Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?

 (8)
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.
katinas ant grindų
© Shutterstock

Temperamentas - tam tikrų nuolatinių psichinių savybių kompleksas. Jis apibūdina, kaip gyvūnas reaguoja į pasaulį. Laukinių ir naminių gyvūnų temperamentas labai skiriasi. Laukiniai gyvūnai labiau linkę reaguoti į aplinką, o toji reakcija būna ryžtinga ar net žiauri. Auginami nelaisvėje, laukiniai gyvūnai jautriai reaguoja į tokius dalykus, kaip netikėti judesiai, garsai, žmogaus artinimasis ir t.t. Naminiai gyvūnai į savo aplinką reaguoja pasyviau, turi tendenciją būti paklusnesni ir ramesni.

Gyvūnai naminiais tapo keliais būdais – pvz., vieni gyveno greta žmonių ir tapo ne tokie bailūs, kadangi drąsesniems lengviau prasimaitinti atliekomis. Nelaisvėje taip pat gali vykti tam tikra natūrali atranka (labai bailūs gyvūnai nugaišta), nors dažniausiai ji būna dirbtinė (sąmoninga žmogaus), kuomet atrenkami labiausiai veisėjui patinkantys gyvūnai.

Kintanti kailio spalva – maža, tačiau įspūdinga prijaukinimo ir elgsenos kitimo dalis. Kad kailis ir temperamentas susiję, pastebėta tarp daugelio gyvūnų rūšių – kačių, šunų, lapių, audinių, žiurkių, elnių ir t.t. Pavyzdžiui, šviesios spalvos rudai geltoni danieliai lengviau prijaukinami, negu tie, kurių spalva „laukinio tipo“.

Eksperimentai su lapėmis bei žiurkėmis

Spalva ir temperamentas susiję ir kalbant apie lapes. Skirtingų spalvų lapės turi skirtingą žmonių baimės lygį. Rudosios lapės bailiausios, sidabrinės bijo mažiau, perlamutrinės drąsiausios. Pastebėta ir tai, kad gintaro spalvos lapės ne tokios aktyvios kaip sidabrinės. Kai kas galbūt girdėję ir apie Beliajevo eksperimentą – jo metu veistos tik draugiškiausios ir neagresyviausios lapės. Pasiekta tiek, kad „naujo tipo“ lapės laižydavo žmonių veidus ir vizgindavo uodegas bei inkšdavo juos pamačiusios. Įdomu tai, kad šiuos pokyčius lydėjo ir išvaizdos pakitimai – lapės morfologiškai ir fiziologiškai pradėjo skirtis nuo laukinių giminaičių. Jos turėjo kažkiek nulėpusias ausis, riestas uodegas, kupolo formos kaukoles. Patelės, kaip ir naminiai šunys, rujodavo du kartus metuose. Be to, dauguma jų buvo keistai depigmentuotos (lyginant su juodsidabrėmis lapėmis) – vietomis baltu kailiu. Tokių baltakailių lapių skaičius išaugo nuo 0,71 iki 12,4 proc. populiacijos, o per 40 metų – net 1646 proc.

Beliajevo eksperimentas pakartotas su laukinėmis Norvegijos žiurkėmis. Sulaukta panašių rezultatų. Per 15 metų atrankos margų žiurkių, kurių papilvė balta (piebald) padaugėjo iki 73 proc. populiacijos. Laikui bėgant, vienspalvės žiurkės beveik išnyko. Kontrolinėje populiacijoje, kurioje 15 metų auginta žiurkės neatrenkant pagal paklusnumą ir jaukumą, atsirado kažkiek margų žiurkių, bet jos neviršijo 10 proc. populiacijos, o jų baltos dėmės buvo nedidelės. Abu eksperimentai įrodo, kad tarp kailio ir temperamento yra ryšys, susijęs su pigmentų gamyba, hormonais ir neurochemija.

Kodėl spalva gali būti susijusi su temperamentu

Gyvūno spalva priklauso nuo pigmentus sintetinančių ląstelių – melanocitų – pasiskirstymo, sudėties tipo, detalių dydžio. Pigmentų tipai yra du – eumelaninas ir feomelaninas. Kuo daugiau eumelanino ir kuo jis sodresnis, tuo plaukai tamsesni, kuo eumelanino mažiau, tuo jie šviesesni. Ankstyvos embriogenezės metu melanocitai juda iš nervinio gūbrio, plinta ir įsikuria raginiame epidermio sluoksnyje drauge su plaukų folikulais. Melanocitų viduje esančios melanosomos gamina melaniną - katalizuojant fermentui tirozinazei aminorūgštis tirozinas virsta arba eumelaninu, arba feomelaninu.

Kadangi šuns „nuspalvinimo“ procesas prasideda embrionui vystantis, specifinės ląstelės, kurios tampa melanocitais, gaunamos tik iš embriono nervinio gūbrio. Iš esmės tai reiškia, kad pigmento ląstelės gaminamos kartu su tomis pačiomis ląstelėmis, kurios duoda pradžią nervų sistemai. Aišku, tai nėra gryna tiesa, tačiau jei bus trūkumų, susijusių su spalvos genais, taip pat galimi ir nervų sistemos defektai, kadangi abiejų tipų ląstelės gaunamos iš nervinio gūbrio. Tai paaiškina, kodėl tam tikrų atspalvių ar raštų šunys turi psichologinių, neurologinių ir/ar imunologinių problemų ir kodėl baltos skirtingų spalvų katės kartais būna kurčios.

