Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus

 (115)
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.
© Asm.arch. nuotr.

Anot beglobių gyvūnų organizacijos VšĮ „Vyšnių sodas“ vadovės Monikos Mužaitės, nors žiniasklaidos ir visuomenės dėmesys priverčia atsakingas institucijas žiūrėti į įvykį rimčiau, dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme paliktų spragų, neaišku, ar pavyks rasti kaltininką.

DELFI primena, kad sekmadienio pavakarę Salininkų gatvėje, Vilniuje, buvo rastas manomai nukankintas ir nušautas šuo. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patvirtino, kad jau yra pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaltininkus rasti beveik neįmanoma

Lietuvoje gyvūnų savininkų teisės, pareigos bei gyvūnų laikymo reikalavimai yra nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Šiame įstatyme yra apibrėžti ir veiksmai, kurie yra laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais. Už tokį elgesį asmenys gali būti baudžiami administracine arba baudžiamąja tvarka.

Tačiau M. Mužaitė pastebi, kad per visą jos darbinę praktiką dar niekam nebuvo skirta griežčiausia bausmė. „Griežčiausia bausmė už žiaurų elgesį su gyvūnais – laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nesu girdėjusi, kad taip būtų buvę. Žmonės jaučiasi nebaudžiami“, – sako VšĮ „Vyšnių sodas“ vadovė.

Nukankintas ir nušautas šuo
Nukankintas ir nušautas šuo
© Asmeninis archyvas

M. Mužaitė teigia, kad siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę Lietuvoje neužtenka pakeisti tik įstatymą. „Tai yra kompleksinė problema. Ir toks pasakymas, kurį interneto komentatoriai dažnai mėgsta naudoti, kad reikia griežtinti baudas, yra tik vienas iš dalykų. Mes, kaip organizacija, važinėjame į savivaldybes, jas konsultuojame. Nes jei savivaldybė per vargus skyrė kažkokį gyvūnų kontrolei biudžetą, savivaldybės visiškai nesuvokia, ką su tais pinigais reikia daryti. Jie mano, kad už tam tikrą sumą bus konfiskuotas tam tikras kiekis gyvūnų ir čia yra jų metų kontrolės programa. Tą jų biudžetą mes taip per mėnesį galime išnaudoti. Ir tai nėra problemos sprendimas“, – teigia pašnekovė.

Pirmiausia, M. Mužaitės nuomone, reikia šviesti institucijų darbuotojus bei žmones. Beglobiams gyvūnams padedančioms organizacijoms tenka ne tik mokyti savivaldybių darbuotojus, bet ir padėti policijos pareigūnams. „Mes turime per dieną daugybę įvykių, tai atvykę policijos pareigūnai nežino savo įgaliojimų. Jie neturi jokio protokolo kaip įvertinti gyvūno būklę ir kada jie gali gyvūną paimti, kur jį dėti. Nėra sukurta tokia sistema“, – teigia M. Mužaitė.

Anot jos, Vilniaus mieste konfiskuoti gyvūną gali VMVT pareigūnas arba savivaldybės pareigūnas. Tačiau esą ir šie pareigūnai neturi jokios vertinimo sistemos ir remiasi savo emocijomis bei pirminėmis įžvalgomis.

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė teigia, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas yra numatęs inspektoriams vertinimo sistemą, tačiau jos neužtenka. „Yra vertinama gyvūnų sveikatos būklė pagal išorinius požymius. Jei gyvūnas patikros metu nėra sužalotos, įrodyti žiaurų elgesį yra beveik neįmanoma“, – sako K. Stakytė ir sutinka, kad įstatymą reikia keisti.

Augintinis, bijantis fejerverkų
Augintinis, bijantis fejerverkų

Visuomenei, anot M. Mužaitės, trūksta suvokimo, kad yra sąsaja tarp žmogaus žiauraus elgesio su gyvūnais ir ateityje galimo smurto prieš kitą žmogų. „Jeigu žiaurus elgesys baigėsi gyvūno sužalojimu arba mirtimi, tai vienareikšmiškai turėtų būti visą laiką taikoma tik baudžiamoji atsakomybė. Nebūtinai su laisvės atėmimu, bet turėtų būti įrašas žmogaus istorijoje. Ir tokiam žmogui turėtų būti draudžiama auginti gyvūną, net jei jis turi administracinį nusižengimą“, – sako M. Mužaitė.

Tačiau net turint ir didžiausią norą rasti kaltininką, kartais tenka nuleisti rankas. Esą to kaltininkai gyvūnų nesterilizavimas ir nečipavimas. „Vakar vėlai vakare turėjome iškvietimą. Važiavome į Karoliniškes, ten buvo ir policija. Žmonės matė kaip iš labai didelio aukščio krito kačiukas ir užsimušė. Jis buvo nekastruotas, tai reiškia, kad jis rujos metu norės lipti kažkur, uostyti, ir tai jau yra rizikos veiksnys.

