Moters pašaukimas – reabilituoti beglobius šunis

 (5)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Gretė ir Eltonas
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

Vilnietė Grėtė Indičianskytė prieš daugiau nei dvejus metus atrado savo pašaukimą – reabilituoti šunis ir žmones, kad vieni kitiems taptų patys geriausi kompanionai. Tokią misiją jaunai moteriai iš dalies padėjo atrasti pusketvirtų metų augintinis Eltonas. Jį mergina sutiko savanoriaudama gyvūnų prieglaudoje „SOS gyvūnai“. Neįtikėtina jos ir keturkojo Eltono istorija prasidėjo po ilgų Grėtės ieškojimų siekiant išsiaiškinti, kuo ji šiam pasauliui gali būti naudinga.

„Visada labai mėgau šunis. Kai buvau maža, mano bendraklasės kolekcionavo dainininkių plakatus. Kadangi norėjau pritapti, dariau tą patį, tačiau manęs tai visai nevežė. Vieną dieną iš auklėtojos gavau kalendoriuką su šunimis ir supratau, kad man svarbiausi jie! Tada vaikišku lygmeniu pradėjau domėtis kinologija. Rinkau viską, kas susiję su šunimis, ėjau į bibliotekas, ieškojau knygų, informacijos apie juos. Zyziau tėvams, kad labai noriu auginti didelį šunį, tad, kai man suėjo 10 metų, gavau taksą. Gal tai ir nebuvo mano svajonių šuo, bet labai jį įsimylėjau.“

Grėtė nuo mažens žinojo, kad šuo nėra tik smagus žaidimų partneris, tad su naujuoju augintiniu taksu bandė užsirašyti į šunų dresūros mokyklą. Tuo metu Lietuvoje tokios šunų treniruotės nebuvo itin populiarios, o sutikti treneriai gana skeptiškai vertino mergaitės norą dresuoti taksą.

„Nežinau, kodėl tada mūsų nepriėmė į dresūrą... Bet aš nusprendžiau, kad galiu savarankiškai dresuoti savo šunį. Man labai gerai sekėsi tai daryti ir netrukus draugai prašydavo, kad dresuočiau ir jų šunis. Žinoma, prasidėjo paauglystė ir po truputį šį pomėgį užmiršau.“

Grėtė, studijuodama universitete, vėl sugrįžo prie ramybės neduodančios temos – kaip realizuoti save, kokia jos gyvenimo misija, kokia veikla ją iš tiesų domina. Prieš trejus metus mergina prisiminė savo seniai pamirštą aistrą – šunis.

„Turiu viziją reabilituoti ne tik šunis, bet ir pačius šeimininkus, nes šunys mus, žmones, gali labai daug ko išmokyti. Eltonas buvo labai problematiškas šuo – puldavo vyrus, kitus šunis, ypač mažus, buvo labai nesocializuotas, augintas be jokių taisyklių. Jis mane išmokė kantrybės. Labiausiai jam esu dėkinga už tai, kad išmokė stresinėse situacijose išlikti ramiai, kai suplūsta adrenalinas, įkvėpti ir iškvėpti.“

Mergina pasakoja, kad priglaudusi Eltoną po kurio laiko pastebėjo, jog jis agresyviai reaguoja į vyrus. Jei šeimininkas su šunimi palaiko gerą ryšį arba augintinis yra jautresnis, jis akimirksniu pajunta, kai jo šeimininką užplūsta adrenalinas (tuo metu pasikeičia žmogaus kūno kvapas), ir sureaguoja, ieško, nuo ko apginti šeimininką.

„Kai būdama su Eltonu pamatydavau toli einančius vyrus, man iškart suplūsdavo adrenalinas, o tada jis imdavo mane saugoti. Išbandžiau visus įmanomus būdus, kaip jo tokį elgesį pakeisti, suvaldyti, bet niekas nepadėjo. Vieną dieną naršiau internete ir ieškojau informacijos apie tokio tipo problemas. Netikėtai radau vieną mokslinį tyrimą, kuriame buvo analizuojama ir pasakojama, kad šunys vieni kitus ramindami apsilaižo ir nusižiovauja. Ten buvo daroma prielaida, kad žmonės gali bendrauti su šunimis naudodami jų kūno kalbą. Mane ta mintis labai sudomino.“

„Kai kitą kartą išėjusi į lauką tolumoje pamačiau vyrą ir pastebėjau, kad Eltonas įsitempė, tiesiog suvaidinau žiovulį ir nusisukau į priešingą pusę nei buvo vyriškis. Eltonas tik dirstelėjo į mane ir atsipalaidavo. Tai buvo kuo aiškiausias įrodymas, kad visada reikia domėtis naujausia informacija ir nebijoti eksperimentuoti.“

