Pagalbos prašymas: benamių kačių neapkenčianti moteris grasina jas visas nunuodyti

 (195)
DELFI redakciją pasiekė laiškas su pagalbos prašymu. Skaitytojas piktinasi, jog viena Kuršėnų gyventoja tyčia nuodija mieste vaikštinėjančias benames kates. Nors miestiečiai mielai pašeria pro šalį praeinančius gyvūnėlius ir skiria jiems dėmesio, skaitytoją neramina žiaurus moters elgesys su katėmis. Aiškinamės, kaip ši situacija turėtų būti išspręsta.
Katė
© Fotolia

Negali pakęsti benamių kačių, todėl jas nuodija

„Rašau iš Kuršėnų miesto dėl laukinių kačių. Jau daug metų pas mus įvairiose vietose žmonės šeria laukines kates. Jokios pagalbos iš savivaldybės nėra, tik tiek, kad niekas nebaudžia šeriančiųjų“, – laišką pradeda susirūpinęs vyras.

Skaitytojas aiškina, jog kaimynystėje neseniai atsikraustė moteris, kuriai kačių šėrimas nepatinka. Nuo to laiko vienoje iš šėrimo vietų dedasi dalykai, apie kuriuos skaitytojas negali tylėti. „Ji klykia ir isterikuoja, kad katės pridergia jos darže. Kuo toliau, tuo labiau isterikuoja. Nuodija kates, todėl daug iš jų nusibaigia“, – apgailestauja vyras.

Nepaisant to, kačių mieste nesumažėja, nes jos dažnai atsiveda kačiukų. Anot vyro, aplinkinių namų gyventojai nesiskundžia dėl kačių, išskyrus piktąją moterį.

„Pasirodo, ji apstoja ir žmones, vedžiojančius šunis. Nežinau, kodėl ji tokia žiežula“, – rašo jis.

Gąsdina, jog nesulaukusi reakcijos išžudys visas kates

Negana to, skaitytojas teigia, jog minėta moteris persekioja visus žmones drausdama jiems šerti kates, išspardo indus su maistu ir vandeniu. „Manau, atakuoja ir savivaldybę, nes amžinai grasina, kaip šeriantys mokės baudas. Šiandien ji šaukė, kad visas kates išžudys, jei savivaldybė nieko nesiims. Gavo pažadą, kad savivaldybė imsis gaudyti kates“, – piktinasi vyras.

„Labai gaila kačių. Jos tokios gražios. Laukinės, bet atpažįsta šeriančius, pasitinka, miauksi jiems, sukasi aplink kojas, bet imamos niekada nesileidžia“, – rašo jis ir prašo patarimo, ką šioje situacijoje reikėtų daryti.

Katinėliai
Katinėliai
© Shutterstock

Kuršėnų seniūnui Vytautui Gedmontui benamių kačių situacija mieste yra puikiai pažįstama. Jis tikina, jog ši problema yra nuolat sprendžiama įvairiomis priemonėmis. „Kuršėnuose katėms padaryti trys nameliai. Šiuo projektu pasirūpino viena bendruomenės narė su mokyklos vaikais. Žiemos laikotarpiu šie gyvūnėliai turi kur prisiglausti“, – teigia seniūnas.

„Kas liečia benames kates, Kuršėnų komunalinio ūkio gyvūnų reguliavimo tarnyba pagal gyventojų prašymus surenka gyvūnėlius. Įprastai katėmis pasirūpina patys gyventojai, tačiau kol vieni rūpinasi, kiti pyksta. Kaip ir gyvenime – vienos tiesos niekada nėra. Dėl kačių yra dvejopi jausmai“, – aiškina V. Gedmontas.

Paklaustas, ar teko girdėti apie moterį, nuodijančią kates, seniūnas pareiškia, jog neteko. „Nekomentuoju tokių dalykų, kurių pats nežinau“, – atsako jis.

Siūlo kates kastruoti

Į pagalbos šauksmą sureagavo ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė. „Be abejo, kačių nuodyti negalima, tai yra draudžiama. Apie šį įvykį reikėtų pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir policijai. Reikia konkrečiai nurodyti, kur ir koks žmogus nuodija kates. Taip besielgianti moteris turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus“, – pabrėžia pašnekovė.

