Moters pašaukimas – reabilituoti beglobius šunis

 (5)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į savo augintinius pažvelgti kitomis akimis, kurti tiesioginį ryšį su keturkojais bičiuliais ir vertinti juos kaip ištikimus draugus, kurie myli savo šeimininkus besąlygiškai.
Gretė ir Eltonas
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

Vilnietė Grėtė Indičianskytė prieš daugiau nei dvejus metus atrado savo pašaukimą – reabilituoti šunis ir žmones, kad vieni kitiems taptų patys geriausi kompanionai. Tokią misiją jaunai moteriai iš dalies padėjo atrasti pusketvirtų metų augintinis Eltonas. Jį mergina sutiko savanoriaudama gyvūnų prieglaudoje „SOS gyvūnai“. Neįtikėtina jos ir keturkojo Eltono istorija prasidėjo po ilgų Grėtės ieškojimų siekiant išsiaiškinti, kuo ji šiam pasauliui gali būti naudinga.

„Visada labai mėgau šunis. Kai buvau maža, mano bendraklasės kolekcionavo dainininkių plakatus. Kadangi norėjau pritapti, dariau tą patį, tačiau manęs tai visai nevežė. Vieną dieną iš auklėtojos gavau kalendoriuką su šunimis ir supratau, kad man svarbiausi jie! Tada vaikišku lygmeniu pradėjau domėtis kinologija. Rinkau viską, kas susiję su šunimis, ėjau į bibliotekas, ieškojau knygų, informacijos apie juos. Zyziau tėvams, kad labai noriu auginti didelį šunį, tad, kai man suėjo 10 metų, gavau taksą. Gal tai ir nebuvo mano svajonių šuo, bet labai jį įsimylėjau.“

Grėtė nuo mažens žinojo, kad šuo nėra tik smagus žaidimų partneris, tad su naujuoju augintiniu taksu bandė užsirašyti į šunų dresūros mokyklą. Tuo metu Lietuvoje tokios šunų treniruotės nebuvo itin populiarios, o sutikti treneriai gana skeptiškai vertino mergaitės norą dresuoti taksą.

„Nežinau, kodėl tada mūsų nepriėmė į dresūrą... Bet aš nusprendžiau, kad galiu savarankiškai dresuoti savo šunį. Man labai gerai sekėsi tai daryti ir netrukus draugai prašydavo, kad dresuočiau ir jų šunis. Žinoma, prasidėjo paauglystė ir po truputį šį pomėgį užmiršau.“

Grėtė, studijuodama universitete, vėl sugrįžo prie ramybės neduodančios temos – kaip realizuoti save, kokia jos gyvenimo misija, kokia veikla ją iš tiesų domina. Prieš trejus metus mergina prisiminė savo seniai pamirštą aistrą – šunis.

„Turiu viziją reabilituoti ne tik šunis, bet ir pačius šeimininkus, nes šunys mus, žmones, gali labai daug ko išmokyti. Eltonas buvo labai problematiškas šuo – puldavo vyrus, kitus šunis, ypač mažus, buvo labai nesocializuotas, augintas be jokių taisyklių. Jis mane išmokė kantrybės. Labiausiai jam esu dėkinga už tai, kad išmokė stresinėse situacijose išlikti ramiai, kai suplūsta adrenalinas, įkvėpti ir iškvėpti.“

Mergina pasakoja, kad priglaudusi Eltoną po kurio laiko pastebėjo, jog jis agresyviai reaguoja į vyrus. Jei šeimininkas su šunimi palaiko gerą ryšį arba augintinis yra jautresnis, jis akimirksniu pajunta, kai jo šeimininką užplūsta adrenalinas (tuo metu pasikeičia žmogaus kūno kvapas), ir sureaguoja, ieško, nuo ko apginti šeimininką.

