Nuo pražūties išgelbėti gyvūnai šeimai su kaupu atsidėkojo

 (28)
Kaune gyvenančios Ugnės namuose šurmulio netrūksta. Iš pirmo žvilgsnio žalumoje pasislėpusiame name gyvena visas pulkas gyvūnų – septyni šunys, kurių vienas laikinai priglaustas, bei 7 katės, iš kurių didžioji dalis laukinės, sterilizuotos, pakirptomis ausimis – atitinkančios programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ programos nuostatus. Didžioji dalis gyvūnų – buvę benamiai, kuriems paskutinė viltis gyventi buvo Ugnės namai.
Ugnės namuose laikomi gyvūnai
© V. Kavaliausko nuotr.

„Gyvūnų poreikis buvo nuo vaikystės. Tada augau daugiabutyje ir pažinojau absoliučiai visus miesto katinus ir šunis iš snukučių: žinojau jų vardus, istorijas, kas kur gyvena. Pinigus, kuriuos gaudavau ledams, išleisdavau gyvūnų šėrimui. Vėliau, kai pradėjo kurtis savanoriškos globos organizacijos, visiškai natūraliai prisijungiau prie jų veiklos", - pasakojo moteris.

Moters priglaustų šunų istorijos neretam atima amą, nors pažvelgus į kieme dūkstančius augintinius sunku patikėti, kad guvūs keturkojai išgyveno tikrą pragarą.

„Koksas irgi yra iš prieglaudos. Jis labai įžymus šuo, nes į prieglaudą buvo patekęs labai daug kartų. Tokio tipo šunų, kurie sugeba patekti daug kartų į karantinavimo tarnybą ir išgyventi gatvėje, pasitaiko labai retai. Jam buvo nukirptos ausys, tad gyvenant gatvėje, kur snigo, lijo, ausų uždegimas buvo klaikus. Ausys savo apsauginės funkcijos jau neatliko", - kalbėjo pašnekovė.

„Patekęs pas mane priaugo septynis kilogramus, bet antsvorio tikrai neturi. Uždegimas buvo išplitęs iki vidinės ausies, jis vaikščiojo persisukęs. Aš jį pasiėmiau gydyti. Jis mūsų namuose jau ketveri metai. Ausys reikalauja papildomos priežiūros, chirurginiu būdu buvo formuota dirbtinė landa, bet viskas yra gerai – jis sportuoja ir džiaugiasi gyvenimu. Koksas – mano kačiukų auklė. Kai prasideda mažų išmestų kačiukų sezonas, jis juos prausia, masažuoja, laižo, padeda auginti. Jau nesuskaičiuočiau, kiek kačiukų yra užauginęs", - dėstė Ugnė.

„Bobas – pririštas, nes yra senas ir aklas. Bet, nepaisant to, jis labai sėkmingai randa išėjimą iš kiemo. Mes jį radome miškuose, Kazlų Rūdoje, praėjusį rudenį. Ant kaklo tebuvo vielutės galiukas, tad mes jį pasiėmėme nukaršinti. Panašaus tipo šuo į Koksą iš tos pačios prieglaudos gyvena voljere. Jis labai aktyvus šuo, žmonės su juo nesusitvarkydavo, jam reikėdavo daugiau iškrovos negu pasiėmę žmonės galėjo jam duoti. Tad galiausiai liko pas mane", - apie savo augintinį pasakojo moteris.

„Dar yra Meška. Žmonės įsigijo šuniuką turguje be dokumentų, manydami, kad jis kilmingas. Augindami pamatė, kad nekilmingas, nutrenkė seneliui į kaimą. Jis jį mylėjo, bet galiausiai senelis mirė. Šunį norėjo pririšti, kad fermas saugotų, bet jis tokiomis sąlygomis būtų neišgyvenęs. Tad aš jį praėjusiais metais pasiėmiau, metus dirbau su jo baimėmis, kurių jis vis dar turi. Jam labai trūksta socializavimosi patirties", - aiškino kaunietė.

„Jei nebūčiau pasiėmusi tų šunų, greičiausiai niekas ir nebūtų jų paėmę. Koksas būtų kritęs nuo ligos, kito seno ir aklo nebūtų niekas ėmę, Mešką bandžiau dovanoti, bet nesulaukiau nė vieno skambučio", - tikino moteris.

Vienintelė kilminga namuose dovanota čihuahua veislės kalytė Zara. Visas būrys šunų sutaria puikiai, dūksta kaip prisukti. Ugnės pasiteiravę apie priglaustų šunų psichiką ir patirtas traumas, sužinome, kad ji labai kritiškai vertina žmonių polinkį „diagnozuoti“ psichines ligas.

