Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus

 (118)
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.
© Asm.arch. nuotr.

Anot beglobių gyvūnų organizacijos VšĮ „Vyšnių sodas“ vadovės Monikos Mužaitės, nors žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys priverčia atsakingas institucijas žiūrėti į įvykį rimčiau, dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme paliktų spragų, neaišku, ar pavyks rasti kaltininką.

DELFI primena, kad sekmadienio pavakarę Salininkų gatvėje, Vilniuje, buvo rastas manomai nukankintas ir nušautas šuo. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patvirtino, kad jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltininkus rasti beveik neįmanoma

Lietuvoje gyvūnų savininkų teisės, pareigos bei gyvūnų laikymo reikalavimai yra nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme yra apibrėžti ir veiksmai, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais. Už tokį elgesį asmenys gali būti baudžiami administracine arba baudžiamąja tvarka.

Tačiau M. Mužaitė pastebi, kad per visą jos darbinę praktiką dar niekam nebuvo skirta griežčiausia bausmė. „Griežčiausia bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nesu girdėjusi, kad taip būtų buvę. Žmonės jaučiasi nebaudžiami“, – sako VšĮ „Vyšnių sodas“ vadovė.

Nukankintas ir nušautas šuo
Nukankintas ir nušautas šuo
© Asmeninis archyvas

M. Mužaitė teigia, kad siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę Lietuvoje neužtenka pakeisti tik įstatymą. „Tai yra kompleksinė problema. Ir toks pasakymas, kurį interneto komentatoriai dažnai mėgsta naudoti, kad reikia griežtinti baudas, yra tik vienas iš dalykų. Mes, kaip organizacija, važinėjame į savivaldybes, jas konsultuojame. Nes jei savivaldybė per vargus skyrė kažkokį gyvūnų kontrolei biudžetą, savivaldybės visiškai nesuvokia, ką su tais pinigais reikia daryti. Jie mano, kad už tam tikrą sumą bus konfiskuotas tam tikras kiekis gyvūnų ir čia yra jų metų kontrolės programa. Tą jų biudžetą mes taip per mėnesį galime išnaudoti. Ir tai nėra problemos sprendimas“, – teigia pašnekovė.

Pirmiausia, M. Mužaitės nuomone, reikia šviesti institucijų darbuotojus bei žmones. Beglobiams gyvūnams padedančioms organizacijoms tenka ne tik mokyti savivaldybių darbuotojus, bet ir padėti policijos pareigūnams. „Mes turime per dieną daugybę įvykių, tai atvykę policijos pareigūnai nežino savo įgaliojimų. Jie neturi jokio protokolo kaip įvertinti gyvūno būklę ir kada jie gali gyvūną paimti, kur jį dėti. Nėra sukurta tokia sistema“, – teigia M. Mužaitė.

Anot jos, Vilniaus mieste konfiskuoti gyvūną gali VMVT pareigūnas arba savivaldybės pareigūnas. Tačiau esą ir šie pareigūnai neturi jokios vertinimo sistemos ir remiasi savo emocijomis bei pirminėmis įžvalgomis.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė teigia, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas yra numatęs inspektoriams vertinimo sistemą, tačiau jos neužtenka. „Yra vertinama gyvūnų sveikatos būklė pagal išorinius požymius. Jei gyvūnas patikros metu nėra sužalotos, įrodyti žiaurų elgesį yra beveik neįmanoma“, – sako K. Stakytė ir sutinka, kad įstatymą reikia keisti.

Augintinis, bijantis fejerverkų
Augintinis, bijantis fejerverkų

Visuomenei, anot M. Mužaitės, trūksta suvokimo, kad yra sąsaja tarp žmogaus žiauraus elgesio su gyvūnais ir ateityje galimo smurto prieš kitą žmogų. „Jeigu žiaurus elgesys baigėsi gyvūno sužalojimu arba mirtimi, tai vienareikšmiškai turėtų būti visą laiką taikoma tik baudžiamoji atsakomybė. Nebūtinai su laisvės atėmimu, bet turėtų būti įrašas žmogaus istorijoje. Ir tokiam žmogui turėtų būti draudžiama auginti gyvūną, net jei jis turi administracinį nusižengimą“, – sako M. Mužaitė.

Tačiau net turint ir didžiausią norą rasti kaltininką, kartais tenka nuleisti rankas. Esą to kaltininkai gyvūnų nesterilizavimas ir nečipavimas. „Vakar vėlai vakare turėjome iškvietimą. Važiavome į Karoliniškes, ten buvo ir policija. Žmonės matė kaip iš labai didelio aukščio krito kačiukas ir užsimušė. Jis buvo nekastruotas, tai reiškia, kad jis rujos metu norės lipti kažkur, uostyti, ir tai jau yra rizikos veiksnys.