Brigita Kymantaitė
Brigita Kymantaitė
© DELFI / Tomas Vinickas

O ką daryti su namų neturinčiomis katėmis? B. Kymantaitės teigimu, tam yra du sprendimo būdai. „Viena išeitis – gaudyti kates, globoti ir ieškoti joms naujų namų. Bet jei tai yra sulaukėjusios katės, kai kuriose savivaldybėse vykdoma kačių kastracijos programa. Jos gaudomos ir kastruojamos, o tuomet grąžinamos atgal į tą pačią aplinką, nes sulaukėjusios katės niekada nepritampa prie laikymo namuose. Jų niekas nepaima iš prieglaudų kaip augintinio, nes jas paėmus ant rankų, katės puola kandžiotis, draskytis“, – teigia ji.

Anot Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovės, čia problemą turėtų spręsti savivaldybės, kurių iniciatyva katės kastruojamos ir grąžinamos. Tokiu būdu jos nebesiveisia ir metų bėgyje pačios natūraliai nudvesia.

„Tiesa, tai neapsaugo nuo to, kad katės ateis pas kažką į daržą. Niekas nėra apsaugotas nei nuo kurmių, nei nuo paukščių. Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad jie gyvena vieni šiame pasaulyje, o gyvūnas neturi egzistuoti ir jam trukdyti. Žinote, tokiam žmogui geriau užsidaryti kur nors ir steriliai gyventi, jeigu jis nenori susigyventi su jį supančia aplinka“, – aiškina B. Kymantaitė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru

Keli patarimai, kad augintiniams šventės nevirstų košmaru
Didžiųjų metų švenčių metu norisi ir papuošti namus, ir palepinti augintinius, tačiau kartais net patys geriausi ketinimai sulaukia priešingo efekto. Didžiausia problema – kaip apsaugoti keturkojį nuo „nesąmonių pririjimo“ ir išlaikyti namų dekoracijas saugias. Dėl to siūlome šiuos paprastus patarimus, kurie padės išvengti rimčiausių problemų.

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą (53)

Direktorius uždraudė maitinti kates prie gimnazijos: reginys sukėlė pasipiktinimą
Akademijos gimnazija turi rimtų bėdų. Jos kieme gyvena keliolika benamių kačių, kurios, kažkam neatsakingai jas pašėrus prie įstaigos pagrindinių durų, iš ten nebesitraukia. Lyg to būtų maža, viena gyvūnų gerovės tarnyba gimnazijos direktorių Liudą Tauginą kaltina žiauriu elgesiu su gyvūnais – neva dėl to, kad šis draudžia mokiniams ir aplinkiniams gyventojams maitinti kates, šios iš bado jau ėda viena kitą.

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį (24)

Nufilmuoti išskirtiniai policijos šuns sugebėjimai: štai taip jis sulaiko nusikaltėlį
Tarnybiniai šunys - ištikimi pareigūnų pagalbininkai. Tuo įsitikinęs Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis Liudas Skripkauskas. Jis DELFI vaizdo reportaže pademonstruoja, ką iš tiesų gali tarnybinis šuo ir pasakoja, ko reikia, kad keturkojis taptų tobulu pareigūnu.

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija

Šunų sveikatos problemos, kurias gali išspręsti reabilitacijos terapija
Fizinės reabilitacijos tikslas – atkurti normalų ar beveik normalų judėjimą ir raumenų bei skeleto funkcijas. Manualinė terapija apima masažą, tempimo ir pasyvių judesių pratimus bei sąnarių mobilizaciją. Taip pat galima pasitelkti šilumos ir šalčio terapiją, elektros stimuliaciją, lazerio terapiją ir terapinį ultragarsą. Reabilitacijos metu naudojami ir tiksliniai pratimai, jų atlikimui pasitelkiamos tokios priemonės kai specialūs treniruokliai – kamuoliai, bėgtakiai, cavalettti, baseinai.

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?

Kaip su augintiniu keliauti žiemą?
Keliauti ar išeiti pasivaikščioti su savo keturkoju žiemą – vienas malonumas. Kad malonumas netaptų problema, reikia žinoti tam tikras taisykles ir jų laikytis, nes net ir gerai įmitęs ilgakailis keturkojis šaltyje gali stipriai nukentėti, rašoma pranešime spaudai.

