Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?

 (8)
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.
katinas ant grindų
© Shutterstock

Temperamentas - tam tikrų nuolatinių psichinių savybių kompleksas. Jis apibūdina, kaip gyvūnas reaguoja į pasaulį. Laukinių ir naminių gyvūnų temperamentas labai skiriasi. Laukiniai gyvūnai labiau linkę reaguoti į aplinką, o toji reakcija būna ryžtinga ar net žiauri. Auginami nelaisvėje, laukiniai gyvūnai jautriai reaguoja į tokius dalykus, kaip netikėti judesiai, garsai, žmogaus artinimasis ir t.t. Naminiai gyvūnai į savo aplinką reaguoja pasyviau, turi tendenciją būti paklusnesni ir ramesni.

Gyvūnai naminiais tapo keliais būdais – pvz., vieni gyveno greta žmonių ir tapo ne tokie bailūs, kadangi drąsesniems lengviau prasimaitinti atliekomis. Nelaisvėje taip pat gali vykti tam tikra natūrali atranka (labai bailūs gyvūnai nugaišta), nors dažniausiai ji būna dirbtinė (sąmoninga žmogaus), kuomet atrenkami labiausiai veisėjui patinkantys gyvūnai.

Kintanti kailio spalva – maža, tačiau įspūdinga prijaukinimo ir elgsenos kitimo dalis. Kad kailis ir temperamentas susiję, pastebėta tarp daugelio gyvūnų rūšių – kačių, šunų, lapių, audinių, žiurkių, elnių ir t.t. Pavyzdžiui, šviesios spalvos rudai geltoni danieliai lengviau prijaukinami, negu tie, kurių spalva „laukinio tipo“.

Eksperimentai su lapėmis bei žiurkėmis

Spalva ir temperamentas susiję ir kalbant apie lapes. Skirtingų spalvų lapės turi skirtingą žmonių baimės lygį. Rudosios lapės bailiausios, sidabrinės bijo mažiau, perlamutrinės drąsiausios. Pastebėta ir tai, kad gintaro spalvos lapės ne tokios aktyvios kaip sidabrinės. Kai kas galbūt girdėję ir apie Beliajevo eksperimentą – jo metu veistos tik draugiškiausios ir neagresyviausios lapės. Pasiekta tiek, kad „naujo tipo“ lapės laižydavo žmonių veidus ir vizgindavo uodegas bei inkšdavo juos pamačiusios. Įdomu tai, kad šiuos pokyčius lydėjo ir išvaizdos pakitimai – lapės morfologiškai ir fiziologiškai pradėjo skirtis nuo laukinių giminaičių. Jos turėjo kažkiek nulėpusias ausis, riestas uodegas, kupolo formos kaukoles. Patelės, kaip ir naminiai šunys, rujodavo du kartus metuose. Be to, dauguma jų buvo keistai depigmentuotos (lyginant su juodsidabrėmis lapėmis) – vietomis baltu kailiu. Tokių baltakailių lapių skaičius išaugo nuo 0,71 iki 12,4 proc. populiacijos, o per 40 metų – net 1646 proc.

Beliajevo eksperimentas pakartotas su laukinėmis Norvegijos žiurkėmis. Sulaukta panašių rezultatų. Per 15 metų atrankos margų žiurkių, kurių papilvė balta (piebald) padaugėjo iki 73 proc. populiacijos. Laikui bėgant, vienspalvės žiurkės beveik išnyko. Kontrolinėje populiacijoje, kurioje 15 metų auginta žiurkės neatrenkant pagal paklusnumą ir jaukumą, atsirado kažkiek margų žiurkių, bet jos neviršijo 10 proc. populiacijos, o jų baltos dėmės buvo nedidelės. Abu eksperimentai įrodo, kad tarp kailio ir temperamento yra ryšys, susijęs su pigmentų gamyba, hormonais ir neurochemija.

Kodėl spalva gali būti susijusi su temperamentu

Gyvūno spalva priklauso nuo pigmentus sintetinančių ląstelių – melanocitų – pasiskirstymo, sudėties tipo, detalių dydžio. Pigmentų tipai yra du – eumelaninas ir feomelaninas. Kuo daugiau eumelanino ir kuo jis sodresnis, tuo plaukai tamsesni, kuo eumelanino mažiau, tuo jie šviesesni. Ankstyvos embriogenezės metu melanocitai juda iš nervinio gūbrio, plinta ir įsikuria raginiame epidermio sluoksnyje drauge su plaukų folikulais. Melanocitų viduje esančios melanosomos gamina melaniną - katalizuojant fermentui tirozinazei aminorūgštis tirozinas virsta arba eumelaninu, arba feomelaninu.

Kadangi šuns „nuspalvinimo“ procesas prasideda embrionui vystantis, specifinės ląstelės, kurios tampa melanocitais, gaunamos tik iš embriono nervinio gūbrio. Iš esmės tai reiškia, kad pigmento ląstelės gaminamos kartu su tomis pačiomis ląstelėmis, kurios duoda pradžią nervų sistemai. Aišku, tai nėra gryna tiesa, tačiau jei bus trūkumų, susijusių su spalvos genais, taip pat galimi ir nervų sistemos defektai, kadangi abiejų tipų ląstelės gaunamos iš nervinio gūbrio. Tai paaiškina, kodėl tam tikrų atspalvių ar raštų šunys turi psichologinių, neurologinių ir/ar imunologinių problemų ir kodėl baltos skirtingų spalvų katės kartais būna kurčios.

