Neįtikėtina pažintis su trijų vaikų mama Živile, kurios namuose – net 23 šunys

 (27)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais.

„Aš manau, kad esu gaujos vadas“, – tokiais žodžiais pasakojimą pradeda Vilniaus teritorinės muitinės inspektorė – kinologė Živilė Čepulienė, kurios namuose suskaičiavome net 23 šunis: nuo kelių savaičių šuniukų iki ilgalaikių gyventojų vokiečių aviganių. Visas pulkas šunelių atsirado priglaudus kalytę, kuri atsivedė šuniukų beveik tuo pačiu metu kaip ir Ž. Čepulienės auginama vokiečių aviganė.

Apie savo meilę gyvūnams ir didelį jų būrį pašnekovė kalba šiek tiek juokaudama, bet pripažįsta, kad jos ryšys su gyvūnais itin artimas. „Kiekvienas savaip išprotėjęs. Būna dienų, kai pagalvoju, kad, pavyzdžiui, vietoj šunų auginimo galėčiau gaminti valgyti. Juk žmonės kaifuoja tai darydami, gaminimas tampa jų hobiu... Kai šunys ką nors sugadina, suserga, sugriaužia, svarstau, kodėl man taip lemta. Bet šis santykis – tai kažkas daugiau. Aš gerai jaučiuosi su savo šunimis, o jie – su manimi.“


Nuotraukų autorius – Tomas Lukšys

Pirmasis šuo kinologės gyvenime atsirado beveik prieš 25 metus. „Pirmas šuo buvo kolis be dokumentų. Ji atsirado, kai man buvo 17 metų, aš buvau priklausoma nuo tėvų, tais laikais išvis šuo bute atrodė baisi keistenybė. Tuo metu nenorėjau kolio, bet tai buvo mano ir tėvų kompromisas. Visada norėjau vokiečių aviganio, bet tėvai nesutiko. Tad sutikau auginti tai, ką leido. Tačiau visada norėjosi kažko daugiau. Po trejų metų atsirado mano pirmasis vokietis bute, po metų dar vienas. Taip viskas ir prasidėjo.“

Po kurio laiko moters domėjimasis šunimis ir jų dresūra tapo ne tik gyvenimo būdo dalimi, bet ir profesija. „Visada sakau, kad profesija mane pasirinko. Visą laiką dirbau su šunimis, tad atitinkamai draugų, pažinčių ratas ir buvo iš šunų pasaulio. Vienas pažįstamas kartą pasakė: „Gal užtenka leisti pinigus šunims, gal tu dirbk su šunimis ir tau už tai mokės. Pas mus konkursas muitinėje, pabandyk.“ Nuėjau ir priėmė.“


Nuotraukų autorius – Tomas Lukšys

„Oficialiai turiu tarnybinį šunį, su kuriuo dirbu muitinėje, jis gyvena čia ir mes tiesiog kartais su juo važiuojame pasilinksminti. Šunims darbas yra visiškas žaidimas. Ten, kur aš dirbu, jis jaučiasi kaip namuose.“

Augindama ir veisdama vokiečių aviganius moteris nelieka abejinga ir pamestiems, benamiams šunims, tiesa, ji itin atsakingai žiūri į naujų gyvūnų priglaudimą savo namuose. „Nedažnai priimu pamestinukus, nes labai atidžiai įvertinu savo galimybes, visiems juk negaliu padėti. Jau dabar namai kaip prieglauda. Juk visiems šunims reikia žmogaus, tad priglaudžiu tik tada, kai žinau, jog galėsiu kažką suteikti. Dažniau renkuosi padėti finansiškai, į namus priimu beglobius daug rečiau, nes vis dėlto namuose gyvena vokiečių aviganiai, jie nebūtų labai draugiški priglaustam šuniui, todėl tektų juos atskirai vedžioti, palikinėti ir pan.“

„Šiuo metu namuose yra priglausta kalė. Tarp jos ir mano šunų toks kultūringas ignoravimas, ji nemato mano šunų, o jie nemato jos, bet mažiausia žiežirba ir, žinoma, ji būtų suplėšyta. Tai yra sudėtinga. Todėl negalėčiau esant tokioms aplinkybėms sau pasilikti šuns visam laikui. Bet aš turiu šiek tiek didesnę galimybę padovanoti šunis, nes daug žmonių mane stebi, ir man tai padaryti lengviau nei kitiems. Beje, pastebėjau, kad kur kas žmogui maloniau paimti šunį iš namų nei tiesiai iš prieglaudos.


