Reklama

Lietuvos įmonės laužo stereotipus ir kuria jaukią darbo aplinką

Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai darbe“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti įmones tapti draugiškomis gyvūnams bei suteikti galimybę darbuotojams dirbti kartu su savo augintiniais. Gyvūnai esantys darbo aplinkoje įkvepia, padeda atsipalaiduoti ir lengviau pernešti stresą.
Gyvūnai darbe

Dažnai manoma, kad didelėse organizacijose darbuotojai vertinami tik kaip konkrečios funkcijos atlikėjai, tad jokios šilumos ir jaukumo biurų koridoriuose neverta tikėtis. Šį stereotipą griauna dvi didelės kompanijos, kuriose gyvūnai ne tik laukiami, bei yra tapę ir neatsiejamu įmonės simboliu.

Draudimo bendrovės „Bonum Publicum“ direktorė Rasa Vasilienė - Vasiliauskienė ankščiau kartu su kolegomis ir jų augintiniais susitikdavo po darbo, bet įkvėpta kompanijos „Purina“ akcijos „Gyvūnai darbe“ pasiūlė kolegoms savo augintinius atsivesti į darbą.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Anksčiau dažniausiai susitikdavome po darbo su šunimis, bet į darbą dar neteko vestis. Mūsų įmonė buvo įsikūrusi centre, tad ir tinkamų sąlygų vedžiojimui nebuvo. O dabar, kai persikėlėme į naujas patalpas, atsivesti gyvūnus tapo paprasčiau. Tikimės, ši diena taps gražia tradicija. Mūsų vidaus taisyklėse nėra jokių nurodymų, draudžiančių atsivesti gyvūnus. Pačią idėją darbuotojai priėmė labai džiugiai, nes beveik visi turi šunis, kai kurie netgi po du. Priėmėme kelis praktiškus sprendimus, kurie padės išvengti nesusipratimų. Šiandien visi labai smagiai į darbą rinkosi.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Vičiūnai Group“ koridoriuose kiekvieną dieną galima sutikti kavalieriaus karaliaus Karolio spanielę Broškę, kuri yra tapusi tikru įmonės simboliu ir legenda.

„Mes su broliu jau buvome išsikraustę iš namų, tad Broškė buvo kaip vėlyva dukra, kurią mama labai lepino. Ji tuo metu nebedirbo, užsiėmė tik visuomenine veikla, taigi visur su ja ir važinėjo - buvo bendrakeleivės. Bent kelias dienas per savaitę užsukdavo ir į mūsų biurą, todėl Broškė jau buvo pripratus prie šios aplinkos, viskas tapo sava. Kadangi nei aš, nei tėtis visą dieną būname ne namuose, tai taip jau gavosi, kad nuo ryto iki vakaro Broškė būna su mumis čia.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Mūsų manymu žmonės, auginantys šunis ir juos nuo ankstyvo ryto iki vakaro paliekantys namuose, turi šiek tiek iškreiptą suvokimą, kas yra šuo. Visgi tai yra augintinis, kuriam reikia daugiau negu dubenėlio maisto. Tai ne namų aksesuaras, kurį galima palikti vieną. Todėl radome alternatyvą – šuo gali būti su mumis biure. Žinoma, į visus susitikimus kartu neiname, bet jei važiuoju į įmonę, kurioje, visi žino ir Broškę, ir mane, tuomet pasiimu ją kartu. Taip pat ir į svečius dažniausiai važiuojame drauge. Svarbiausia, kad nebūtų alergiškų žmonių“ – pasakoja valdybos narys ir prekių ženklo vadovas Dainius Matijošaitis.

Draudimo bedrovės direktorė augina jorkšyro terjerų veislės kalytę Čelsi, kuri tapo tikra bičiule.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Kaip aš sakau: 3 kg meilės, džiaugsmo ir švelnumo. Manau, kad šuo visada yra tik teigiamas dalykas – pasidalina savo meile ir žmonės tampa sveikesni, laimingesni ir darbingesni. Galų gale, šunį reikia į lauką išvesti, esi priverstas pasivaikščioti, nes šiaip tik su automobiliais važinėjam šiais laikais“.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Draudimo bendrovėje „Gyvūnai darbe“ dienos proga laikinais darbuotojais tapo net keturi šunys ir įspūdingas meino meškėnas Fernandas. „Kuomet įmonėje yra bendri pomėgiai, bendri interesai, tuomet ir darbuotojai būna vieningesni. Kaip mes – visi mylim šunis. Būtų tikrai labai sudėtinga, jei kuris nors bijotų ar nemėgtų šunų, kačių. Jaustųsi diskomfortas. Nors tiek mes, tiek mūsų šunys esame labai skirtingi, ta bendra meilė gyvūnams suartina. Gal triukšmingiau viskas, bet visi laimingi“ – apie pirmąją gyvūnų dieną pasakoja R. Vasilienė - Vasiliauskienė.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Dainius Matijošaitis pasakoja, kad pradėjus vestis Broškę į biurą teko pasirūpinti užrašu ant durų „Neišleisti Broškės“ ir priminti darbuotojams, kad Broškės nelepintų maistu, nes ji buvo įsigudrinusi po pietų vis gauti kokių skanėstų. Broškė netgi turėjo savotišką „skanėstų maršrutą“. Daugiau jokių specialių pokyčių įmonėje nereikėjo. Žinoma, prieš atsivedant šunis į biurą D. Matijošaitis siūlo apsvarstyti kelis pagrindinius dalykus.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Svarbiausia, kad darbuotojams nekliudytų, kad jie nebūtų alergiški ar nemylintys šunų. Taip pat svarbu, kad šuo nepridarytų problemų. Broškė šiaip tvarkinga, bet kartais pasitaiko, kad prisidirba. Tada ateina darbuotojai ir sako: „Dainiau, Broškė prie mūsų stalų tau veiklos paliko“. Bet taip būna labai retai“.

Ar rengti specialias gyvūnų dienas, ar tapti įmonei visada atvirai keturkojams draugams priklauso nuo jos veiklos ir specifikos, bet didžiųjų įmonių patirtis rodo, kad gyvūnai sukuria jaukią atmosferą, pakelia darbuotojams ūpą, mažina stresą ir nesukelia didelių problemų.

Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai darbe“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti įmones tapti draugiškomis gyvūnams bei suteikti galimybę darbuotojams dirbti kartu su savo augintiniais. Gyvūnai esantys darbo aplinkoje įkvepia, padeda atsipalaiduoti ir lengviau pernešti stresą.

Užsakymo nr.: PT_69609044

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (5)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (355)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje (31)

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje
Nuolat susirūpinęs, ką čia dar iškrėtus. Taip bulterjero veislės šunį apibūdina veterinarė ir rašytoja Karen Halligan.

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai
Artritas – labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus šunų sveikatos problema. Nuo jo kenčia 1 iš 5 šunų. Artritas reiškia sąnarių uždegimą, kurį gali sukelti bendras sąnarių susidėvėjimas ar traumos. Ši problema dažnai susijusi su klubo sąnario displazija ar net ankstesnėmis tam tikrų sričių operacijomis. Klubai, keliai, nugara ir alkūnės – dažniausiai artrito paveikiamos sritys.