Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai – veislė, išvesta surinkti blusas nuo karaliaus šukuosenos

 (3)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.
Karaliaus Karolio spanieliai
© E. Baltrušaitienės nuotr.

Maži, blizgaus kailio ir ilgų ausų kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai – viena populiariausių veislių pasaulyje, vis labiau mėgstama ir Lietuvoje. Eglė Baltruštienė yra viena iš tų žmonių, kurie, vedami didelės meilės gyvūnams ir būtent šiai veislei, įkūrė veislyną „Simfonija tau“ ir stengiasi šviesti visuomenę apie šių šuniukų charakterį bei kilmę.

„Mano susipažinimo su šia veisle istorija yra gana įdomi. Daugelį metų dirbu su žirgais. Vieną dieną sulaukiau skambučio iš moteriškės, kuri norėjo žemaitukų veislės arkliuko. Aš jų niekada neveisiau, tačiau tuo metu jau apie šešerius metus aktyviai su jais dirbau, apjodinėdavau, padėdavau startuoti varžybose ir panašiai. Tuo metu kaip tik vieną tokį žemaituką turėjau parduoti, tad pasikviečiau ją apsilankyti pas mus.“

Atvykusi apžiūrėti arklio moteris netrukus sutiko jį įsigyti. Eglė, atvežusi žemaituką į naujus namus, buvo pakviesta pasivaišinti kava. Šunys visą gyvenimą buvo pašnekovės silpnybė, tad pas pirkėją išvydusi lakstančius labradoro retriverius ji labai susižavėjo moters gyvenimu bei šunų veisimu. Tuo metu Eglės akis užkliuvo ne už draugiškųjų retriverių, o kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių – tą akimirką įvyko meilė iš pirmo žvilgsnio.

„Užėjome į namus ir pamatėme lyg kažkokį spanielį, bet margą... Pasirodo, tai buvo kavalieriaus karaliaus Karolio spanielis... Užsimaniau šio šuns! Konkrečiai nė negalėčiau pasakyti, kodėl taip nusprendžiau. Tiesiog tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio. Po kurio laiko susiskambinome ir pasakėme, kad, kai bus vada, norime pačios geriausios kalytės. Jau iš pat pradžių man galvoje kirbėjo mintis apie veisimą ir dalyvavimą parodose. Taip į mūsų šeimą atėjo pirmoji mūsų kalytė Citronella Sielos Balzamas, namuose šaukiama Milka.“

Eglė prisipažįsta, kad dar prieš pirkdama šunį jau buvo nusprendusi su juo dalyvauti parodose. Iki tol ji jose apsilankydavo kaip žiūrovė, kurią labai žavėjo šurmulys ir azartas. Šuniukų veisimas Eglei taip pat pasirodė esanti patraukli ir įdomi veikla, todėl Milka, sulaukusi pusantrų metų, susilaukė pirmosios vados. Moteris į keturkojų veisimą nuo pirmųjų dienų žiūrėjo atsakingai, tad tinkamą patinėlį surado kaimyninėje Lenkijoje.

„Gimus pirmai Milkos vadai, susitvarkiau visus formalumus ir įkūriau savo veislyną. Pavadinau jį „Simfonija tau“. Planuose šįmet sulaukti dviejų naujų vadų, bet čia tik planai. Iš tiesų nemėgstu planuoti ir teigti, kad taip ir bus. Viskas priklausys, kaip susiklostys ateities planai“, – apie savo veislyno pradžią, dabartinį ir ateities planus pasakojo pašnekovė.

Kokia šios veislės istorija? Anot Eglės, XVIII a. kunigaikštis Dž. Čerčilis laikė raudonos ir baltos spalvos kavalieriaus karaliaus Karolio tipo spanielius medžioklei. Ši veislė buvo labai stipri ir ištverminga, pasižymėjo raudonos ir baltos spalvos kailiu. Antrojo pasaulinio karo metais šie spanieliai dėl vienokių ar kitokių priežasčių beveik išnyko. Po karo veislė buvo išsaugota kryžminant tik šešis likusius šunis. Būtent iš šių šunų yra kilę visi dabartiniai kavalieriai. Po to šie šunys sparčiai paplito ir 1945 m. Anglijos kinologų klubas juos pripažino kaip atskirą kavalieriaus karaliaus Karolio spanielių veislę.