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti (3)

Katė bijo triukšmo: kaip jai padėti
Paprastai, kai kalbame apie augintinių baimes gamtos stichijų ar naujametinio šurmulio akivaizdoje, omenyje turime šunis - jie cypia ar slepiasi, bando pasprukti, o jų raminimo būdų yra daugybė. Tačiau daugybė kačių perkūnijos ar fejerverkų metu taip pat ima jaudintis. Jei triukšmas katei sukelia nerimą, šie patarimai gali padėti jai išlikti ramesnei.

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu (13)

Garbanotieji bišonai – aristokratų šunys, paperkantys meilumu ir pozityvumu
Garbanotieji bišonai, dar žinomi kaip Frizos bišonai, jau kuris laikas yra viena populiariausių veislių Lietuvoje. Pirmoji į mūsų šalį šios veislės šuniukus dar prieš penkiolika metų įvežė ir pradėjo veisti kinologė, veislyno „Tauras Kennel“ įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė, rašoma pranešime spaudai.

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu (7)

Rekonstruotas akvariumas atsiveria visu grožiu
Gruodžio 3 dieną po rekonstrukcijos atidaromas Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumas. Tai – vienas patraukliausių ir unikaliausių turizmo objektų ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Akvariumas, kaip Jūrų muziejaus sudėtinė dalis, Nerijos forte buvo įrengtas 1979 metais. Jo rekonstrukcija sutapo ir su kitais šio išskirtinio paveldo objekto tvarkymo darbais: dar vasarą išvalytas gynybinis griovys, restauruoti kaponyrai, įrengtos dvi naujos istorinės ekspozicijos, rašoma Lietuvos jūrų muziejaus pranešime spaudai.

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija (5)

Palikti sniegynuose, arba Taro ir Jiro istorija
Turbūt daug kas žino filmą „Eight Below“ („Palikti sniegynuose“) – gražią istoriją apie kinkinių šunis, paliktus Šiaurės platybėse. Kai kas gal atkreipė dėmesį į tą faktą, kad filmas sukurtas remiantis tikrais įvykiais. Galbūt netgi yra kokią grupelė žmonių, kurie yra girdėję, jog egzistuoja kita „Eight Below“ versija. Kažkas greičiausiai ją netgi matė, o vienas kitas netgi pasidomėjo faktais apie tikruosius istorijos herojus.

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio (11)

Aliaskos malamuto augintoja: nesirinkite šunų dėl gražių akių ar minkšto kailio
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?

Statuso šunys – išpūstas burbulas ar reali problema?
„Statuso šunys“ - ši frazė populiariausia Jungtinėje Karalystėje ar JAV. Trumpai tariant, ja apibūdinami „kietų bičiukų“ šunys. Nors reikalas atrodo paprastas, išties jis apipintas mitais – o liūdniausia, kad veislių pasirinkimą tam tikroje visuomenės grupėje taip pat nulėmė legendos bei padavimai. Dėl to dabar asmuo, už pavadžio besivedantis stafuką kirptomis ausimis, daugelio bus išvadintas nusikaltėliu ar buduliu – net jeigu būtų pačios tyriausios sielos atstovas visoje planetoje.

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės (6)

Ištyrė kačių augintojų elgesį: vis dar laikosi klaidingos nuomonės
Šių metų spalio mėnesį „Purina ONE“ inicijavo socialinį projektą „Kačių sveikatos mėnuo“. Šešias savaites trukusio projekto metu buvo norima išsiaiškinti, ar kačių savininkai žino, kaip užtikrinti visavertį, sveiką ir laimingą gyvenimą savo augintinei, teigiama pranešime spaudai.

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų (4)

Šunų augintoja Kristina: gyvūnų gerovė priklauso nuo mūsų
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris (3)

Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai (1)

Labai retos, bet įspūdingos išvaizdos gyvūnai
Jei teko girdėti apie graikus ir jų mitologiją, turbūt padaras, vadinamas chimera, nebus didelė naujiena. Jos aprašymai skiriasi - ji turėjusi ožio kūną, gyvatės ar drakono uodegą ir liūto ar ožio galvą bei alsavo ugnimi.