Kačių spalva ir temperamentas

Apie kačių spalvos ir temperamento ryšį kalbama nuo seno. Teigiama, kad rausvai gelsvos spalvos patelės būna gana įnoringos, o dėmėtai rainos, nepriklausomai nuo lyties, laikomos puikiomis namų katėmis, nes yra lėtos ir puikios numylėtinės. Juodos su baltu katės vadinamos klajūnėmis, o baltos – baikštuolėmis ir nervų kamuolėliais.

Dr. Gordon Stables dar 1872 metais susiejo kačių charakterius su jų spalvomis. Jis teigė, kad rudai rainos katės geraširdės, kaip ir rudos katės, tačiau yra geresnės medžiotojos, geriau joms sekasi ir „žvejyba“. Tuo pačiu jos nuklysta toliau nuo namų. Pagal G. Stables, baltos katės buvo mėgstamos pelių naikintojos pas ūkininkus, nes jų spalva nesiskyrė nuo miltuotų maišų. R. S Huiedkoper 1895 metais rašė, kad juodai baltos katės meilios ir švarios, tačiau tuo pačiu savanaudiškos ir netinka žaisti su vaikais. Autorius labai „prijautė“ baltoms katėms, kurios, pasak jo, yra ramios, subtilios ir jas galima maitini iš lėkštės.

Iš kitos pusės negalima tikėtis, kad katė pagal tam tikrą spalvą visiškai atitiks nustatytus stereotipus. Žmonės visur ieško tvarkos ir modelių – ir kartais juos sugalvoja ten, kur iš tiesų nėra ir negali būti jokio modelio. Tačiau tam tikri dėsningumai kartais galimi.

Tyrimų Bavarijoje metu nustatyta, kad juodos ir juodai baltos katės toliausiai nuklysta nuo namų. Tyrimas buvo pakankamai didelis, kad būtų įrodytas polinkio klajoti genetinis pagrindas. Daugelis profesionalių gyvūnų trenerių mano, kad juodos katės užsispyrusios, kryptingos ir sunkiai mokosi vaikščioti su pavadėliu. Yra tam tikrų teorijų, kad juodų kačių elgesys gali būti susijęs su antinksčių veikla, bet tai nėra įrodyta. Pasak Steve Jones, oranžinės (apelsinų) spalvos genas susijęs su agresyvumu.

Šunų spalva ir temperamentas

Kai kurie Labradoro retriverių veisėjai teigia, kad juodi ir geltoni labriai protingesni už šokoladinius, kurie aktyviau veisiami parodoms. Jie teigia, jog retai galima pamatyti rudą labradorą, dirbantį aklųjų vedliu. Tuo pačiu pastebėta, kad agresyviausi yra geltoni Labradoro retriveriai, juodieji tokie „tarpiniai, o taikiausi yra šokoladiniai. Gali būti, kad dauguma ryškių Labradoro retriverių temperamento bruožų atsirado dėl neteisingo veisimo. Šokolado spalva gana nauja, tuo tarpu po tokių knygų ir filmų kaip „Marlis ir aš“ tam tikros spalvos šunys gali tapti populiaresni, o su tuo seka ir daugyklų „išvešėjimas“ bei šį reiškinį lydinčios šunų psichikos, sveikatos ir išvaizdos problemos.

Manoma, kad juodi ir balti pudeliai dažniausiai stabilūs, draugiški ir ištikimi. Sidabrinės ir mėlynos spalvos pudeliai labiau linkę į santūrumą ir ištikimybę, jie geri sarginiai šunys ir puikiai tinka paklusnumo ar vikrumo varžyboms, lauko pratyboms. Abrikosiniai, kreminiai ir rudi yra labai mylintys ir ištikimi, taip pat bailoki, tad jiems reikia daugiau socializacijos. Rusvi pudeliai – tikri klounai ir visą laiką nori dėmesio. Tačiau tai tik augintojų pastabos, jokio rimtesnio tyrimo šiuo klausimu kaip ir nebuvo daryta.

Tam tikri temperamento skirtumai gali atsirasti tada, kai šunys kryžminami dėl vieno bruožo (šiuo atveju spalvos). Pvz., specifinė spalva gali būti susijusi su pernelyg artimų giminaičių kryžminimu, o tai gali su savimi „nešti“ atitinkamas savybes, kurios kitais atvejais būtų nustelbtos. Taip pat tam tikrus bruožus lemia šunų veisimas pagal linijas – taip atrenkamos pageidaujamos savybės.

Kai kurių anglų kokerspanielių augintojų nuomone, auksaspalviai šunys pasižymi nervingu charakteriu, tuo tarpu mėlynai kerši, priešingai, yra žymiai geresnio būdo ir pakantesni. Daug metų dėl tokių pastabų žmonės aktyviai ginčijosi – vieni tam pritarė, kiti prieštaravo. Galų gale atliktas tyrimas ir mokslininkai pareiškė, kad spalva gali atspindėti gyvūno asmenybę – bent jau anglų kokerspanielių atveju. Naujausių tyrimų duomenimis, aukso ir rudos spalvos kokerspanieliai pasižymi agresyviausiu elgesiu. Antri pagal agresyvumą šioje veislėje – juodi šunys, o balti su dėmėmis daug malonesni. Dėl tokių kokerspanielių spalvų „pasisikristymų“ yra dvi teorijos – viena kaltina daugyklas, kita teigia, kad spalva gali genetiškai sietis su vadinamuoju „šunų įniršiu“.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.