariją studijuojanti Gabija teigia, kad šunis vedžioti pradėjo dar tik prieš pusę metų, tačiau klientų skaičiumi nesiskundžia, nors galėtų jų būti ir daugiau. „Kol kas iš to pragyventi negaliu, bet prisidurti prie algos tikrai galima“, – sako ji.

Apie tai, kiek tokios paslaugos gali kainuoti, abi merginos kalba nelabai noriai. Esą kaina priklauso nuo vietos bei vedžiojimo laiko.

Tačiau Žydrūnė atskleidžia, kad, pavyzdžiui, vienos valandos vedžiojimas Naujamiestyje gali kainuoti 10 eurų. 30 minučių vedžiojimas kainuos apie 6 eurus. „Jei žmogus nori šios paslaugos ilgesniam laikui, tai aišku ji bus pigesnė“, – sako ji.

O Gabija tikina, kad kiekviena kaina yra susitarimo reikalas, tad kažkokios sumos ji esą negali pateikti.

Didžioji dalis klientų, pasakoja Gabija, prašo prižiūrėti jų augintinius, kai šeimininkai išvyksta ar suserga. „Yra buvę klientų, kuriuos teko vedžioti savaitę ar dvi tris kartus per dieną. Viena moteris tiesiog buvo po ligos, negalėjo pati vedžioti, tad jai teko kreiptis pagalbos. Bet yra visokių variantų. Dažniausiai šios paslaugos prireikia išvykus“, – atvirauja ji.

Kaina gali viršyti ir 100 eurų

Šunų vedžiojimu užsiima ne tik pavieniai žmonės. Vilniuje esanti šunų dresūros mokykla „Reksas“ taip pat teikia tokią paslaugą. Nors, atvirauja treneris Jonas Valančius, tai nėra jų pagrindinė jų veiklos kryptis.

Pasiteiravus, ar daug žmonių domisi tokia paslauga, J. Valančius žodžių į vatą nevynioja ir sako, kad rinka yra siaura. „Dauguma nori nepermokėti už šią paslaugą, o pas mus šunų vedžiojimo paslaugą teikia kvalifikuoti treneriai kinologai. Todėl mes dairomės į tą brangesnę rinkos dalį, kurie nori, kad jų šuo būtų ne tik pavedžiotas, bet ir fiziškai iškrautas. Kartais šuniukas būna tik išvedžiojamas, bet to nepakanka. Jau reikia pavargti, kažką paveikti, pavyzdžiui, uoslės treniruotės. Tokia treniruotė šuns nepakeičia, bet dažnai iškrauna protiškai“, – sako J. Valančius.

Treneris teigia, kad į juos žmonės kreipiasi irgi jei yra apsirgę ar išvykę. Paklausus, ar dėl tokios paslaugos nesikreipia žmonės, kurie turi didelį užimtumą, J. Valančius atsako, kad kartais ir tokių atvejų pasitaiko. „Kai yra didelis žmonių užimtumas, tokiais atvejais kartais būna manipuliuoja, neva tas žmogus ar organizacija, kuris išvedžioja gyvūną, turi jį ir dresuoti“, – pastebi treneris.

Anot trenerio, jų internetiniame puslapyje nurodytos kainos yra orientacinės. Į kainą esą įtrauktas ne tik pavedžiojimas, bet ir pirminis šuniuko elgsenos ir poreikių įvertinimas, krūvio plano parengimas, dresūros ar socializacijos treniruotė, šuniuko išvedžiojimas pagal sudarytą planą bei kasdienė ataskaita apie šuns pasiektus rezultatus.

„Tai nėra jokie burtai. Galbūt tai skamba sudėtingai, tačiau tai yra paprastas šuns užimtumas. Mes manome, kad tas išvedžiojimas yra labai neteisingas terminas. Turėtų būti iškrovimas. Iškrovimo, deja, niekas neieško. Visi nori, kad šuo būtų išvedžiotas“, – teigia J. Valančius.

Pašnekovas sako, kad prieš vedžiojant augintinį yra būtina įsivertinti riziką. „Kartais būna, kad šuo ir du metus nevedžiotas. Tokios paslaugos tokiam šuniui suteikti net negalėtume, nes jis patirtų stresą. Reikėtų pirmiausia pravesti mokymus, kaip šuo turėtų vaikščioti. Yra ir šuns elgesio įvertinimas.

Mes siūlom šuns iškrovimą, pagal tai, kas naudingiausia ir tinkamiausia šuniui. Daugelis šunų mieste vaikšto įbedę nosį į žemę, o šeimininkai nemoka kaip tokį dalyką užimti, todėl mes siūlome ir uoslės žaidimus“, – pasakoja treneris.

Visos šios paslaugos ir vienkartinis vienos valandos išvedžiojimas gali atsieiti apie 15 eurų. Jei norėtumėte, kad jūsų augintinį išvedžiotų 7 kartus per savaitę, po vieną valandą, tada tektų pakloti apie 100 eurų. Papildomos paslaugos, kaip bėgimas ar uoslės žaidimai, kainuoja papildomai.

Pasekmės kaip ir žmonėms

Argumentuodamas, kodėl reikia būtent profesionalaus šuns įvertinimo, J. Valančius sako, kad daug kas priklauso ir nuo augintinio amžiaus. „Jei šuniukui 5 mėnesiai, tai jam kitos veiklos be žaidimų yra neįmanomos. Nes formuojasi sąnariai, auga kaulai“, – pabrėžia treneris.

„Žmonės kartais susiranda savo kaimynus, kaimynų vaikus, kurie už 2 eurus gali pavedžioti šunį. Visai kitaip yra kai tu pažįsti šunį, gali žymiai kvalifikuočiau teikti tą paslaugą, išvengi pradedančiųjų klaidų. Tu gali tuos šunis mokyti tam tikrus dalykus, juos apsaugoti nuo konfliktų ir palaidų šunų“, – vardija J. Valančius.

Vis dėlto, vyras sutinka, kad yra rinkos dalis, kuri nori, kad jų šuo būtų tik pavedžiotas. „Yra žmonių, kurie pavedžioja šunį, parveda jį į vietą, ir tai yra gerai. Galbūt pakanka ir tokios paslaugos. Bet mes orientuojamės į tą rinkos dalį, kur nori, kad jų šuo būtų pavargęs. Kad jis grįžtų pažaidęs, palakstęs. Idealu būtų, jei per tas treniruotes kartu būtų ir šeimininkas. Nes tai gerina ryšį, net tik šuns organizmą, bet kuria ir ryšį su žmogumi“, – sako J. Valančius.

Tačiau šuns išvedžiojimas nėra būtinas tik stiprinti šuns ir šeimininko ryšį. Panemunės veterinarijos klinikos veterinarė Jolanta Pečiulytė teigia, kad jei šuo negaus pakankamai fizinio krūvio, jo gali laukti toks pats likimas kaip ir nesportuojančio žmogaus. „Širdies, kraujagyslių, viršsvorio, raumenų problemos ir vitamino D trūkumas. Viskas kaip ir žmonėms. Tam tikros grupės raumenys atrofuojasi“, – apie pasekmės pasakoja veterinarė.

Anot jos, praktikoje yra sunku pamatyti, ar šuo gauna pakankamai fizinio krūvio, nes tai yra judrūs gyvūnai. „Todėl geriausiai tai parodo antsvorio problemos, diabetas“, – sako J. Pečiulytė.