„Kiekvieno psichika yra individuali. Dėl klijuojamos etiketės, kad gyvūno psichika suluošinta, tai aš ginčyčiausi. Man kyla paprasčiausių klausimų: kokia yra žmogaus kompetencija, pagal kokius kriterijus, testus, standartus jis nustato psichikos pažeidimą, kaip tarpusavyje palyginti, nes pasitaiko šunų, kurie turi agresijos problemų dėl patirto gyvenimo. Tokiu atveju su juo užtenka pusę metų padirbti. Kitas šuo neturi agresijos, bet turi baimę, su juo tenka dirbti pusantrų metų. Tai kurio šuns psichika sužalota labiau ir kuo remiantis tai įvertinti? Jeigu su šuniu dirbi ir nepasiteisina metodai, galima galvoti apie sužalotą psichiką, nepataisomas traumas. Jeigu šuo turi tik elgesio problemų, tai nėra psichikos problema", - sakė Ugnė.

Ugnės priglausti šunys ne tik džiaugiasi geru gyvenimu, bet ir padeda moteriai ugdyti sūnų Audrių: „Mano sūnus tarp gyvūnų augo visą gyvenimą. Jis serga gana reta genetine medžiagų apykaitos liga, sutrikimu. Kai jam buvo metai, jis buvo visiškai paralyžiuotas, pusę metų buvo komos būsenos. Po to jis visko mokėsi iš naujo su šunimis: mesti kamuoliuką, įsikibus į šunį atsistoti.“

„Dodis yra mano pagrindinis šuo vykdant kaniterapiją. Jis paimtas iš prieglaudos, į kurią pateko du šuneliai iš vienų namų. Kai aš atvykau, tuo metu buvo labai šalta, prieglaudoje – taip pat, lapkričio mėnuo. Jie ten būtų sušalę. Jį aš pasiėmiau tikėdamasi surasti naujus namus, bet pasilikau sau.“
Dodis motyvuoja Audrių daryti vienus ar kitus dalykus. Pavyzdžiui, jam reikia daryti mankštą, tai jau yra ritualas – kas vakarą einame iki parduotuvės, kur yra laipteliai, kelis kartus užlipame ir nulipame, grįžtame atgal ir tai jau yra reabilitacija, tas krūvis, kuris yra reikalingas kasdien. Esmė ta, kad jį patį išsivesti yra sunku, bet vesti šunį jis jau nori pats. Taip pat jis mielai atkartoja judesius, kuriuos pirmiausia parodo šuo", - kalbėjo pašnekovė.

„Vieną kartą su sūnumi atsigulėme į ligoninę: pasikeitus aplinkai, vaikas sustresavo ir atsisakė valgyti bei gerti. Tada tiesiog visiškai juokais vaikui pasakiau komandą „balsas“, vaikas sulojo – jis mėgsta tą garsą imituoti, jam patinka, kai pagal šią komandą suloja mūsų šunys. Kai išgirsta lojimą, Audrius žino, kad šuo gauna kąsnelį už tai, vadinasi, jis gavo šaukštą košės. Tada vėl buvo komanda, už kurią jis gavo šaukštą košės. Taip suvalgėme visą lėkštę. Sesutės labai keistai žiūrėjo į šį procesą, bet tai padėjo pamaitinti vaiką, „išvesti“ iš stresinės situacijos, ir tai yra svarbiausia", - aiškino moteris.

Ugnės namuose taip pat gyvena kačių, dvi iš jų yra prijaukintos ir noriai bendrauja su Audriumi. „Esame išgelbėję kačiuką, kuriam tuoj bus treji metai. Draugė sakė, kad jis kaip „gyva šiukšlytė“. Jis jau buvo aklas, akys buvo išpūliavusios, purvinas. Jis ėjo plentu, mes sustojome jo pasiimti, nes maniau, kad jis mirs. Bet katinas išgyveno ir Audrius yra geriausias jo draugas. Kai važiuojame į parduotuvę, sūnus reikalauja pirmiausia nupirkti katinui ėsti. Grįžęs, net nenusiavęs batų, jis puola jo šerti. Jo santykis su gyvūnais yra svarbus, nes jie daug ko išmoko.“

Moteris pasakoja, kad dažniausiai jos veikla sulaukia gerų atsiliepimų, o į kritiką ji nereaguoja: „Būna tokių, kurie klausia, kam man tas vargas, nes gyvūnų kartais būna ir apie 20, kai prasideda jauniklių sezonas. Bet iš tikrųjų svarbiausia, kad aš žinau, kodėl tai darau. Aš matau teigiamą poveikį savo sūnui. Su kiekvienu gyvūnu vaikas kuria skirtingus santykius. Negalią turinčiam vaikui labai reikalinga suvokti, kas galima, o kas ne, kas yra atstumai, ribos, geras elgesys. Visa tai jis išmoksta padedamas gyvūnų“

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (5)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.