Liūdna augintinio istorija kardinaliai pakeitė Skaistės gyvenimą

 (20)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais.

Apsilankęs kauniečių Skaistės ir Henriko Skibiniauskų namuose netrukus įsitikini, kad šios poros meilę šunims apriboja tik namų sienos. Šiuo metu poros namuose gyvena keturi šunys, dvimetis sūnus Tautvydas ir naujagimis Vytautas. Šis gausus būrys, regis, žino nerašytas namų taisykles, kurių laikosi, vertina ir gerbia vieni kitų išskirtinumą, todėl taikiai sugyvena.

„Turėjau prosenelę, pamišusią dėl šunų, visi kaime jai juos vesdavo. Deja, aš buvau tas vaikas, kuris niekada neturėjo šuns, nes tėvų nuostata buvo tokia, kad vaikai nepasirūpins šunimi, o jie patys auginti nenorėjo. Kai galiausiai sulaukiau pilnametystės, tėvai pagaliau sutiko, kad turėčiau šunį. Gabazaras buvo išsvajotas, labai ilgai lauktas šuo. Tuo metu jis buvo pirmasis Tailando ridžbekas Lietuvoje.“

Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šios ypatingos veislės šuo ne tik tapo ištikimu bendražygiu, bet ir iš esmės pakeitė jaunos moters gyvenimą. „Mano šuns istorija gana liūdna. Kartu su Gabazaru dalyvaudavome parodose. Kartą vienoje parodoje kažkas iš pavydo į jo narvą įmetė petardą. Po šio įvykio jo psichika yra sužalota.“

Nepaisydama tokio skaudaus įvykio moteris savo augintiniui yra dėkinga už asmeninio gyvenimo dovanas. „Gabazarui esu dėkinga už Henriką ir vaikus, taip pat už pomėgius bei karjerą. Šios veislės šunys apskritai nepasitiki svetimais žmonėmis, petarda buvo blogiausia, ką galima padaryti. Aš pradėjau ieškoti būdų, kaip jį vėl padaryti normaliu šunimi, nes negalėjau jo net išsivesti į lauką. Vedžiodavau jį paryčiais ir vėlai vakare, kai nėra žmonių. Jis labai panikuodavo išvydęs žmones, lakstydavo į visas puses, inkšdavo, klykdavo. Po kurio laiko jis ėmė urgzti, žmonės ėmė jo bijoti, o jis, pajutęs jų baimę, ėmė puldinėti žmones. Tai tapo rimta problema.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Kreipiausi į dresūros trenerius. Viena kauniečių dresūros mokykla pakvietė amerikietę vesti seminarą apie sutrikusios šunų elgsenos gydymą, man buvo suteikta galimybė dalyvauti seminare. Po to ėmiau bendrauti su dresūros treneriais, pradėjome lankyti treniruotes, o treneriai, matydami mano užsidegimą, pasiūlė išmokti dresuoti šunis.“

Po kurio laiko Skaistė pradėjo dirbti dresūros instruktore vienoje Kauno šunų dresūros mokyklų. Vesdama dresūros pamokas moteris susipažino su dabartiniu savo vyru Henriku.

„Pradėjau dirbti toje dresūros mokykloje, į kurią kartą atėjo Henrikas su savo samojede Maja. Henrikas buvo vienas iš mano nemėgstamiausių klientų, nes tuo metu nelabai mėgau samojedų veislės šunis, o ir Henrikas pasirodė arogantiškas, pasipūtęs jaunikaitis, negana to, jis ėmė aiškinti, kokie jo šunys protingi, nuostabūs, nors jie nė velnio jo neklausė“, – juokiasi prisiminusi pažinties pradžią Skaistė.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Sutuoktiniai pirmuosius savo augintinius įsigijo negalvodami apie tai, ar sutars su vaikais, tad dabar visiems gyvenant po vienu stogu reikia prisitaikyti ir laikytis nerašytų taisyklių. „Tailando ridžbekas yra ištikimas šeimos šuo, bet tailandiečių kultūroje tai reiškia, kad nesvarbu, kas nutiktų, jis paaukos savo gyvybę už savo šeimą.“

„Kol Tautvydas buvo mažas, viskas buvo gerai, bet kai pradėjo vaikščioti, šuo pradėjo jo vengti, trauktis, kartais paburbėdavo. Mes stengiamės, kad jie vienas kitam per daug nemaišytų. Dėl to Tautvydas turi savo kambarį, o Gabazaras – savo.“

Henrikas priduria, kad samojedą rinkosi dėl to, kad ši veislė jam patiko ir draugiškumas su vaikais nebuvo svarbus kriterijus.

„Šuo irgi yra asmenybė, jis turi tam tikrų poreikių. Blogiausia, ką padaro šeimos, – tai susilaukę naujagimio stengiasi šunį izoliuoti, nes neva jis kelia netvarką, ir nebeskiria jam dėmesio“, – pasakoja šunų elgsenos specialistė S. Skibiniauskienė.