„Kai būdama su Eltonu pamatydavau toli einančius vyrus, man iškart suplūsdavo adrenalinas, o tada jis imdavo mane saugoti. Išbandžiau visus įmanomus būdus, kaip jo tokį elgesį pakeisti, suvaldyti, bet niekas nepadėjo. Vieną dieną naršiau internete ir ieškojau informacijos apie tokio tipo problemas. Netikėtai radau vieną mokslinį tyrimą, kuriame buvo analizuojama ir pasakojama, kad šunys vieni kitus ramindami apsilaižo ir nusižiovauja. Ten buvo daroma prielaida, kad žmonės gali bendrauti su šunimis naudodami jų kūno kalbą. Mane ta mintis labai sudomino.“

„Kai kitą kartą išėjusi į lauką tolumoje pamačiau vyrą ir pastebėjau, kad Eltonas įsitempė, tiesiog suvaidinau žiovulį ir nusisukau į priešingą pusę nei buvo vyriškis. Eltonas tik dirstelėjo į mane ir atsipalaidavo. Tai buvo kuo aiškiausias įrodymas, kad visada reikia domėtis naujausia informacija ir nebijoti eksperimentuoti.“

Grėtė socialinio projekto „Purina“ heroje tapo dėl savo besąlygiško atsidavimo keturkojams ir neblėstančio atsidavimo savo idėjai, kuri gali palengvinti daugelio nelaimėlių gyvenimą.
„Turiu du tikslus. Kadangi gyvūnų prieglaudose yra didžiulis šunų perteklius, aš noriu padėti tuos šunis reabilituoti, kad mūsų visuomenėje jie galėtų gyventi visavertį gyvenimą. O kitas – padėti žmonėms palaikyti tvirtus santykius su savo augintiniais ir išmokyti kantrybės, tikslumo.“

„Nuomonių apie savo idėją išgirstu įvairių. Vieniems mano idėjos juokingos, kitiems – puikios. Man į akis niekas nėra nieko neigiamo pasakęs, bet girdėjusi esu daug ko. Kritika tik skatina mane judėti į priekį. Net mano šeima iš pradžių siūlė susirasti „rimtesnį“ darbą, bet pamatę, kokia aš laiminga ir kaip man sekasi, visomis keturiomis eina už mane. Jei turėtų uodegą, tai net ją vizgintų“, – juokauja Grėtė.

Mergina savo ateitį sieja su šunų auklėjimu, tad atsakingai kaupia žinias, dirba asistente pas vieną geriausių Lietuvoje dresūros trenerių Aną Menčiūnienę, dalyvauja seminaruose ir mokymuose. Norint tapti profesionaliu dresūros treneriu reikia ne tik išsilaikyti egzaminus, bet ir dvejus metus dirbti kartu su jau atestuotu specialistu ir tik tada oficialiai galima dresuoti kitų augintinius.

„Lietuvoje nėra specializuotų dresūros studijų. Yra tik kinologijos studijos, bet jos labiau orientuotos į veterinarus. Jose šunų elgsenai, psichologijai, dresūrai nėra skiriama ypač daug dėmesio. Kita vertus, norint mokytis savarankiškai, yra daug šaltinių: literatūra, vaizdo medžiaga, seminarai... Reikia pačiam įdėti nemažai pastangų, kad visas tas žinias susirinktum. Esu labai dėkinga A. Menčiūnienei, kad ji priėmė mane būti jos asistente. Aišku, teko nemažai paplušėti, kad sutiktų mane mokyti. Gerą mėnesį skambinėjau jai po kelis kartus per savaitę, tad ėjau į jos dresūros pamokas, ji stebėjo, kaip aš bendrauju su Eltonu, kitais šunimis ir galiausiai priėmė.“

Viso pokalbio metu minimas mišrūnas Eltonas iš tiesų ypatingas ir nepaprastas šuo, kuris per pusmetį intensyvaus darbo tapo drąsiu, draugišku ir smalsiu šunimi, mokančiu tuziną triukų ir noriai visur lydinčiu Grėtę.

„Eltonas yra iš prieglaudos. Kai ten pradėjau lankytis, buvau jau daug skaičiusi apie šunų kūno kalbą, tad norėjau stebėti prieglaudoje gyvenančių šunų elgseną ir tiesiog padėti ten dirbantiems žmonėms. Būdavo šunų, kuriuos savanoriai pristatydavo kaip agresyvius. Norėjau išsiaiškinti, ar šunų baimė taip pasireiškia, ar patys žmonės prie jų netinkamai prieina. Buvo tikrai nemažai atvejų, kai tinkamai priėjusi prie narvo, iš šono, nežiūrėdama gyvūnui tiesiai į akis ir pamėčiusi skanukų, tapau geriausiu tų „agresyvių“ šunų draugu.“

Eltonas taip pat buvo priskirtas prie agresyvių šunų būrio, gyveno atskirtas nuo kitų keturkojų. Grėtė, stebėdama jo elgesį, suprato, kad jis nėra agresyvus, tokiu elgesiu pasireiškia šuns baimė. Jis nepasitikėjo nei savimi, nei žmonėmis, nei kitais šunimis.