Grėtė socialinio projekto „Purina“ heroje tapo dėl savo besąlygiško atsidavimo keturkojams ir neblėstančio atsidavimo savo idėjai, kuri gali palengvinti daugelio nelaimėlių gyvenimą.
„Turiu du tikslus. Kadangi gyvūnų prieglaudose yra didžiulis šunų perteklius, aš noriu padėti tuos šunis reabilituoti, kad mūsų visuomenėje jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą. O kitas – padėti žmonėms palaikyti tvirtus santykius su savo augintiniais ir išmokyti kantrybės, tikslumo.“

„Nuomonių apie savo idėją išgirstu įvairių. Vieniems mano idėjos juokingos, kitiems – puikios. Man į akis niekas nėra nieko neigiamo pasakęs, bet girdėjusi esu daug ko. Kritika tik skatina mane judėti į priekį. Net mano šeima iš pradžių siūlė susirasti „rimtesnį“ darbą, bet pamatę, kokia aš laiminga ir kaip man sekasi, visomis keturiomis eina už mane. Jei turėtų uodegą, tai net ją vizgintų“, – juokauja Grėtė.

Mergina savo ateitį sieja su šunų auklėjimu, tad atsakingai kaupia žinias, dirba asistente pas vieną geriausių Lietuvoje dresūros trenerių Aną Menčiūnienę, dalyvauja seminaruose ir mokymuose. Norint tapti profesionaliu dresūros treneriu reikia ne tik išsilaikyti egzaminus, bet ir dvejus metus dirbti kartu su jau atestuotu specialistu ir tik tada oficialiai galima dresuoti kitų augintinius.

„Lietuvoje nėra specializuotų dresūros studijų. Yra tik kinologijos studijos, bet jos labiau orientuotos į veterinarus. Jose šunų elgsenai, psichologijai, dresūrai nėra skiriama ypač daug dėmesio. Kita vertus, norint mokytis savarankiškai, yra daug šaltinių: literatūra, vaizdo medžiaga, seminarai... Reikia pačiam įdėti nemažai pastangų, kad visas tas žinias susirinktum. Esu labai dėkinga A. Menčiūnienei, kad ji priėmė mane būti jos asistente. Aišku, teko nemažai paplušėti, kad sutiktų mane mokyti. Gerą mėnesį skambinėjau jai po kelis kartus per savaitę, tad ėjau į jos dresūros pamokas, ji stebėjo, kaip aš bendrauju su Eltonu, kitais šunimis ir galiausiai priėmė.“

Viso pokalbio metu minimas mišrūnas Eltonas iš tiesų ypatingas ir nepaprastas šuo, kuris per pusmetį intensyvaus darbo tapo drąsiu, draugišku ir smalsiu šunimi, mokančiu tuziną triukų ir noriai visur lydinčiu Grėtę.

„Eltonas yra iš prieglaudos. Kai ten pradėjau lankytis, buvau jau daug skaičiusi apie šunų kūno kalbą, tad norėjau stebėti prieglaudoje gyvenančių šunų elgseną ir tiesiog padėti ten dirbantiems žmonėms. Būdavo šunų, kuriuos savanoriai pristatydavo kaip agresyvius. Norėjau išsiaiškinti, ar šunų baimė taip pasireiškia, ar patys žmonės prie jų netinkamai prieina. Buvo tikrai nemažai atvejų, kai tinkamai priėjusi prie narvo, iš šono, nežiūrėdama gyvūnui tiesiai į akis ir pamėčiusi skanukų, tapau geriausiu tų „agresyvių“ šunų draugu.“

Eltonas taip pat buvo priskirtas prie agresyvių šunų būrio, gyveno atskirtas nuo kitų keturkojų. Grėtė, stebėdama jo elgesį, suprato, kad jis nėra agresyvus, tokiu elgesiu pasireiškia šuns baimė. Jis nepasitikėjo nei savimi, nei žmonėmis, nei kitais šunimis.

„Eltoną pasiėmiau laikinai globai, nes namuose gyvenančius šunis žmonės labiau nori pasiimti, jie jau būna šiek tiek reabilituoti. Tiesa, po kelių dienų supratau, kad su Eltonu reikės labai daug ir nuosekliai dirbti. Kaip tik tuo metu vyko projektas „Gyvenimo mokykla prieglaudinukams“. Treneriai padėdavo paruošti paliktą šunį gyventi namuose: netempti pavadžio, ateiti pakvietus, sėdėti, nepulti kitų šunų. Praleisdavau su Eltonu po 3–4 valandas kasdien, bandydavau užmegzti su juo ryšį. Tuo metu dar negalvojau, kad Eltoną pasiliksiu. Tiesiog tai buvo puiki proga pasimokyti, reabilituoti šunį ir surasti jam namus.“

Eltonas
Eltonas
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

„Man reikėjo pakeisti asociacijas, kurių jis turėjo. Šunys viską išmoksta per asociacijas. Taigi pirmiausia turėjau jam parodyti, kad kiti šunys yra labai geras dalykas. Socializacijos su kitais šunimis mokiau per atstumą – kai jis pamatydavo šunį, gaudavo skanuką. Taip suprato, kad, kai yra kitų šunų, atsiranda geri dalykai, gauna maisto, kurio namuose šiaip negauna. Eltoną maitinu tik už tai, ką jis teisingai padaro, kitaip tariant, maistą jis užsidirba.“

Dabar Eltonas draugiškas tiek kitiems šunims, tiek vyrams ar vaikams. Dar viena unikali jo charakterio savybė – jis geba padėti kitiems šunims.

