Guolis
Guolis turi būti patogus ir tikti augintiniui pagal dydį. Kitaip tariant, pirkti per didelį guolį taip vadinamam „išaugimui“ yra prasta mintis. Guolį galima pakeisti čiužiniu ar nameliu, bet vadovaujantis tuo pačiu principu – svarbiausia patogumas, o ne dydis.
Žaislai
Pagrindinė žaislų paskirtis yra ne tik linksminti, bet ir atitraukti šuniuką nuo turimų daiktų ar baldų gadinimo. Žaislų pasirinkimas neįtikėtinai platus: žaislai skanėstams, kamuoliukai, virviniai, pliušiniai, kramtymui, lateksiniai, interaktyvūs. Nepamirškite stebėti, kad augintinis nelįstų ten, kur jam negalima. Šiuo klausimu pravers specialios atbaidymo priemonės.
Antkaklis arba petnešos ir pavadėlis
Nuo jų prasideda augintinio auklėjimas ir instinktų kontroliavimas. Renkantis antkaklį, svarbu atsižvelgti į augintinio kaklo, o renkantis petnešas – į krūtinės apimtį. Pavadėliai būna automatiniai Flexi arba įprasti. Ant antkaklio galite prikabinti pakabuką su Jūsų telefono numeriu ar adresu. Tai gali labai padėti tuo atveju, jei šuniukas pasimestų.
Dubenėliai vandeniui ir maistui
Siūloma rinktis atskirus dubenėlius maistui ir vandeniui, nes žaisdamas šuniukas gali primesti maisto į vandenį.
Tualetas bei palutės
Tualeto treniruoklio ar palučių reikės tik pačioje pradžioje, kol augintinis pripras gamtinius reikalus atlikti lauke. Kol augintinis dar nepaskiepytas, nepatartina jo vesti į lauką.
4 svarbiausi momentai turint šuniuką namuose
1. Priežiūra
Prižiūrėti augintinį derėtų kompleksiškai. Keturi pagrindiniai šuniuko priežiūros punktai: kailio priežiūra, nagų kirpimas, ausų valymas ir maudymas. Atitinkamai, Jūsų „šuniškų“ reikmenų arsenale su laiku atsiras šepečiai, šukos, nagų žirklės ir šampūnai.
Kailis labai daug pasako apie šuniuko sveikatą, tai, galima sakyti, yra pagrindinis jo sveikatos indikatorius. Šukuodami augintinį Jūs ne tik suteikiate jam malonumą, tačiau gaunate naudingą informaciją apie augintinio sveikatos būklę: ar yra kokių nors uždegimų, įbrėžimų, žaizdų, nuplikimų. Bet kokia pamatyta problema yra pakankama priežastis kreiptis į specialistus.
Nagų kirpimas vyksta atsižvelgiant į jų augimą. Pirmus kartus tai rekomenduojama daryti pas veterinarą ar veisėją, kurie jau turi patirties, o vėliau perimti iš jų kirpimo techniką.
Ausis šuniukui reikia valyti vatos tamponu. Ypatingai kruopščiai – tų veislių atstovams, kurių ausys nulėpusios ir tai neleidžia natūraliai joms vėdintis.
Maudymas, kaip žinia, atliekamas ne itin dažnai. Nemaudykite augintinio nesant reikalo. Po pasivaikščiojimų užtenka tiesiog praskalauti augintinio letenelės šiltu vandeniu be muilo.
Visas higienos procedūras atlikite negąsdindami šuniuko. Jis turi jaustis saugus. Dėl to prie maudynių ir šukavimo pratinkite augintinį pamažu, be prievartos.
2. Profilaktika
Augant šuniukui būtina praeiti per kelias profilaktines procedūras. Augintiniui turi būti atlikta dehelmintizacija (nukirminimas) ir vakcinacija nuo infekcinių ligų.
Kaip dažnai atlikti profilaktines procedūras?