Kačių spalva ir temperamentas

Apie kačių spalvos ir temperamento ryšį kalbama nuo seno. Teigiama, kad rausvai gelsvos spalvos patelės būna gana įnoringos, o dėmėtai rainos, nepriklausomai nuo lyties, laikomos puikiomis namų katėmis, nes yra lėtos ir puikios numylėtinės. Juodos su baltu katės vadinamos klajūnėmis, o baltos – baikštuolėmis ir nervų kamuolėliais.

Dr. Gordon Stables dar 1872 metais susiejo kačių charakterius su jų spalvomis. Jis teigė, kad rudai rainos katės geraširdės, kaip ir rudos katės, tačiau yra geresnės medžiotojos, geriau joms sekasi ir „žvejyba“. Tuo pačiu jos nuklysta toliau nuo namų. Pagal G. Stables, baltos katės buvo mėgstamos pelių naikintojos pas ūkininkus, nes jų spalva nesiskyrė nuo miltuotų maišų. R. S Huiedkoper 1895 metais rašė, kad juodai baltos katės meilios ir švarios, tačiau tuo pačiu savanaudiškos ir netinka žaisti su vaikais. Autorius labai „prijautė“ baltoms katėms, kurios, pasak jo, yra ramios, subtilios ir jas galima maitini iš lėkštės.

Iš kitos pusės negalima tikėtis, kad katė pagal tam tikrą spalvą visiškai atitiks nustatytus stereotipus. Žmonės visur ieško tvarkos ir modelių – ir kartais juos sugalvoja ten, kur iš tiesų nėra ir negali būti jokio modelio. Tačiau tam tikri dėsningumai kartais galimi.

Tyrimų Bavarijoje metu nustatyta, kad juodos ir juodai baltos katės toliausiai nuklysta nuo namų. Tyrimas buvo pakankamai didelis, kad būtų įrodytas polinkio klajoti genetinis pagrindas. Daugelis profesionalių gyvūnų trenerių mano, kad juodos katės užsispyrusios, kryptingos ir sunkiai mokosi vaikščioti su pavadėliu. Yra tam tikrų teorijų, kad juodų kačių elgesys gali būti susijęs su antinksčių veikla, bet tai nėra įrodyta. Pasak Steve Jones, oranžinės (apelsinų) spalvos genas susijęs su agresyvumu.

Šunų spalva ir temperamentas

Kai kurie Labradoro retriverių veisėjai teigia, kad juodi ir geltoni labriai protingesni už šokoladinius, kurie aktyviau veisiami parodoms. Jie teigia, jog retai galima pamatyti rudą labradorą, dirbantį aklųjų vedliu. Tuo pačiu pastebėta, kad agresyviausi yra geltoni Labradoro retriveriai, juodieji tokie „tarpiniai, o taikiausi yra šokoladiniai. Gali būti, kad dauguma ryškių Labradoro retriverių temperamento bruožų atsirado dėl neteisingo veisimo. Šokolado spalva gana nauja, tuo tarpu po tokių knygų ir filmų kaip „Marlis ir aš“ tam tikros spalvos šunys gali tapti populiaresni, o su tuo seka ir daugyklų „išvešėjimas“ bei šį reiškinį lydinčios šunų psichikos, sveikatos ir išvaizdos problemos.

Manoma, kad juodi ir balti pudeliai dažniausiai stabilūs, draugiški ir ištikimi. Sidabrinės ir mėlynos spalvos pudeliai labiau linkę į santūrumą ir ištikimybę, jie geri sarginiai šunys ir puikiai tinka paklusnumo ar vikrumo varžyboms, lauko pratyboms. Abrikosiniai, kreminiai ir rudi yra labai mylintys ir ištikimi, taip pat bailoki, tad jiems reikia daugiau socializacijos. Rusvi pudeliai – tikri klounai ir visą laiką nori dėmesio. Tačiau tai tik augintojų pastabos, jokio rimtesnio tyrimo šiuo klausimu kaip ir nebuvo daryta.

Tam tikri temperamento skirtumai gali atsirasti tada, kai šunys kryžminami dėl vieno bruožo (šiuo atveju spalvos). Pvz., specifinė spalva gali būti susijusi su pernelyg artimų giminaičių kryžminimu, o tai gali su savimi „nešti“ atitinkamas savybes, kurios kitais atvejais būtų nustelbtos. Taip pat tam tikrus bruožus lemia šunų veisimas pagal linijas – taip atrenkamos pageidaujamos savybės.

Kai kurių anglų kokerspanielių augintojų nuomone, auksaspalviai šunys pasižymi nervingu charakteriu, tuo tarpu mėlynai kerši, priešingai, yra žymiai geresnio būdo ir pakantesni. Daug metų dėl tokių pastabų žmonės aktyviai ginčijosi – vieni tam pritarė, kiti prieštaravo. Galų gale atliktas tyrimas ir mokslininkai pareiškė, kad spalva gali atspindėti gyvūno asmenybę – bent jau anglų kokerspanielių atveju. Naujausių tyrimų duomenimis, aukso ir rudos spalvos kokerspanieliai pasižymi agresyviausiu elgesiu. Antri pagal agresyvumą šioje veislėje – juodi šunys, o balti su dėmėmis daug malonesni. Dėl tokių kokerspanielių spalvų „pasisikristymų“ yra dvi teorijos – viena kaltina daugyklas, kita teigia, kad spalva gali genetiškai sietis su vadinamuoju „šunų įniršiu“.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.