Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje

 (11)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.
Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje
© Eugenijus Mironovičius

Suomijoje, netoli Helsinkio, gyvenanti Heidi pradėdama pokalbį prasitaria, kad tik atvykusi į Lietuvą ji pamatė gyvūnų prieglaudas, juose paliktus šunis ir kates. Tokia akistata su realybe ją sukrėtė, bet jauna moteris pasiryžo padaryti viską, kad bent kiek pakeistų šią situaciją.

Pašnekovė pasakoja, kad vaikystėje tėvai leido auginti daug įvairių gyvūnų, todėl juokaudama sako, kad gyveno zoologijos sode. Šeimos namuose vietos rasdavo šunys, katės, žuvytės ir net paukščiai. Visada apsupta gyvūnų ir matydama tik atsakingą elgesį su jais ji buvo stipriai sujaudinta, kai prieš kelerius metus per atostogas ji pamatė kitokį elgesį su keturkojais.

„Mūsų šeima Turkijoje turi nuosavą būstą atostogoms. Prieš dvejus metus gatvėje, šalia namų, pamatėme kalytę su šuniuku, nusprendėme juos apžiūrėti ir pašerti. Kelias dienas juos lankiau, o pro kambario langą stebėdavau jų buvimo vietą. Vieną rytą atsikėliau nuo garsaus ir isteriško šuns kaukimo. Iškart supratau, kad kažkas atsitiko, netrukus pamačiau, kad šuniuko nebėra, o kalytė cypia ir panikuoja, ieško savo mažylio.“

„Vietiniai papasakojo, kad šuniukas ėjo šalia kelio, papuolė po automobiliu ir žmonės jį pasiėmė. Pabandžiau nuraminti šunytę, pašėriau ją, glosčiau, kalbinau. Tik kiek vėliau pamačiau krūmuose žaidžiančius ar kažko ieškančius vaikus. Man priėjus jie išsilakstė. Apžiūrėjau tą vietą ir radau tą patį mažą šuniuką. Vaizdas buvo baisus. Visa ši situacija mane sukrėtė, gal net savotiškai pažadino. Nuo to laiko apsisprendžiau, kad noriu padėti gyvūnams.“

Heidi pasakoja, kad Suomijoje nėra gyvūnų globos prieglaudų, taip pat paliktų šunų ir kačių niekas nepalieka gatvėje. Jeigu atsitinka taip, kad šeima nebegali laikyti augintinio dėl alergijos ar kitos priežasties, jie patys randa naujus šeimininkus. Noras skatinti sąmoningą ir atsakingą požiūrį į gyvūnus kompaniją „Purina“ paskatino inicijuoti socialinį projektą „Gyvūnai – mūsų aistra“. Gerieji kitų šalių pavyzdžiai įkvepia tikėjimą begaliniu žmonių gerumu.

„Suomijoje šunys visada buvo vertingas pagalbininkas – su jais suomiai nuo senų laikų medžiodavo, juos kinkydavo, auklėdavo ir rūpindavosi. Šuo niekada nebuvo tik sargas, jis visada padėdavo žmonėms, buvo labai svarbus. Dėl to ir dabar suomiai labai užsiima su šunimis, juos auklėja, su jais sportuoja, aktyviai leidžia laiką.“

Hedi jau dešimtmetį dalį savo atostogų praleidžia Lietuvoje, nes čia kelis dešimtmečius gyvena jos vyro sesuo Liisa. Būtent Liisa Heidi papasakoja apie gyvūnų prieglaudas bei problemas dėl beglobių gyvūnų. Moteris pati yra priglaudusi šuniuką ir katę, tad iššūkiai, su kuriais susiduria pamestinukus prižiūrinčios organizacijos, jai buvo žinomos. Moterys, dalindamosi savo patirtimi, nuomone ir išgirstomis istorijomis, nusprendė imtis veiksmų, kad paliktų gyvūnų gyvenimas pagerėtų. Suomijoje jos įkūrė organizaciją, kuri oficialiai gali įvežti beglobius gyvūnus į šalį ir perduoti juos naujiems šeimininkams.

