Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje

 (11)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.
Lietuvos beglobiai mylinčius namus suranda Suomijoje
© Eugenijus Mironovičius

Suomijoje, netoli Helsinkio, gyvenanti Heidi pradėdama pokalbį prasitaria, kad tik atvykusi į Lietuvą ji pamatė gyvūnų prieglaudas, juose paliktus šunis ir kates. Tokia akistata su realybe ją sukrėtė, bet jauna moteris pasiryžo padaryti viską, kad bent kiek pakeistų šią situaciją.

Pašnekovė pasakoja, kad vaikystėje tėvai leido auginti daug įvairių gyvūnų, todėl juokaudama sako, kad gyveno zoologijos sode. Šeimos namuose vietos rasdavo šunys, katės, žuvytės ir net paukščiai. Visada apsupta gyvūnų ir matydama tik atsakingą elgesį su jais ji buvo stipriai sujaudinta, kai prieš kelerius metus per atostogas ji pamatė kitokį elgesį su keturkojais.

„Mūsų šeima Turkijoje turi nuosavą būstą atostogoms. Prieš dvejus metus gatvėje, šalia namų, pamatėme kalytę su šuniuku, nusprendėme juos apžiūrėti ir pašerti. Kelias dienas juos lankiau, o pro kambario langą stebėdavau jų buvimo vietą. Vieną rytą atsikėliau nuo garsaus ir isteriško šuns kaukimo. Iškart supratau, kad kažkas atsitiko, netrukus pamačiau, kad šuniuko nebėra, o kalytė cypia ir panikuoja, ieško savo mažylio.“

„Vietiniai papasakojo, kad šuniukas ėjo šalia kelio, papuolė po automobiliu ir žmonės jį pasiėmė. Pabandžiau nuraminti šunytę, pašėriau ją, glosčiau, kalbinau. Tik kiek vėliau pamačiau krūmuose žaidžiančius ar kažko ieškančius vaikus. Man priėjus jie išsilakstė. Apžiūrėjau tą vietą ir radau tą patį mažą šuniuką. Vaizdas buvo baisus. Visa ši situacija mane sukrėtė, gal net savotiškai pažadino. Nuo to laiko apsisprendžiau, kad noriu padėti gyvūnams.“

Heidi pasakoja, kad Suomijoje nėra gyvūnų globos prieglaudų, taip pat paliktų šunų ir kačių niekas nepalieka gatvėje. Jeigu atsitinka taip, kad šeima nebegali laikyti augintinio dėl alergijos ar kitos priežasties, jie patys randa naujus šeimininkus. Noras skatinti sąmoningą ir atsakingą požiūrį į gyvūnus kompaniją „Purina“ paskatino inicijuoti socialinį projektą „Gyvūnai – mūsų aistra“. Gerieji kitų šalių pavyzdžiai įkvepia tikėjimą begaliniu žmonių gerumu.

„Suomijoje šunys visada buvo vertingas pagalbininkas – su jais suomiai nuo senų laikų medžiodavo, juos kinkydavo, auklėdavo ir rūpindavosi. Šuo niekada nebuvo tik sargas, jis visada padėdavo žmonėms, buvo labai svarbus. Dėl to ir dabar suomiai labai užsiima su šunimis, juos auklėja, su jais sportuoja, aktyviai leidžia laiką.“

Hedi jau dešimtmetį dalį savo atostogų praleidžia Lietuvoje, nes čia kelis dešimtmečius gyvena jos vyro sesuo Liisa. Būtent Liisa Heidi papasakoja apie gyvūnų prieglaudas bei problemas dėl beglobių gyvūnų. Moteris pati yra priglaudusi šuniuką ir katę, tad iššūkiai, su kuriais susiduria pamestinukus prižiūrinčios organizacijos, jai buvo žinomos. Moterys, dalindamosi savo patirtimi, nuomone ir išgirstomis istorijomis, nusprendė imtis veiksmų, kad paliktų gyvūnų gyvenimas pagerėtų. Suomijoje jos įkūrė organizaciją, kuri oficialiai gali įvežti beglobius gyvūnus į šalį ir perduoti juos naujiems šeimininkams.

„Iš pradžių, kad užsiimtume šia veikla, turėjome sutvarkyti daug dalykų, įkurti Suomijoje organizaciją „PetRescueFinland“ kaip šunų globos įstaigą, visus šunis registruojame į ES šunų registrą, kuriame visi gali matyti, per kokias šalis šunys keliauja, Suomijos maisto ir veterinarijos tarnyba gali bet kada patikrinti tiek šunis, tiek mus, tiek naujus šeimininkus. Dokumentų tvarkymas nėra sudėtingas, tik tam reikia skirti laiko. Kiekvieną kartą keliaudama iš Suomijos į Lietuvą ir atgal pasiimu specialų leidimą, kuriame sužymėta, koks šuo vežamas, informacija apie skiepus, suduotus vaistus ir pan.“

Šis Heidi pasakojimas įkvėpė „Purina“ komandą ir nustebino – per šiuos metus Heidi surado naujus namus 166 gyvūnams. Moteris pasakoja, kad skaičiai kol kas kuklūs, palyginti su kitomis šalimis, nes, pavyzdžiui, organizacijos, dirbančios Vengrijoje ar Rusijoje, tūkstančiams beglobių per metus suranda naujus namus Skandinavijoje.