Jis buvo nečipuotas, taigi nėra kam prisiimti atsakomybės. Tuo byla ir pasibaigė, nes nėra jokio įrodymo, kad jis turėjo šeimininkus. Galbūt jis buvo benamis, galbūt jis iššoko pro balkoną, o galbūt jį išmetė. Mes nesužinosime“, – teigia M. Mužaitė.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
© Foto / VšĮ „Naminukai“

Tokia pati istorijos pabaiga gali laukti ir Salininkų gatvėje rasto šuns. VšĮ „Vyšnių sodas“ policijos paliepimu negalėjo patikrinti, ar šuo čipuotas. Tai paaiškės skrodimo metu. „Yra labai sunku prognozuoti, kokia bus tyrimo eiga. Manau, kad šiuo atveju atsekti kaltininką pavyks tik pagal kulką ir ginklą. Jeigu tai bus įmanoma“, – sako pašnekovė ir priduria, kad yra mažai tikimybės, jog vietiniai gyventojai kažką pasakys.

Seime ruošiamos pataisos, tačiau greitu metu jų neišvysime

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas bei Seimo parlamentarų grupės „Už gyvūnų gerovę ir apsaugą“ pirmininkas Kęstutis Mažeika DELFI teigia, kad yra ruošiamos įstatymo pataisos. „Taip, girdėjau apie šį įvykį. Darbai dėl gyvūnų gerovės nuolatos vyksta. Institucijoms esame pavedę, kad jos teiktų rekomendacijas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo tobulinimui. Įstatyme yra spragų, jos turi būti ištaisytos, kad neliktų vietos interpretacijoms, kai susiduriame su tokiais žiauriais atvejais“, – teigia Seimo narys.

Kęstutis Mažeika
Kęstutis Mažeika
© DELFI / Domantas Pipas

Išsiaiškinti tokio žiauraus nusikaltimo kaltininką, anot K. Mažeikos, yra labai sunku. Gyvūnai esą dažniausiai būna randami jau po to žiauraus elgesio ir matome tik pasekmes, o liudininkų nebūna. „Tokiu atveju matome tik vieną išeitį – gyvūnai turi būti ženklinami (čipuojami). Kitaip nustatyti šeimininkus yra labai sunku. Toks sprendimas įpareigotų atsakomybę prisiimti ir pačius šeimininkus. Jeigu prisiima atsakomybę auginti, tai turi būti aišku, kieno tai gyvūnas“, – pasakoja K. Mažeika.

Ženklinimą esą planuojama pradėti nuo šunų. Seimo narys tikisi, kad vėliau žmonės apsipras su šia mintimi ir ženklinti pradės ir kitus gyvūnus. „Kai mes užregistravome tą projektą, viešojoje erdvėje kilo pasipiktinimas, kad neva vėl čia bandoma pasipelnyti iš žmonių. Tokie žiaurūs atvejai ir parodo ženklinimo svarbumą. Manau, kad mūsų mentalitetas jau yra pakankamai subrendęs, kad žmonės tikrai žengtų tą žingsnį“, – sako K. Mažeika.

Žmonės esą neturėtų pulti panikuoti dėl ženklinimo kainų. K. Mažeika teigia, kad yra svarstomos ir kompensavimo galimybės. „Dirbame ir su premjeru, su jo patarėjais, kad tas mokestis nebūtų žmonėms skaudus, o būtų prieinamas. Tik taip galime pasiekti maksimalų rezultatą“, – pabrėžia politikas.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
© Grinda

Pasiteiravus, kokių kitų pataisymų įstatyme galime tikėtis, K. Mažeika teigia, kad bus siekiama skatinti bendradarbiavimą tarp atsakingų institucijų, bus keičiamos baudos. Numatoma ir pasirūpinti, kad dresūra užsiimantys žmonės būtų įtraukti į sąrašus ir taip būtų užtikrinta šių paslaugų kokybė.

Taip pat bus praplėstos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektorių teisės, jiems suteikti nauji įrankiai efektyviam darbui.

Tokio įstatymo tobulinimas, pabrėžia K. Mažeika, yra labai sudėtingas procesas. „Yra labai daug teisės ir įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuos reikia detaliai peržiūrėti. Tai yra kruopštus darbas, jei norime sukurti mechanizmus, kurie veiktų. Iki birželio mėnesio norime gauti visas rekomendacijas, kad rudens sesijoje galėtume registruoti įstatymo pakeitimus“, – pasakoja K. Mažeika. Anot jo, toks įstatymas, deja, nėra pirmo būtinumo ir tik po tokių žiaurių įvykių jis tampa svarbus.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (12)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (153)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja (17)

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates (21)

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates
Tiems, kurie abejoja, ar laukinės katės iš tiesų gali tapti geriausiomis žmogaus draugėmis, Šarūnė Petravičiūtė gali patvirtinti – taip tikrai būna. Du kačiukai, kadaise slėpęsi nuo žmonių ir jų bijoję, šiandien glaudžiasi prie šeimininkės ir žino, kad šalia jos nebėra ko bijoti.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti (10)

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.