Koronaviruso ryšys tarp žmonių, šunų ir kačių: gydytojai paaiškino, kaip viskas yra iš tikrųjų

Koronavirusais šunys ir katės serga jau seniai, tačiau su dabartinės žmoniją sukrėtusios COVID-19 pandemijos atmainomis šie susirgimai neturėtų būti painiojami. Vis dėlto, painiavos galėjo įnešti pranešimai apie kitose šalyse išskirtiniais atvejais keletui augintinių patvirtintus teigiamus COVID-19 testo rezultatus. Kartu su veterinarijos gydytojais aiškinamės, kuo skiriasi augintiniams nustatomi koronavirusai, ir kodėl šiandien nėra pagrindo nerimauti dėl virusų „keliavimo“ tarp žmonių ir augintinių.

Šunų ir kačių koronavirusai augintinius kamuoja jau seniai

Kaip aiškina „Dr. VET“ Vytenio klinikos veterinarijos gydytojas Žygimantas Besakirskas, koronavirusų šeimą sudaro daugybė įvairių koronavirusų, kurie priklauso vienai šeimai dėl panašių savybių, pagrinde – karūnos formos elementų jų išvaizdoje (lot. corona – karūna).

Koronavirusai gali užkrėsti įvairius žinduolius bei paukščius, o dažniausiai jų taikiniai organizme – virškinamasis traktas ir kvėpavimo takai.

„Katėms ir šunims aktualūs koronavirusai dažniausiai pažeidžia virškinamąjį traktą, todėl pirmi požymiai būna – viduriavimas, vėmimas, apetito stoka, kraujas ir gleivės išmatose, o taip pat ir susiję bendri organizmo simptomai – karščiavimas, vangumas, letargija. Užsikrėtusios katės simptomus turi tik ligos pradžioje, tačiau gali tapti besimptomėmis nešiotojomis visą gyvenimą. Įdomu, kad šunų koronavirusais gali būti užsikrėtusios ir katės, tačiau šunys kačių koronavirusu neužsikrečia“, – sako Ž. Besakirskas.

Veterinarijoje kačių koronavirusinė infekcija trumpinama kaip FeCoV (Feline Coronavirus), o šunų – CCV (Canine Coronavirus). Įtariamai diagnozei patvirtinti atliekami greitieji testai, kai kuriais atvejais rezultatai tikslinami laboratorijose PGR tyrimo metodo pagalba.

Deja, tačiau pamatuoti šių susirgimų paplitimo gyvūnų tarpe – neįmanoma. Kaip nurodo Ž. Besakirskas, veterinarijos gydytojai nerenka ir nevertina paplitimo informacijos. Anot jo, tai susiję ne tik su duomenų kaupimo ir apdorojimo iššūkiais, bet ir dėl retos galimybės įsitikinti, kokiu patogeniniu agentu užsikrėtęs pacientas.

Be to, daugeliu atveju šunims ir katėms simptomai nebūna stipriai išreikšti ir lengvai pasiduoda simptominiam gydymui, tad šeimininkai ne visada yra linkę iš karto atlikti visus įmanomus tyrimus tikslesnei diagnozei nustatyti.

Žmones puolančios atmainos skiriasi nuo tų, kuriomis serga augintiniai

Vis dėlto, katėms ir šunims būdingi koronavirusai neturėtų būti painiojami su pastaraisiais metais žmoniją sukrėtusiomis COVID-19 atmainomis. Pasak Ž. Besakirsko, tarp jų galima rasti reikšmingų skirtumų.

„Akivaizdu, kad skiriasi paveikiama organų sistema, COVID-19 pažeidžia kvėpavimo takus, o šunų ir kačių koronavirusai – virškinamąjį traktą. Taip pat šunų ir kačių koronavirusai retai pavojingi gyvybei, dažniausiai simptomai nėra stipriai išreikšti ir lengvai praeina pritaikius simptominį gydymą ar net be jo“, – vardija jis.

Tiesa, veterinarijos gydytojas išskiria ir išimtį – dar menkai ištirtą procesą, stebimą tarp kačių, užsikrėtusių koronavirusine infekcija. Net simptomams išnykus, o kartais ir praėjus ilgam laiko tarpui po užsikrėtimo, kaip įtariama, dėl didelio psichologinio ir/ar fizinio streso, kačių koronavirusas organizme gali spontaniškai mutuoti ir sukelti mirtiną būklę – kačių infekcinį peritonitą.

Kol COVID-19 plinta oro lašeliniu būdu, augintiniams būdingi koronavirusai plinta kitaip. Kaip nurodo Ž. Besakirskas, tiek šunų, tiek kačių koronavirusai perduodami fekaliniu-oraliniu keliu, o tai reiškia, kad užsikrėtusio gyvūno išmatose yra aktyvių virusų, kuriems patekus į sveiko augintinio virškinimo traktą, prasideda infekcinis procesas.

Jis taip pat pažymi, kad klinika neturi duomenų apie augintinių ir šeimininkų tarpusavio užsikrėtimo atvejus, kadangi galimybės rinkti tokių duomenų apie klientų asmeninę sveikatą nėra, o gyvūnų atvejų klinikos praktikoje nepasitaikė.

Dėl užsikrėtimų tarp žmonių ir augintinių nerimauti nereikia

Veterinarijos klinikos „Canis Felis“ gydytojas ir vadovas Justas Kantoravičius nurodo, kad koronavirusas šunims pasireiškia kaip virškinimo trakto sutrikimais pasižyminti liga. Pasak gydytojo, dažniausiai ja serga jauni šunys ir Lietuvoje tai nėra dažnai nustatoma diagnozė.

Tuo tarpu katėms koronavirusas nustatomas dažnai. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad net iki 80 proc. kačių gali būti persirgusios koronavirusine infekcija (kraujyje aptinkami antikūnai) arba būti besimptomėmis viruso nešiotojomis (išmatose aptinkami antigenai).

Nors katėms koronavirusas gali nesukelti jokių simptomų, dažnu atveju katėms, užsikrėtusioms koronavirusu, pasireiškia pasikartojantis viduriavimas, karščiavimas. Esant tam tikroms sąlygoms, jis gali mutuoti į šlapią peritonitą (FIP), kuris katėms yra pavojingas, ir dažnai ligos prognozės būna blogos.

J. Kantoravičius taip pat pažymi, kad šiais susirgimais šunys ir katės su žmonėmis nesidalina. Koronavirusų yra kelios skirtingos gentys, ir žmonės serga kitokiomis jų rūšimis negu šunys ir katės. Žmonės ir šunys, katės nesidalina tais pačiais koronavirusais“, – pabrėžia jis.

Nors COVID-19 plitimo laikotarpiu pasirodė keletas pranešimų apie teigiamus COVID-19 augintinių mėginių rezultatus, šiandien Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) laikosi pozicijos, kad naminiai augintiniai tikriausiai tik retais atvejais gali perduoti virusą savo šeimininkams.

J. Kantoravičius taip pat tvirtina, kad esama per mažai įrodymų, rodančių viruso ryšį tarp žmogaus ir augintinio, jog būtų pagrindo dėl to nerimauti.

„Šiai dienai turime per mažai įrodymų, kad šuo ar katė gali užkrėsti šeimininką, ar atvirkščiai. Užsikrėsti didžiausia tikimybė nuo paviršiaus, pavyzdžiui paėmus pavadėlį, kurį prieš tai laikė užsikrėtęs žmogus“, – sako J. Kantoravičius.