„Pirmas dalykas, ką padarė Henrikas, grįžęs namo su naujagimiu, tai prileido šunis, kad susipažintų su nauju šeimos nariu. Kitas dalykas, šunys gavo daugiau dėmesio nei įprastai. Aišku, tai buvo gana sudėtinga, nes mažas vaikas mums irgi buvo nauja patirtis. Jei ne aš, tai Henrikas parodydavo daugiau jiems dėmesio.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Kai vaikas pradeda vaikščioti, šliaužioti, reikia pratinti, kad nelystų prie miegančio ar valgančio šuns. Nepaisant to, kad samojedai yra draugiški, vaikas gali padaryti kažką, kas nepatiks šuniui. Ir jeigu šuo mano, jog jo statusas aukštesnis, jis gali išgąsdinti vaiką.“

Skaistė su Henriku pastebi, kad augdamas vaikas turėjo glaudų ryšį su šunimis, neretai perimdavo kai kuriuos jų elgsenos elementus. „Augdamas Tautvydas, galiu pasakyti, buvo gana šuniškas vaikas. Jis mokėjo urgzti, kai norėjo gerti, jis imdavo lekuoti kaip Maja. Jei turiu ko nors skanaus, jis trepsena kojomis kaip Maja – jei neduosi kąsnio, ji visas keturias kojas perdėlios ir ims trepsėti.“

Su dideliu būriu šunų ir dviem vaikais porai susitvarkyti padeda gebėjimas pasiskirstyti, kas už ką atsakingas. „Jeigu geras oras, visi keliaujame į lauką. Henrikas būna atsakingas už vaikus, o aš už šunis. Mes laisvai išsivedame visus keturis šunis. Jeigu išsiauklėji šunį, nekyla jokių bėdų jį vedžiojant.“

Henrikas pastebi, kad auginti vieną šunį gali būti sudėtingiau nei kelis. „Kai turėjau vieną Argusą, žinojau, kad samojedai nori daug dėmesio. Bet jie iš tikrųjų nori beprotiškai daug dėmesio. Atsiradus Majai, iš mūsų dėmesio tiek nebereikėjo, jie tarpusavyje bendravo.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Pora, be samojedės ir Tailando ridžbeko, augina du kurtus. „Sahara yra priglausta, nors su kilmės dokumentais. Tiesiog šuo gyveno pas porą, kurios keliai išsiskyrė ir šuo liko kaip našta. Jie protingai pasielgė, nes ėmė bendrauti su žmonėmis, kurie irgi augina šios veislės šunis. Mano pažįstama žinojo, kad persų kurtas – sena mano svajonė, tad pasiūlė mums ją priglausti. Tuo metu turėjome tik Mają ir Gabazarą, Tautvydas irgi jau buvo gimęs. Juokais pasakiau: „Aš turiu savo šunį, tu turi savo, o Tautvydas neturi“, – apie trečio šuns atsiradimą šeimoje pasakoja Skaistė.

„Iš tikrųjų, atkeliavusi į mūsų namus, ji ir tapo Tautvydo šunimi. Tarp jų buvo toks bendravimas, kokio nebuvo su tais šunimis, su kuriais jis augo nuo pirmų dienų. Jam sėdint vaikštynėje, Sahara atnešdavo kamuoliuką su virvele, jam duodavo virvelę ir pati įsikandus kamuoliuką vaikščiodavo, tampydavo po namus Tautvydą. Tai visiškai netipiškas šios veislės šuns elgesys. Persų kurtai yra per daug išdidūs, kad bendrautų su vaikais, jie gana arogantiški šunys. Išvydę tokį jos elgesį, vadinome ją aukle. Ji lipdavo pas Tautvydą į maniežą, kartu miegodavo.“

Baigdama pokalbį pora prasitaria, kad jie svajoja dar ne apie vieną šunį, kurį mielai priimtų į savo namus, tik šiai svajonei įgyvendinti reikėtų didesnių namų.

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Gaila, bet tai nevirto stebuklu: katės žindytas kiškutis neišgyveno (3)

Gaila, bet tai nevirto stebuklu: katės žindytas kiškutis neišgyveno
Panevėžiečiai dalijasi neįtikėtina istorija, kuri parodo, kad gamtoje taip pat įvyksta stebuklų. Ar kas nors galėjo pamatyti, kad katė, ką tik atsivedusi kačiukų, į savo šeimą priims bejėgį, mažą, po automobilio avarijos našlaičiu tapusį triušiuką?

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas (1)

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (108)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (7)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (24)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (59)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą (14)

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą
Galimybė stebėti gyvenimą nuo pat pradžių – neįkainojama patirtis. Tuo neabejojanti Paulina Taujanskaitė džiaugiasi, kad galėjo sekti savo augintinės Bonos gyvenimą nuo pirmųjų dienų ir paversti jį ypatingu. Kita vertus, trūko visai nedaug, kad istorija nebūtų buvusi tokia laiminga.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.