„Iš pradžių, kad užsiimtume šia veikla, turėjome sutvarkyti daug dalykų, įkurti Suomijoje organizaciją „PetRescueFinland“ kaip šunų globos įstaigą, visus šunis registruojame į ES šunų registrą, kuriame visi gali matyti, per kokias šalis šunys keliauja, Suomijos maisto ir veterinarijos tarnyba gali bet kada patikrinti tiek šunis, tiek mus, tiek naujus šeimininkus. Dokumentų tvarkymas nėra sudėtingas, tik tam reikia skirti laiko. Kiekvieną kartą keliaudama iš Suomijos į Lietuvą ir atgal pasiimu specialų leidimą, kuriame sužymėta, koks šuo vežamas, informacija apie skiepus, suduotus vaistus ir pan.“

Šis Heidi pasakojimas įkvėpė „Purina“ komandą ir nustebino – per šiuos metus Heidi surado naujus namus 166 gyvūnams. Moteris pasakoja, kad skaičiai kol kas kuklūs, palyginti su kitomis šalimis, nes, pavyzdžiui, organizacijos, dirbančios Vengrijoje ar Rusijoje, tūkstančiams beglobių per metus suranda naujus namus Skandinavijoje.

„Pagrindinė mūsų užduotis ir darbas – surasti tinkamą šunį šeimai ir šeimą, tinkančią šuniui. Tai yra nelengva, nes nei vieni, nei kiti negali susitikti gyvai. Šiuo metu apie 10 šeimų laukia jiems skirto augintinio. Visas procesas vyksta per socialinius tinklus. Mes į paskyrą įkeliame gyvūnų iš Lietuvos nuotraukas, vaizdo įrašus. Tada su mumis susisiekia potencialūs nauji šeimininkai, užpildo daug dokumentų, anketų, kurios padeda išsiaiškinti lūkesčius, gyvenimo būdą, poreikius ir pan. Mes savo ruožtu edukuojame ir detaliai pasakojame, ką reiškia gyvūnas iš prieglaudos.“

„Suomiai dažniausiai nesupranta, ką reiškia mišrūnas, jie vis klausia, kokia veislė, kokie jo tėvai, istorija. Kartais mes galime pasakyti tik tiek, kad jiems patikęs gyvūnas yra rastas gatvėje. Visada perspėjame dėl galimų būsimo augintinio baimių. Kai kurie beglobiai bijo vyrų, kiti turi priprasti gyventi namuose, nes gyveno lauke.“

Kiekvienas šuo ar katė, keliaujantis į Suomiją, yra sterilizuojami arba kastruojami, skiepijami, ženklinami, atliekami testai, jei reikia, gydomi ar nukerpami, ir tik tada perduodami naujiems šeimininkams. Visos procedūros ir kelionė vidutiniškai kainuoja apie 350 EUR. Heidi pasakoja, kad tokia suma yra kelis kartus mažesnė nei ją tektų išleisti Suomijoje. Vien veterinaro paslaugos Skandinavijoje kainuoja bent 4 kartus daugiau.

„Gyvūnus dažniausiai vežame automobiliu, taip galime daugiau vienu kartu vežti nei skrisdami lėktuvu. Tokia kelionė vyksta kartą per mėnesį. Dauguma šunų, kurie keliauja, yra suaugę. Suomijoje kone kiekviena šeima, auginanti šunį, lanko dresūros pamokas. Jie turi kantrybės, daug dirba su priglaustu šunimi, jiems įdomu leisti laiką drauge ir jie nenuleidžia rankų, jei kažkas nepasiseka iš pirmo karto.