Kiekvieną dieną siūloma atlikti bendrą augintinio (jo letenų, akių, ausų) apžiūrą. Tai padaryti galime žaidimo metu ar šukuojant. Kiekvieną savaitę patikrinkite ar augintinis neturi blusų, apžiūrėkite jo dantis ir atlikite ausų valymą. Jei ant dantų aptiksite akmenis ar apnašas, kreipkitės į veterinarą.
Dantis galite valyti įprastu dantų šepetėliu arba duoti kietą skanėstą graužimui. Tai neleis kauptis dantų apnašoms ar akmenims. Kiekvieną mėnesį apžiūrėkite augintinių nagus ir esant reikalui juos apkirpkite. Tris kartus per metus profilaktiškai rekomenduojama atlikti dehelmintizaciją. Taip pat vertėtų turėti omenyje tai, kad vieną kartą per metus šuniuką reikėtų parodyti veterinarui bei paskiepyti.
3. Auklėjimas
Dresuoti šuniuką galima savo jėgomis, čia nereikia veterinarų pagalbos. Viskas, ko reikia augintinio dresavimui yra antkaklis ir pavadėlis. Prie jų šuniukas pripranta palaipsniui. Reikėtų pabrėžti tai, kad kuo patogesnis antkaklis ir ilgesnis pavadėlis, tuo greičiau augintinis prie jų pripranta. Patartina uždėti antkaklį augintiniui prieš kiekvieną pasivaikščiojimą.
SVARBU! Jokiais būdais nebauskite augintinio antkakliu ar pavadėliu. Šuniukas neturi jausti baimės juos matydamas.
Kai nemiega, įprastai šuniukas didžiąją laiko dalį žaidžia. Žaidimus galima ir būtina naudoti naudingų įgūdžių įsisavinimui bei dresūrai. Dėrėtų vengti žaidimų, kurių metu šuniukas turėtų pulti šeimininką. Jei nuo mažų dienų to neišmokysite augintinio, jis užaugs be pagarbos šeimininkui ir šeimos nariams.
4. Mityba
Maistas turėtų būti kokybiškas ir jo sudėtyje turi būti reikalinga koncentracija maistinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Šuniukams reikalinga 5–8 kartus didesnė kalcio koncentracija, 4-6 kartus fosforo ir 4–5 kartus didesnė cinko koncentracija nei suaugusiam šuniui. Keli svarbiausi patarimai, susiję su šuniukų mityba:
Pradėti maitinimą dėrėtų nuo 3 gyvenimo savaitės, kai pradeda trūkti pieno.
Maitinkite šuniuką dažnai. Iki 3 mėnesių šuniukai maitinami 5-6 kartus per dieną ir palaipsniui mažinamas dažnumas iki 2 maitinimų, kai šuo tampa suaugusiu.
Būtina žinoti Jūsų veislės šunų maitinimo ypatumus. Didelių veislių šunims reikalingas stiprinantis kaulus maistas. Tokių veislių šunims raumenų masė didėja greičiau nei tvirtėja skeletas. Dėl to maiste privalo būti specialūs stiprinantys sąnarius ingredientai.
Norėdami patikrinti ar teisingai parinkta mityba Jūsų augintiniui, stebėkite jį. Apžiūrėkite kailį: ar pakankamai žvilgantis ir tolygus. Atkreipkite dėmesį ar augintinis yra žvalus, ar vienodas jo augimo tempas. Įvertinkite ekskrementų būklę – jie turi būti vienalyčiai, tos pačios spalvos. Stebėkite augintinio apetitą: jis turi ėsti su malonumu, neieškoti papildomų maistinių medžiagų laižant sienas ar rūdis.
Įdomus faktas: šuniukas auga 12 kartų greičiau nei vaikas. Per vienus savo gyvenimo metus paauga tiek, kiek žmogus per 14 metų. Palyginimui: Jei vidutinis žmogus 5 mėnesių amžiaus sveria 8 kg aba 12 proc. suaugusio svorio, tai labradorų veislės šuniukas – 25 kg arba 75 proc. suaugusio normos.