Klastinga liga neaplenkia šunų: kaip juos apsaugoti?

Degeneracinė sąnarių liga, dar žinoma kaip osteoartritas (arba tiesiog artritas) – sekinanti liga, galinti paliesti įvairias gyvūnų rūšis, tarp jų ir žmones. Tarp šunų artritas ganėtinai dažnas, jis pasireiškia sumažėjusiu mobilumu, įvairiais uždegimais bei skausmais.
Šuns kojos
© DELFI / Kiril Čachovskij

Artritas gali būti tiek tiesioginių ar netiesioginių traumų rezultatas, tiek atsirasti ir dėl netinkamo kaulų ar kremzlių vystymosi. Vyresnio amžiaus šunims rizika susirgti didėja dėl sulėtėjusių atsinaujinimo procesų. Pastebėta, kad paprastai situaciją pablogina nutukimas.

Sąnarių ląstelėms pajutus stresą ar jas pažeidus, į sąnario ertmės skystį išsiskiria tam tikri ardantys fermentai. Bendras sąnarių pažeidimo rezultatas būna uždegimas ir sumažėjęs kremzlės elastingumas. Tačiau tik paveikus tokius jautrius audinius kaip kremzlės ar kaulai, pastebimi būdingi klinikiniai požymiai – skausmas bei sustingimas.

Kremzlių yra visuose judančiuose šuns kūno sąnariuose, jų tikslas – apsaugoti kaulus, sugerti smūgius, padėti kuo sklandžiau judėti. Elastingas jų paviršius saugo kaulų galus ir yra atsparus nusidėvėjimui. Sąnarių kremzles maitina judesiai ir kontaktinis spaudimas – tai padeda pergabenti maisto medžiagas iš sąnarių skysčio ląstelių į kremzlės matricą.

Kremzles sudaro chondrocitai ir ekstraląstelinė matrica. Chondrocitai aktyviai dalyvauja matricos sintezėje bei apyvartoje, pakeičia sunykusias jos „dalis“. Matricą sudaro audinių skystis ir proteoglikanai. Matrica ir chondrocitai priklauso vienas nuo kito. Chondrocitai išskiria matricą sudarančias makromolekules, o matrica savo ruožtu saugo chondrocitus nuo mechaninių pažeidimų, padeda jiems išlaikyti savo formą. Matricos molekulių sintezė ir degradacija – nenutrūkstamas visą gyvenimą besitęsiantis procesas.

Sąnarių kremzlės pažeidžiamos įvairiai. Dažniausiai tai būna:

- staigus tiesioginis smūgis į kremzlę (trauma) – didelės energijos sukeltas sužalojimas, pvz., nukritimas,
- lėtas, po traumos besivystantis pažeidimas (potrauminis),
- nusidėvėjimas per ilgą laiką (degeneracinės sąnarių ligos), ypač kai yra sąnarių poslinkis ar nestabilumas, jei šuo turi antsvorio.

Diagnozavimas

Pradinėje artrito stadijoje požymiai nėra akivaizdūs, tačiau kai bėda pasiekia įsinoviją gaminantį sluoksnį ar po kremzle esantį kaulą, prasideda skausmingas uždegimas. Pirmieji pastebimi osteoartrito požymiai yra šlubavimas, jautrumas prisilietimui tam tikrose srityse (pvz., išilgai stuburo), darbingumo sumažėjimas, sustingimas (ypač po poilsio), sunkumai atsistojant, atsigulant ar lipant laiptais, nesugebėjimas pašokti.

Osteoartritas gyvūniją lydi neįtikėtinai ilgai. Jo požymių rasta net priešistorinių dinozaurų fosilijose ir senovės mumijų sąnariuose. Deja, vis dar tiksliai nežinome, kaip jis formuojasi, kas tai skatina ir kaip jis vystosi. Pasak tyrimų, artritas būna paveikęs apie 20 proc. vyresnių negu 12 metų amžiaus šunų. Jis atsakingas ir už pusę atvejų, kai šunys pas veterinarus apsilanko dėl raumenų ir skeleto ligų.