Kompanija „Purina“ siekia, kad žmonių ir gyvūnų bičiulystė būtų džiaugsminga, linksma ir papildanti gyvenimą. Heidi tiki, kad įmanoma pasiekti, jog Lietuvoje ir kitose šalyse beglobių gyvūnų sumažėtų ir žmonės išmoktų atsakingai jais rūpintis.

„Žinoma, pradžioje teko ir verkti po apsilankymų prieglaudose. Kai gavau pirmas nuotraukas iš šeimininkų, kuriose pamačiau priglaustą šuniuką kaip karalių namuose, lakstantį, gulintį ant sofos, pasipuošusį skarele, supratau, kad iš viso šito galima gauti kur kas daugiau gerų emocijų nei blogų. Požiūrį į šunį įmanoma pakeisti per švietimą. Šuo nėra skalbimo mašina, kurios prireikia ir tiesiog ją pastatai namuose. Šuo yra kaip vaikas šeimoje. Tikiu, kad naujos kartos vis labiau keis tą požiūrį.“
Interviu su „Purina“ komanda metu smalsiai aplinką stebėjo dvi sesutės, kurios tą pačią dieną turėjo išvykti į Suomiją. Mažylės buvo papuoštos „Tautmilės prieglaudėlės“ savanorės sukurtais antkakliais ir nekantriai laukė savo kelionės pas naujus ir mylinčius šeimininkus.

„Tai Akita ir Ina, gyvenusios „Tautmilės prieglaudėlėje“. Joms yra 4 mėnesiai. Ina vyksta pas šeimą su vaikais, kurie gyvena dideliame name. Šeima daug metų augino 3 šunis, bet jie jau buvo seni, neseniai nugaišo, todėl jie, išgyvenę liūdesį, nusprendė vėl įsigyti jauną šuniuką. Ši šeima visą gyvenimą augino veislinius šunis, tačiau dabar suprato, kad jiems nereikia veislės – juk šuo yra tiesiog šeimos draugas.“

„Akita keliaus pas 30-metę moterį, gyvenančią bute. Jai tai bus pirmas šuo. Pagrindinė priežastis, kodėl moteris nori augintinio, – jai trūksta aktyvios veiklos, kompanijos. Jai buvo nedrąsu paimti suaugusį šunį, todėl ima mažą, kad būtų lengviau pradėti mokytis visų auginimo subtilybių.“

„Mes labai norėtume būti dalis pasikeitimo, kad Lietuvoje šunys būtų dar labiau vertinami ir surastų namus. Galbūt pavyzdys, kai mes parodome, kad net tie šunys, su kuriais, atrodo, neįmanoma susitvarkyti, atranda namus ir būna puikūs draugai, paskatins ir kitus pasirinkti augintinį iš prieglaudos. Būtų džiugu, kad nereikėtų nė vieno gyvūno vežti į Suomiją, o jie visi turėtų savo mylinčius namus.“

Užsakymo nr.: PT_75497765

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (60)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų (135)

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų
Kalbos apie šunelį Torį, kurį mėginta nuskandinti upėje su 6 kilogramų svarmeniu, netyla – žmogaus žiaurumo sukrėsta visuomenė laukia teisingumo įvykdymo. Tiesa, dalis drįsta spėti, kad augintiniu galėjo bandyti atsikratyti ir pats šeimininkas Saulius. DELFI pavyko su juo susisiekti ir išgirsti, ką šiuo metu jam tenka išgyventi bei kas vyko tą lemtingą rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai (29)

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai
Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių (103)

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių
Prienų rajone skandinto šunelio Torio istorijoje ieškoma teisybės – policijos pareigūnai jau pradėjo tyrimą. Istorijai pamažu artėjant prie atomazgos laikinai gyvūną globojanti „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė pastebi didelę visuomenės ydą – daugybė žmonių suskubo viešai pasmerkti ir kaltinti šeimininką. Tokio interneto komentatorių teismo, anot jos, šeimininkas šiandien tikrai nenusipelno.