„Eltoną pasiėmiau laikinai globai, nes namuose gyvenančius šunis žmonės labiau nori pasiimti, jie jau būna šiek tiek reabilituoti. Tiesa, po kelių dienų supratau, kad su Eltonu reikės labai daug ir nuosekliai dirbti. Kaip tik tuo metu vyko projektas „Gyvenimo mokykla prieglaudinukams“. Treneriai padėdavo paruošti paliktą šunį gyventi namuose: netempti pavadžio, ateiti pakvietus, sėdėti, nepulti kitų šunų. Praleisdavau su Eltonu po 3–4 valandas kasdien, bandydavau užmegzti su juo ryšį. Tuo metu dar negalvojau, kad Eltoną pasiliksiu. Tiesiog tai buvo puiki proga pasimokyti, reabilituoti šunį ir surasti jam namus.“

Eltonas
Eltonas
© Viliaus Kavaliausko nuotr.

„Man reikėjo pakeisti asociacijas, kurių jis turėjo. Šunys viską išmoksta per asociacijas. Taigi pirmiausia turėjau jam parodyti, kad kiti šunys yra labai geras dalykas. Socializacijos su kitais šunimis mokiau per atstumą – kai jis pamatydavo šunį, gaudavo skanuką. Taip suprato, kad, kai yra kitų šunų, atsiranda geri dalykai, gauna maisto, kurio namuose šiaip negauna. Eltoną maitinu tik už tai, ką jis teisingai padaro, kitaip tariant, maistą jis užsidirba.“

Dabar Eltonas draugiškas tiek kitiems šunims, tiek vyrams ar vaikams. Dar viena unikali jo charakterio savybė – jis geba padėti kitiems šunims.

„Dabar jis puikiai man padeda reabilituoti kitus gyvūnus. Aš tikrai niekada nemaniau, kad taip atsitiks. Jei į aikštelę ateina bailesnis ar piktesnis šuo, Eltonas prieina prie jo, neprovokuodamas būna šalia, jį nuramina savo kūno kalba.“

Grėtės ir Eltono draugystė – vienas akivaizdžiausių „Purinos“ socialinio projekto pavyzdžių – jų santykis, kokybiškai kartu praleistas laikas bei patirtys padėjo tiek merginai išmokti kantrybės, atkaklumo, ramybės, tiek Eltonas tapo drąsesnis, išauklėtas ir savimi pasitikintis šuo.

„Priglaustas suaugęs šuo labai įvertins, kad tu jį išgelbėjai. Eltonas iškart suprato, kad aš jį ištraukiau iš prieglaudos. Nuo pirmų dienų jis labai gerbė visas namų taisykles. Taip pat didesni šunys visus reikalus atlieka lauke, tad nereikia pereiti palučių ir balučių etapo. Dar vienas privalumas – daugiau niekas neturės tokio šuns kaip tu, juk vienodų mišrūnų praktiškai nėra. O ir priglaudęs šunį išgelbėji gyvybę, padarai gerą darbą.“

Žinoma, būsimi šeimininkai turi nusiteikti, kad su didesniu šunimi reikės užsiimti, jį socializuoti, reabilituoti, mokyti dresūros, skirti jam laiko ir pinigų.

„Būtinai reikia pasiruošti ir įvertinti, ko reikia iš šuns: ar kompaniono, ar sportui, aktyvesnei veiklai. Tada reikia įvertinti, kokios energijos esi ir pagal tai rinktis aktyvų ar ramų šunį. Pagrindinis kriterijus neturi būti amžius, išvaizda. Svarbiausia – šuns temperamentas. Dėl to geriausia eiti į prieglaudą su specialistu. Jis padės atskirti, kuris šuo draugiškesnis, aktyvesnis ir pan. Taip pat svarbu pasižiūrėti, kaip šuo reaguoja į prisilietimus, ar jis jautrus jiems, ar baikštus, ar tai jam malonu, nes tai nulemia, kaip su šunimi turėsite elgtis.“

Užsakymo nr.: PT_74643870

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (23)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.