Jis buvo nečipuotas, taigi nėra kam prisiimti atsakomybės. Tuo byla ir pasibaigė, nes nėra jokio įrodymo, kad jis turėjo šeimininkus. Galbūt jis buvo benamis, galbūt jis iššoko pro balkoną, o galbūt jį išmetė. Mes nesužinosime“, – teigia M. Mužaitė.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
© Foto / VšĮ „Naminukai“

Tokia pati istorijos pabaiga gali laukti ir Salininkų gatvėje rasto šuns. VšĮ „Vyšnių sodas“ policijos paliepimu negalėjo patikrinti, ar šuo čipuotas. Tai paaiškės skrodimo metu. „Yra labai sunku prognozuoti, kokia bus tyrimo eiga. Manau, kad šiuo atveju atsekti kaltininką pavyks tik pagal kulką ir ginklą. Jeigu tai bus įmanoma“, – sako pašnekovė ir priduria, kad yra mažai tikimybės, jog vietiniai gyventojai kažką pasakys.

Seime ruošiamos pataisos, tačiau greitu metu jų neišvysime

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas bei Seimo parlamentarų grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkas Kęstutis Mažeika DELFI teigia, kad yra ruošiamos įstatymo pataisos. „Taip, girdėjau apie šį įvykį. Darbai dėl gyvūnų gerovės nuolatos vyksta. Institucijoms esame pavedę, kad jos teiktų rekomendacijas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo tobulinimui. Įstatyme yra spragų, jos turi būti ištaisytos, kad neliktų vietos interpretacijoms, kai susiduriame su tokiais žiauriais atvejais“, – teigia Seimo narys.

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Domantas Pipas

Išsiaiškinti tokio žiauraus nusikaltimo kaltininką, anot K. Mažeikos, yra labai sunku. Gyvūnai esą dažniausiai būna randami jau po to žiauraus elgesio ir matome tik pasekmes, o liudininkų nebūna. „Tokiu atveju matome tik vieną išeitį – gyvūnai turi būti ženklinami (čipuojami). Kitaip nustatyti šeimininkus yra labai sunku. Toks sprendimas įpareigotų atsakomybę prisiimti ir pačius šeimininkus. Jeigu prisiima atsakomybę auginti, tai turi būti aišku, kieno tai gyvūnas“, – pasakoja K. Mažeika.

Ženklinimą esą planuojama pradėti nuo šunų. Seimo narys tikisi, kad vėliau žmonės apsipras su šia mintimi ir ženklinti pradės ir kitus gyvūnus. „Kai mes užregistravome tą projektą, viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kad neva vėl čia bandoma pasipelnyti iš žmonių. Tokie žiaurūs atvejai ir parodo ženklinimo svarbumą. Manau, kad mūsų mentalitetas jau yra pakankamai subrendęs, kad žmonės tikrai žengtų tą žingsnį“, – sako K. Mažeika.

Žmonės esą neturėtų pulti panikuoti dėl ženklinimo kainų. K. Mažeika teigia, kad yra svarstomos ir kompensavimo galimybės. „Dirbame ir su premjeru, su jo patarėjais, kad tas mokestis nebūtų žmonėms skaudus, o būtų prieinamas. Tik taip galime pasiekti maksimalų rezultatą“, – pabrėžia politikas.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
© Grinda

Pasiteiravus, kokių kitų pataisymų įstatyme galime tikėtis, K. Mažeika teigia, kad bus siekiama skatinti bendradarbiavimą tarp atsakingų institucijų, bus keičiamos baudos. Numatoma ir pasirūpinti, kad dresūra užsiimantys žmonės būtų įtraukti į sąrašus ir taip būtų užtikrinta šių paslaugų kokybė.

Taip pat bus praplėstos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių teisės, jiems suteikti nauji įrankiai efektyviam darbui.

Tokio įstatymo tobulinimas, pabrėžia K. Mažeika, yra labai sudėtingas procesas. „Yra labai daug teisės ir įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuos reikia detaliai peržiūrėti. Tai yra kruopštus darbas, jei norime sukurti mechanizmus, kurie veiktų. Iki birželio mėnesio norime gauti visas rekomendacijas, kad rudens sesijoje galėtume registruoti įstatymo pakeitimus“, – pasakoja K. Mažeika. Anot jo, toks įstatymas, deja, nėra pirmo būtinumo ir tik po tokių žiaurių įvykių jis tampa svarbus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (60)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.