Pagalbos prašymas: benamių kačių neapkenčianti moteris grasina jas visas nunuodyti

 (195)
DELFI redakciją pasiekė laiškas su pagalbos prašymu. Skaitytojas piktinasi, jog viena Kuršėnų gyventoja tyčia nuodija mieste vaikštinėjančias benames kates. Nors miestiečiai mielai pašeria pro šalį praeinančius gyvūnėlius ir skiria jiems dėmesio, skaitytoją neramina žiaurus moters elgesys su katėmis. Aiškinamės, kaip ši situacija turėtų būti išspręsta.
Katė
© Fotolia

Negali pakęsti benamių kačių, todėl jas nuodija

„Rašau iš Kuršėnų miesto dėl laukinių kačių. Jau daug metų pas mus įvairiose vietose žmonės šeria laukines kates. Jokios pagalbos iš savivaldybės nėra, tik tiek, kad niekas nebaudžia šeriančiųjų“, – laišką pradeda susirūpinęs vyras.

Skaitytojas aiškina, jog kaimynystėje neseniai atsikraustė moteris, kuriai kačių šėrimas nepatinka. Nuo to laiko vienoje iš šėrimo vietų dedasi dalykai, apie kuriuos skaitytojas negali tylėti. „Ji klykia ir isterikuoja, kad katės pridergia jos darže. Kuo toliau, tuo labiau isterikuoja. Nuodija kates, todėl daug iš jų nusibaigia“, – apgailestauja vyras.

Nepaisant to, kačių mieste nesumažėja, nes jos dažnai atsiveda kačiukų. Anot vyro, aplinkinių namų gyventojai nesiskundžia dėl kačių, išskyrus piktąją moterį.

„Pasirodo, ji apstoja ir žmones, vedžiojančius šunis. Nežinau, kodėl ji tokia žiežula“, – rašo jis.

Gąsdina, jog nesulaukusi reakcijos išžudys visas kates

Negana to, skaitytojas teigia, jog minėta moteris persekioja visus žmones drausdama jiems šerti kates, išspardo indus su maistu ir vandeniu. „Manau, atakuoja ir savivaldybę, nes amžinai grasina, kaip šeriantys mokės baudas. Šiandien ji šaukė, kad visas kates išžudys, jei savivaldybė nieko nesiims. Gavo pažadą, kad savivaldybė imsis gaudyti kates“, – piktinasi vyras.

„Labai gaila kačių. Jos tokios gražios. Laukinės, bet atpažįsta šeriančius, pasitinka, miauksi jiems, sukasi aplink kojas, bet imamos niekada nesileidžia“, – rašo jis ir prašo patarimo, ką šioje situacijoje reikėtų daryti.

Katinėliai
Katinėliai
© Shutterstock

Kuršėnų seniūnui Vytautui Gedmontui benamių kačių situacija mieste yra puikiai pažįstama. Jis tikina, jog ši problema yra nuolat sprendžiama įvairiomis priemonėmis. „Kuršėnuose katėms padaryti trys nameliai. Šiuo projektu pasirūpino viena bendruomenės narė su mokyklos vaikais. Žiemos laikotarpiu šie gyvūnėliai turi kur prisiglausti“, – teigia seniūnas.

„Kas liečia benames kates, Kuršėnų komunalinio ūkio gyvūnų reguliavimo tarnyba pagal gyventojų prašymus surenka gyvūnėlius. Įprastai katėmis pasirūpina patys gyventojai, tačiau kol vieni rūpinasi, kiti pyksta. Kaip ir gyvenime – vienos tiesos niekada nėra. Dėl kačių yra dvejopi jausmai“, – aiškina V. Gedmontas.

Paklaustas, ar teko girdėti apie moterį, nuodijančią kates, seniūnas pareiškia, jog neteko. „Nekomentuoju tokių dalykų, kurių pats nežinau“, – atsako jis.

Siūlo kates kastruoti

Į pagalbos šauksmą sureagavo ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. „Be abejo, kačių nuodyti negalima, tai yra draudžiama. Apie šį įvykį reikėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir policijai. Reikia konkrečiai nurodyti, kur ir koks žmogus nuodija kates. Taip besielgianti moteris turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – pabrėžia pašnekovė.

Brigita Kymantaitė
Brigita Kymantaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

O ką daryti su namų neturinčiomis katėmis? B. Kymantaitės teigimu, tam yra du sprendimo būdai. „Viena išeitis – gaudyti kates, globoti ir ieškoti joms naujų namų. Bet jei tai yra sulaukėjusios katės, kai kuriose savivaldybėse vykdoma kačių kastracijos programa. Jos gaudomos ir kastruojamos, o tuomet grąžinamos atgal į tą pačią aplinką, nes sulaukėjusios katės niekada nepritampa prie laikymo namuose. Jų niekas nepaima iš prieglaudų kaip augintinio, nes jas paėmus ant rankų, katės puola kandžiotis, draskytis“, – teigia ji.

Anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, čia problemą turėtų spręsti savivaldybės, kurių iniciatyva katės kastruojamos ir grąžinamos. Tokiu būdu jos nebesiveisia ir metų bėgyje pačios natūraliai nudvesia.

„Tiesa, tai neapsaugo nuo to, kad katės ateis pas kažką į daržą. Niekas nėra apsaugotas nei nuo kurmių, nei nuo paukščių. Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad jie gyvena vieni šiame pasaulyje, o gyvūnas neturi egzistuoti ir jam trukdyti. Žinote, tokiam žmogui geriau užsidaryti kur nors ir steriliai gyventi, jeigu jis nenori susigyventi su jį supančia aplinka“, – aiškina B. Kymantaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (5)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (355)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje (31)

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje
Nuolat susirūpinęs, ką čia dar iškrėtus. Taip bulterjero veislės šunį apibūdina veterinarė ir rašytoja Karen Halligan.

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai
Artritas – labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus šunų sveikatos problema. Nuo jo kenčia 1 iš 5 šunų. Artritas reiškia sąnarių uždegimą, kurį gali sukelti bendras sąnarių susidėvėjimas ar traumos. Ši problema dažnai susijusi su klubo sąnario displazija ar net ankstesnėmis tam tikrų sričių operacijomis. Klubai, keliai, nugara ir alkūnės – dažniausiai artrito paveikiamos sritys.