Šunys jau ilgą laiką ne tik vertinami, kaip pilnaverčiai šeimos nariai, bet jais rūpinamasi taip pat, kaip žmonėmis: geros kokybės sveikas ėdalas, pakankamas fizinis aktyvumas, dresūros pamokos ir grožio procedūros.
Šio straipsnio pašnekovai pripažįsta, kad jų darbe šunys turi net savo pareigas – bendrauti su klientais ir juos užimti.
„Optimizmo“ šunų kirpyklos vadovės, šunų kirpėjos Dianos Kairienės darbo diena neatsiejama nuo keturkojų klientų bei lojančių kolegų. Jai kompaniją palaiko samojedų veislės Sali ir trys papilijonai – Kaja, Džini ir Tucikas.
„Prieš 5 – 6 metus samojedų veislę pamatė ir įsimylėjo mano vyras, o mano svajonė buvo papiljonai. Šiuo metu mūsų namuose draugiškai gyvena keturi šunys. Nei namuose, nei darbo metu man jie netrukdo. Kai ateina klientai, mano augintiniai pasisveikina su jais, bendrauja, o manęs darbo metu netrukdo. Jie tiesiog snaudžia arba žaidžia tarpusavyje.
Kartais klientai, auginantys mažus šuniukus, prisibijo Sali, nes ji didelė. Jiems neįprasta, kad didelis šuo gali būti toks ramus ir pakantus mažesniems. Klientai paglosto, pašnekina Sali ir nurimsta. Vaikai nepalyginamai drąsesni. Kai kurie puola bučiuoti, kasyti ir glostyti. Iš tiesų klientai jaučiasi ramiau, kai mato ir žino, kad aš taip pat auginu šunis. Tai reiškia, kad pažįstu šunis, moku su jais bendrauti ir elgtis, todėl tikrai gerai pasirūpinsiu ir jų augintiniais. Man ir pačiai jaukiau bei drąsiau, kai aplink yra mano šunys. Jie mano pagalbininkai, draugai“ - pasakoja Diana.
Salono “Uff” kirpėjas Tomas Dembinskas augina briuselio grifono veislės šunį Grimą. „Kai pirmą kartą parduotuvėje pamačiau šią veislę, negalėjau patikėti, kad tai šuo. Kilo klausimas: „kodėl jis taip atrodo?“. Jis man pasirodė labai juokingas, šiek tiek panašus į beždžionę. Tada nusprendžiau, kad jeigu turėsiu šunį – būtinai tokios veislės. Tik po 4-erių metų nusprendžiau įsigyti augintinį. Žinojau, kad galėsiu vestis jį į darbą. Labai nesinorėjo palikti šuns namuose.“
T. Dembinskas neslepia, kad Grimas yra pilnavertis komandos narys ir turi tam tikras pareigas.
„Mokslininkai įrodė – kelios minutės su gyvūnais lygios kelioms valandoms poilsio. Mūsų salonui Grimas įneša lengvumo, atsipalaidavimo, visi labai šiltai jį priima. Klientai, laukdami savo eilės, gali pabendrauti, paglostyti šunį, nes jis labai draugiškas – atneša žaislų, šalia prigula, mėgsta bendrauti. Mums tai yra pliusas, nes klientai būna patenkinti. Grimas dažnai net miega ant klientų kelių, kai jiems kerpami, dažomi plaukai. Mes juokiamės, jog Grimas irgi turi savo administracinį darbą salone“ - apie savo augintinį pasakoja Tomas.
D. Kairienė nedvejodama pataria ir kitiems, esant galimybei, dirbti kartu su savo augintiniais. „Rekomenduočiau visiems į darbą ateiti su savo šunimis. Žinoma, iš pradžių būtų sunkiau, kol ir šuo, ir šeimininkas priprastų. Tačiau po poros kartų viskas taptų daug paprasčiau.
Šalia esantys šunys ypač atpalaiduotų tuos, kurie dirba biure, prie kompiuterių. Taip pat ilgesnis buvimas su gyvūnų stiprina šeimininko ir augintinio ryšį, draugystę. Būdamas darbe šuo taip pat labiau socializuojasi, tampa drąsesnis ir drausmingesnis. Svarbiausia, kad šuo būtų taikus ir dresiruotas. Tada galimų problema tikimybė labai sumažėja.“
„Kitoms įmonėms rekomenduočiau nebijoti ir pabandyti surengti „Gyvūnų dieną“. Man atrodo, kad gyvūnams visada yra vietos šalia žmonių, tik reikia mokėti prisitaikyti prie to, kad šuo visada yra su tavimi. Jeigu žmogus tikrai nori dirbti kartu su augintiniu, tuomet ir kolegos padės, ir abejonės dings. Nereikia bijoti gyvūno vestis ten, kur ir tu eini. Tavo draugas turi eiti kartu su tavim. Tai yra normalu“ – mintimis dalinasi Tomas Dembinskas.
Pasiteiravus ar šunims atliekamos tokios pat procedūros, kaip ir žmonėms skirtose kirpyklose, Diana Kairienė teigia, kad lietuviai tikrai neperžengia ribų ir neprašo ekstravagantiškų dalykų. „Kol kas Lietuvoje nėra šunų dažymo, lietuviai neperžengia ribos, kuomet šuo dažomas skirtingomis spalvomis. Žinoma, kiekvienam pagal skonį, bet manau, kad šuo turi likti šunimi.“
T. Dembinskas pritaria šunų kirpėjai, kad tam tikros ribos turi išlikti. „Gyvūnas yra gyvūnas, jis turi turėti savo vietą. Nereiktų peržengti ribų ir rengti šunų snieguolėmis. Man nepriimtina, kai šunų kailį dažo. Taip pat nesu bandęs pats apkirpti savo šuns, visada jį vedu į specializuotas kirpyklas. Žinau, jog yra specialistas, kuris puikiai sutvarkys kailį ir jei reikia – patars“.
Keturkojai augintiniai gali tapti ne tik puikiais mūsų psichologais, bet ir kolegomis, kurie turi pareigų, džiugina klientus, padeda kurti jaukią ir artimą darbo atmosferą. Tikri draugai, kurie mums padeda kiekviename žingsnyje.
Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai darbe“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti įmones tapti draugiškomis gyvūnams bei suteikti galimybę darbuotojams dirbti kartu su savo augintiniais. Gyvūnai esantys darbo aplinkoje įkvepia, padeda atsipalaiduoti ir lengviau pernešti stresą.
Kviečiame įmones ir jų darbuotojus, kuriose organizuojamos gyvūnų dienos arba kurių darbuotojai gali dirbti kartu su savo augintiniais, susisiekti su mumis e. paštu info@letena.lt arba užpildyti mūsų anketą puslapyje keturkojaidraugai.lt iki lapkričio 10 dienos. Projekto komanda aplankys atrinktas įmones bei įteiks kompanijos „Purina“ dovanas.