„Pagrindinė mūsų užduotis ir darbas – surasti tinkamą šunį šeimai ir šeimą, tinkančią šuniui. Tai yra nelengva, nes nei vieni, nei kiti negali susitikti gyvai. Šiuo metu apie 10 šeimų laukia jiems skirto augintinio. Visas procesas vyksta per socialinius tinklus. Mes į paskyrą įkeliame gyvūnų iš Lietuvos nuotraukas, vaizdo įrašus. Tada su mumis susisiekia potencialūs nauji šeimininkai, užpildo daug dokumentų, anketų, kurios padeda išsiaiškinti lūkesčius, gyvenimo būdą, poreikius ir pan. Mes savo ruožtu edukuojame ir detaliai pasakojame, ką reiškia gyvūnas iš prieglaudos.“

„Suomiai dažniausiai nesupranta, ką reiškia mišrūnas, jie vis klausia, kokia veislė, kokie jo tėvai, istorija. Kartais mes galime pasakyti tik tiek, kad jiems patikęs gyvūnas yra rastas gatvėje. Visada perspėjame dėl galimų būsimo augintinio baimių. Kai kurie beglobiai bijo vyrų, kiti turi priprasti gyventi namuose, nes gyveno lauke.“

Kiekvienas šuo ar katė, keliaujantis į Suomiją, yra sterilizuojami arba kastruojami, skiepijami, ženklinami, atliekami testai, jei reikia, gydomi ar nukerpami, ir tik tada perduodami naujiems šeimininkams. Visos procedūros ir kelionė vidutiniškai kainuoja apie 350 EUR. Heidi pasakoja, kad tokia suma yra kelis kartus mažesnė nei ją tektų išleisti Suomijoje. Vien veterinaro paslaugos Skandinavijoje kainuoja bent 4 kartus daugiau.

„Gyvūnus dažniausiai vežame automobiliu, taip galime daugiau vienu kartu vežti nei skrisdami lėktuvu. Tokia kelionė vyksta kartą per mėnesį. Dauguma šunų, kurie keliauja, yra suaugę. Suomijoje kone kiekviena šeima, auginanti šunį, lanko dresūros pamokas. Jie turi kantrybės, daug dirba su priglaustu šunimi, jiems įdomu leisti laiką drauge ir jie nenuleidžia rankų, jei kažkas nepasiseka iš pirmo karto.

Kompanija „Purina“ siekia, kad žmonių ir gyvūnų bičiulystė būtų džiaugsminga, linksma ir papildanti gyvenimą. Heidi tiki, kad įmanoma pasiekti, jog Lietuvoje ir kitose šalyse beglobių gyvūnų sumažėtų ir žmonės išmoktų atsakingai jais rūpintis.

„Žinoma, pradžioje teko ir verkti po apsilankymų prieglaudose. Kai gavau pirmas nuotraukas iš šeimininkų, kuriose pamačiau priglaustą šuniuką kaip karalių namuose, lakstantį, gulintį ant sofos, pasipuošusį skarele, supratau, kad iš viso šito galima gauti kur kas daugiau gerų emocijų nei blogų. Požiūrį į šunį įmanoma pakeisti per švietimą. Šuo nėra skalbimo mašina, kurios prireikia ir tiesiog ją pastatai namuose. Šuo yra kaip vaikas šeimoje. Tikiu, kad naujos kartos vis labiau keis tą požiūrį.“
Interviu su „Purina“ komanda metu smalsiai aplinką stebėjo dvi sesutės, kurios tą pačią dieną turėjo išvykti į Suomiją. Mažylės buvo papuoštos „Tautmilės prieglaudėlės“ savanorės sukurtais antkakliais ir nekantriai laukė savo kelionės pas naujus ir mylinčius šeimininkus.

„Tai Akita ir Ina, gyvenusios „Tautmilės prieglaudėlėje“. Joms yra 4 mėnesiai. Ina vyksta pas šeimą su vaikais, kurie gyvena dideliame name. Šeima daug metų augino 3 šunis, bet jie jau buvo seni, neseniai nugaišo, todėl jie, išgyvenę liūdesį, nusprendė vėl įsigyti jauną šuniuką. Ši šeima visą gyvenimą augino veislinius šunis, tačiau dabar suprato, kad jiems nereikia veislės – juk šuo yra tiesiog šeimos draugas.“

„Akita keliaus pas 30-metę moterį, gyvenančią bute. Jai tai bus pirmas šuo. Pagrindinė priežastis, kodėl moteris nori augintinio, – jai trūksta aktyvios veiklos, kompanijos. Jai buvo nedrąsu paimti suaugusį šunį, todėl ima mažą, kad būtų lengviau pradėti mokytis visų auginimo subtilybių.“

„Mes labai norėtume būti dalis pasikeitimo, kad Lietuvoje šunys būtų dar labiau vertinami ir surastų namus. Galbūt pavyzdys, kai mes parodome, kad net tie šunys, su kuriais, atrodo, neįmanoma susitvarkyti, atranda namus ir būna puikūs draugai, paskatins ir kitus pasirinkti augintinį iš prieglaudos. Būtų džiugu, kad nereikėtų nė vieno gyvūno vežti į Suomiją, o jie visi turėtų savo mylinčius namus.“

Užsakymo nr.: PT_75497765

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (6)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (21)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (26)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.