Nuotraukų autorius – Tomas Lukšys

Kinologė, paklausta apie neseniai priglaustą kalytę su mažais šuniukais, pirmiausia perspėja, kad tai nebus liūdna istorija, ir netrukus priduria, kad žmonės yra linkę labai greitai teisti kitus nežinodami visos situacijos. „Į „Facebook“ buvo įdėta kalės nuotrauka su ką tik gimusiais šuniukais ir prierašu: „Gal kas žinote kokią prieglaudą, po dešimt dienų noriu atiduoti šuniukus.“ Tarp šunų mylėtojų tas įrašas sukėlė labai audringą reakciją. Tuo metu mano šuniukams buvo dešimt dienų, suveikė visi globėjiški instinktai. Pagalvojau: atiduos juos į prieglaudą, yra didelė rizika, kad jie užsikrės ligomis ir mirs. Pagalvojau, kad gal paimsiu juos aš.“

„Tie žmonės su manimi susisiekė, paprašiau, kad man duotų ir kalę, ne tik šuniukus, jie sutiko. Po Velykų aš juos pasiėmiau. Tie „blogi“ žmonės – pensinio amžiaus ukrainiečiai, kurie turi kiemsargę kalytę. Jie nešneka lietuviškai. Jie savo šunį iš tiesų labai myli, maisto visur pridėliota, ant lovos ji guli. Šeimininkai sakė, kad visur ima šunį. Vyras naktimis dirba sargu, tad pasiima ją kartu ir paleidžia lakstyti po teritoriją. Tačiau kažkoks patinas nutaikė progą. Šeimininkas prasitarė, kad žmonės siūlė sunaikinti juos iškart, bet nepakilo ranka, o kadangi gyvena bute, negali jų visų laikyti. Išsivesdama kalę mačiau, kad šeimininkės akys žiba, prižadėjau, kad grąžinsiu ją, nors pasirašėme visus atidavimo dokumentus. Jie apsidžiaugė, jau su anūke buvo atvykę aplankyti kalytės pas mus, atvežė visokių dovanų, klausia, kada galės ją pasiimti. Aš juos perspėjau, kad grąžinsiu ją sterilizuotą, jie sutiko, nori tiesiog pasiimti. Tad ir sakau, nereikia spręsti apie žmones iš anksto.“


Nuotraukų autorius – Tomas Lukšys

Aktyvi ir veikli moteris – ir trijų vaikų mama. Natūralu, kad daugeliui kyla klausimas, kaip moteris suspėja pasirūpinti pulku augintiniu ir gausia šeimyna. „Man nėra našta auginti vaikus ir šunis. Kai pagimdžiau dukrą, vyras norėjo man padėti, kadangi jis gamtininkas, stebi paukščius, tad išvažiuodamas stebėti migracijos, pasiėmė šunis iš namų. Tuo metu laikiau du vokiečių aviganius. Tos kelios dienos be šunų buvo labai sunkios, neturėjau su kuo pasišnekėti, juk jie labai geri klausytojai, nesiginčija, jie susižavėję žiūri į tave. Žmonėms trūksta bendravimo su kitais žmonėmis, man trūksta šunų, su jais jaučiuosi gerai. Žinoma, gana sudėtinga su tokiu pulku, bet tai tik laikina.“

Ž. Čepulienė turi tvirtą nuomonę ir dėl vaikų įtraukimo į šunų priežiūrą – jei vaikai to nenori, ji sąmoningai jų neskatina atlikti darbų, susijusių su augintiniais. „Vaikų labai įtraukti nesistengiu, vyresnių vaikų net nevežiodavau po parodas, nors jie ir prašydavo. Manau, kad vaikai gyvenime turi pasirinkti savo kelią. Tam, kad aš laikyčiau šunis, labai daug nuvargau. O kai yra sukramtyta, įdėta į burną, tėvai dar stumia, kad kažką darytum... Man atrodo, kad tada vaikas praranda galimybę rinktis, ko nori, ir dar pakovoti už tą pasirinkimą.“

Nuotraukų autorius – Tomas Lukšys

„Žinoma, visiškai neįtraukti vaikų į priežiūrą neišeina, nes šunys kartu gyvena. Bet viską stengiuosi daryti pati. Dabar devyniolikmetei dukrai veikla su šunimis pradeda patikti, ji man nemažai padeda, bet ji daro tai, ką nori, ir įsitraukia tiek, kiek pati nori. Sūnus išvis nenori su jais užsiimti. Kai aš kur nors išvykstu, jie su dukra pasidalija, kas ką turi padaryti, juk viso šito būrio vienu metu neišvesi. Sūnus daro tiek, kiek paprašai, ir ne daugiau. Bet esu dėkinga ir už tai.“