„Dabar jis puikiai man padeda reabilituoti kitus gyvūnus. Aš tikrai niekada nemaniau, kad taip atsitiks. Jei į aikštelę ateina bailesnis ar piktesnis šuo, Eltonas prieina prie jo, neprovokuodamas būna šalia, jį nuramina savo kūno kalba.“

Grėtės ir Eltono draugystė – vienas akivaizdžiausių „Purinos“ socialinio projekto pavyzdžių – jų santykis, kokybiškai kartu praleistas laikas bei patirtys padėjo tiek merginai išmokti kantrybės, atkaklumo, ramybės, tiek Eltonas tapo drąsesnis, išauklėtas ir savimi pasitikintis šuo.

„Priglaustas suaugęs šuo labai įvertins, kad tu jį išgelbėjai. Eltonas iškart suprato, kad aš jį ištraukiau iš prieglaudos. Nuo pirmų dienų jis labai gerbė visas namų taisykles. Taip pat didesni šunys visus reikalus atlieka lauke, tad nereikia pereiti palučių ir balučių etapo. Dar vienas privalumas – daugiau niekas neturės tokio šuns kaip tu, juk vienodų mišrūnų praktiškai nėra. O ir priglaudęs šunį išgelbėji gyvybę, padarai gerą darbą.“

Žinoma, būsimi šeimininkai turi nusiteikti, kad su didesniu šunimi reikės užsiimti, jį socializuoti, reabilituoti, mokyti dresūros, skirti jam laiko ir pinigų.

„Būtinai reikia pasiruošti ir įvertinti, ko reikia iš šuns: ar kompaniono, ar sportui, aktyvesnei veiklai. Tada reikia įvertinti, kokios energijos esi ir pagal tai rinktis aktyvų ar ramų šunį. Pagrindinis kriterijus neturi būti amžius, išvaizda. Svarbiausia – šuns temperamentas. Dėl to geriausia eiti į prieglaudą su specialistu. Jis padės atskirti, kuris šuo draugiškesnis, aktyvesnis ir pan. Taip pat svarbu pasižiūrėti, kaip šuo reaguoja į prisilietimus, ar jis jautrus jiems, ar baikštus, ar tai jam malonu, nes tai nulemia, kaip su šunimi turėsite elgtis.“

Užsakymo nr.: PT_74643870

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę (8)

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę
Gruodžio 31 d. apie 19 val. vakaro Kaune, Dainavos rajone, Pramonės pr. 73A dingo nedidelė juodos spalvos kalytė. Ji buvo su oranžinės spalvos šviečiančiu antkakliu. Kalytės šeimininkė Raminta prašo pagalbos surasti augintinę, o turinčius vertingos informacijos – pasidalinti ja.

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa (35)

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa
Jau antrą savaitę vilnietė Kristina neranda savo mylimos keturkojės draugės, Jorkšyro terjerės Fyfos. Kalytė buvo be galo brangi visai šeimai, kuri tikisi, kad drauge pavyks surasti mylimą augintinę.

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių (50)

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių
Vilniuje, Lazdynuose kažko išgąsdintas naminis katinas įsilipo į pušį, kurioje praleido visą savaitę. 15 metrų aukštyje įkalintas katinas nebegalėjo nulipti žemyn, šaltas dienas leido be maisto ir vandens, tuoj pat aplink jį ratus pradėjo sukti varnos. Ši istorija būtų pasibaigusi liūdnai, jei ne drąsūs gelbėtojai, nepabūgę aukščio ir išgelbėję bejėgį katiną – jie padarė tai, ko atsakingos tarnybos nepadarė visą savaitę.

Didžiausi mitai apie šunis žiemą

Didžiausi mitai apie šunis žiemą
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų.

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms
Artėjant gražiausioms ir dosniausioms metų šventėms, grįžta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau GGI) bei UAB „Mars Lietuva“ organizuojama maisto gyvūnų prieglaudoms akcija „Parodyk augintiniui eglutę“. Šeimininkai skatinami nepalikti namuose keturkojų draugų, o, kaip visateisius šeimos narius, atsivesti prie eglutės, drauge praleisti laiką ir sudalyvauti akcijoje, skirtoje paremti prieglaudų beglobius – dar neradusius savo jaukių namų, rašoma pranešime spaudai.

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis (1)

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis
Karališka galia, aristokratiškos manieros – taip šunų mylėtojai kalba apie nacionalinę danų šunų veislę – broholmerius. Pasaulyje šios veislės šunų yra apie tūkstantis, o vieną broholmerį bus galima pamatyti tris dienas truksiančiose parodose Vilniuje.

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (49)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.