Vis dar nėra tyrimų, kurie specifiškai analizuotų artito paplitimą ar atsiradimą tarp darbinių šunų. Teoriškai galima tikėtis, kad ši problema tarp sportuojančių keturkojų bus dažnesnė dėl padidėjusių sąnarių apkrovų. Deja, atsiradus degeneraciniams kremzlių pakitimams, jų gydymo sėkmė labai ribota.

Tradiciniai ir alternatyvūs gydymo būdai

Tradicinėms artrito gydymo terapijoms priklauso steroidiniai ir nesteroidiniai antiuždegiminiai vaistai. Dauguma jų, jei vartojami ilgesnį laiką, sukelia nepageidaujamus šalutinius poveikius (virškinimo trakto, kepenų ir inkstų pažeidimus).

Šiuo metu auga susidomėjimas alternatyviais metodais, kurie didesnį dėmesį skiria kremzlę ardančių procesų lėtinimui ir kremzlės atsinaujinimui. Atsirado naujos klasės produktų, vadinamų lėtai veikiančiais ligos eigą modifikuojančiais osteoartrito agentais (angl. slow-acting, disease-modifying osteoarthritis agents SADMOA). Jie skirstomi į injekcinius, pvz. polisulfatuotas gliukozaminoglikanas PSGAG ar hialurono rūgštis, ir peroralinius kaip gliukozamino hidrochloridas bei chondroitino sulfatas.

SADMOA medžiagos - sveikos kremzlės ir sąnarių skysčio komponentai. Iki galo nežinoma kaip jie veikia, bet iš esmės pagrindinės jų sritys šios: kremzlės matricos sintezės gerinimas, kremzlei kenkiančių fermentų slopinimas, sąnarių skausmo bei uždegimo mažinimas. Naudojami pavieniui chondroitino sulfatas ir gliukozaminas (drauge jie, beje, daug efektyvesni) turi įrodytą biologinį poveikį kremzlei. Daugėja ir jų taikymo gyvūnams klinikinių tyrimų.

Aktyviems šunims rekomenduojami papildai, daugiausia dėl streso, kurį patiria jų sąnariai treniruočių ir varžybų metu. Pasikartojantis stresas gali nulemti pernelyg didelį kremzlės susidėvėjimą, raiščių ar sausgyslių traumas, dėl ko sąnarys destabilizuojamas ir pažeidimai po truputį progresuoja iki osteoartrito.

Kai sportiniam šuniui išsivysto artritas, susidėvi apsauginė sąnario kremzlė, tad vienas su kitu kontaktuodami kaulai sukelia skausmą. Kremzlei statybinius blokus, reikalingus apyvartai bei pažeidimų taisymui, tiekia gliukozaminas ir chondroitinas. Tai nėra skausmo malšintojai – jie dirba atstatydami kremzlės pažeidimus. Paprastai prireikia bent 4 – 6 savaičių didesnių įsotinamųjų šių produktų dozių, kad būtų pastebimas teigiamas poveikis, ir daugumai šunų siekiant išvengti kremzlės irimo, juos vartoti tenka visą likusį gyvenimą.

Papildus duodant profilaktiškai, o ne tik esant sveikatos problemoms, sąnariai apsaugomi, lėtinamas jų irimas. Keli tyrimai parodė, kad profilaktiškai duodant tokius papildus sąnariai apsaugomi nuo traumų, kremzlių pažeidimai būna lengvesni. Papildai duodami šunims pradėjus treniruotes, šis procesas turi būti tęstinis bei ilgalaikis.

Tokie papildai kaip Omega riebalų rūgštys gali suteikti papildomą pranašumą. Jie palaiko sąnarių funkcijas, bendrą organizmo savijautą.

Gliukozaminas

Gliukozaminas – kremzlės matricos statybinis blokas. Pagal farmakologinį ir klinikinį profilį jis yra lėtai veikianti osteoartrito vystymąsi slopinanti medžiaga. Jo veikimo mechanizmas apima uždegiminių fermentų aktyvumo slopinimą ir gliukozaminoglikanų (GAG) sintezės stimuliavimą. Daugiausia tirta kaip jis absorbuojamas virškinimo trakte ir kaip į jį reaguoja kremzlė. Deja, atlikta nedaug tyrimų su gyvais organizmais ar tuo labiau šunimis.

Kitos priemonės, teigiamai veikiančios sąnarių būklę, pasirodys antroje straipsnio dalyje.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (2)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.