„Kai kurie perka vaikams šunis, nors iš tikrųjų patys nori. Reikia šeimoje pasikalbėti, ar tikrai nori tokio rūpesčio. Bet pirkti tik dėl to, kad gyvūno nori vaikas, nėra gerai, nes jis pasidžiaugs dvi–tris dienas ir tiek. Vaikams gerai augti su šunimis, bet jie negali būti jo savininkais. Yra šunų, kurie neleis vadovauti vaikui. Vaikas ir pagal įstatymą negali šuns vedžioti. Žinoma, jei vaikas pilnametis, sąmoningas – kita kalba.“

„Manau, kad vaikai, būdami tarp gyvūnų, išmoksta rūpintis, būti atsakingi, pastebi, kad gyvam padarui skauda, kad jis pavargsta. Vaikai yra gana egoistiški. Tik tada, kai susilaukia savų vaikų, pastebi, kiek mama į juo įdėjo pastangų ir dėmesio. O kai tu rūpiniesi šunimi, vaikas mato kasdienį tavo elgesį su gyvūnu. Manau, kad tai yra savotiška projekcija į tai, kaip užaugęs vaikas elgsis, galų gale, su tavimi. Kokį žmonės, kurie atsisako senų šunų, rodo pavyzdį savo vaikams? Kiekvienas mūsų pasens, būsime nereikalingi, bet per gyvūnus galime vaikams parodyti, kaip reikia rūpintis kitais.“


Nuotraukų autorius – Tomas Lukšys

Kinologė Živilė Čepulienė pastebi, kad, nepaisant visų skaudžių istorijų, kurias tenka išgirsti žiniasklaidoje, kinologinė kultūra Lietuvoje sparčiai auga ir vystosi. „Aš esu labai pozityvi. Jei kažkas sako, kad vis tiek yra daug žiaurybių, jos nepradėjo vykti dabar, taip buvo visada. Tik dabar viskas yra viešinama. Žinoma, yra visokių žmonių. Bet kinologinė kultūra gerėja. Informaciniai šaltiniai yra lengvai prieinami. Jeigu žmogus nors šiek tiek domisi ir nori sužinoti, jis turi tam visas galimybes. Šios srities išprusimas tikrai auga.“

Pokalbio pabaigoje pašnekovė akcentuoja, kad vienas svarbiausių dalykų – gerbti vieniems kitus ir prisiminti, kad ne visi privalo šunis mylėti, kaip juos myli jų šeimininkas. „Aš sakau, jog mano gyvenimo būdas nėra normalus. Aš nenorėčiau, kad mano vaikai turėtų tiek šunų, nes iš tiesų namai virsta „šunų namais“, bet tai mano kelias ir pasirinkimas. Per tiek metų, kiek gyvenu su šunimis, nusiskundimų iš kaimynų neturėjau. Aš jų nepaleidžiu po langais, vežu vedžioti į mišką. Turbūt kaimynai nė nežino, kiek tiksliai jų yra, nes iš namų iškart vedu į mašiną. Mes nesipainiojame po akis, stengiamės nekelti problemų, neerzinti ir nekliudyti kitiems, nes kiti žmonės turi teisę nemylėti ar bijoti šunų. Reikia išmokti gerbti aplinkinius ir jų nuomonę, tada ir bėdų bus mažiau.“

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (60)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų (135)

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų
Kalbos apie šunelį Torį, kurį mėginta nuskandinti upėje su 6 kilogramų svarmeniu, netyla – žmogaus žiaurumo sukrėsta visuomenė laukia teisingumo įvykdymo. Tiesa, dalis drįsta spėti, kad augintiniu galėjo bandyti atsikratyti ir pats šeimininkas Saulius. DELFI pavyko su juo susisiekti ir išgirsti, ką šiuo metu jam tenka išgyventi bei kas vyko tą lemtingą rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai (29)

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai
Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių (103)

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių
Prienų rajone skandinto šunelio Torio istorijoje ieškoma teisybės – policijos pareigūnai jau pradėjo tyrimą. Istorijai pamažu artėjant prie atomazgos laikinai gyvūną globojanti „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė pastebi didelę visuomenės ydą – daugybė žmonių suskubo viešai pasmerkti ir kaltinti šeimininką. Tokio interneto komentatorių teismo, anot jos, šeimininkas šiandien tikrai nenusipelno.