„Dar vienas iš įdomesnių faktų yra tas, kad šių šunų paskirtis arba priežastis, kodėl jie buvo išvesti, – surankioti ant savo ausų blusas iš karalių šukuosenų, kurios, kaip žinome, būdavo padarytos ne vienam vakarui. Turėdami tokias ilgas ausis, kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai puikiai tai sugebėdavo padaryti sėdėdami šalia karalių ir karalienių“, – veislės istorijos subtilybėmis su „Purinos“ komandos nariais dalijosi pašnekovė.

Kaip ir kiekvienam šuniui, kavalieriams reikia daug laisvės. Jie mėgsta pasivaikščiojimus gamtoje, juk, kaip teigia Eglė, ši veislė turi ir medžioklinių šunų kraujo. Tačiau jie visiškai neagresyvūs, o natūralus vijimosi instinktas prabunda tik dėl linksmumo. Vienokiu ar kitokiu atveju šie šunys yra gana universalūs.

„Kaip spanieliai jie gali būti visokie: jei reikia, bus aktyvūs, jei norėsis – drybsos lovoje kartu su šeimininku. Šie šunys moka prisitaikyti. Kiek bus aktyvus žmogus, tiek bus aktyvus ir jo šuo. Šie spanieliai skiriasi nuo kitų spanielių savo geranoriškumu, inteligentiškumu. Mano nuomone, jie yra paklusnesni ir sukalbamesni. Ne tokie aktyvūs kaip kiti panašios veislės šunys. Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai yra laikomi vidutinio intelekto šunimis, tai ne darbinė klasė, taigi dresūrai jie pasiduoda, tiesiog tam reikėtų skirti daugiau dėmesio ir laiko“, – daugiau veislės subtilybių atskleidžia Eglė.

Kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ siekis – informuoti būsimus keturkojų augintojus apie pagrindinius veislės bruožus, charakterį ir padėti lengviau pasirinkti augintinį, kuris taptų neatsiejama jų gyvenimo dalimi.

„Šie šunys tinka tiek vaikams, tiek senoliams. Jų didelė, mažame kūne glūdinti širdutė atsidavusi 100 proc. šeimai. Atsakingai veisiami, šie šunys visiškai neturi agresijos, todėl puikiai sutaria su kitais šunimis ar kitais naminiais gyvūnais. Man asmeniškai labiausiai atsiskleidusi šios veislės geroji savybė – kantrumas. Buvo įvykis su kitu šunimi, kuris apkandžiojo vieną mano kalytę. Tačiau, kad ir koks didžiulis skausmas buvo, ji ant veterinaro stalo žiūrėjo mums į akis ir vizgino uodegytę. Iškentėjo absoliučiai viską nė karto negrasindama svetimiems žmonėms gydymo metu.“

„Purinai“ Eglė taip pat teigė, kad kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai yra šunys, kuriems labai norisi draugijos ir šilumos. Jie yra gana jautrūs, todėl agresyvūs ir staigūs judesiai juos gali gąsdinti. Pašnekovė taip pat pataria prieš renkantis šunį pasidomėti, ar jo tėvams yra atlikti privalomieji tyrimai: širdies, akių ir kelio girnelės.

Kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai gali kainuoti nuo 1200 iki 1500 eurų. Vis dėlto, kuo sužavi ši veislė, kas priverčia praeivius atsisukti ir kas geriausiai ją apibūdina?

„Žmones sužavi būtent tos ilgos ir nukarusios jo ausys (kurias reikėtų šukuoti, nes jose dažniausiai susivelia sąvėlų) ir nepaliaujamai vizginama uodega. Uodegos vizginimas c vienas iš bruožų, geriausiai nusakančių veislės charakterį. Sakoma, kad, jei kavalierius nevizgina uodegos, jam kažkas negerai ir jis yra netemperamentingas šuo. Vis dėlto kiekvienas šuo, kaip ir žmogus, yra individualus“, – pašnekesį su „Purina“ baigia Eglė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje

Vakarų Europoje populiari paslauga – jau ir Lietuvoje
Kiekvienam rūpestingam šeimininkui jo gyvūnas lyg šeimos narys – drauge vyksta į keliones, lankosi kavinėse, o kartais net kartu keliauja į darbą. Tačiau namuose atsiradęs kačiukas ar šuniukas ne tik suteikia gerų emocijų, bet ir pareikalauja nemažų finansinių išteklių. Jie skiriami dresūrai, kokybiškam ėdalui, žaislams, augintiniui susirgus ar patyrus traumą ne vieną šimtą eurų gali atsieiti gydymas. Todėl savo augintiniais besirūpinantys šeimininkai vis labiau domisi jų draudimo galimybėmis, teigiama pranešime spaudai.

Keturkojis nusikaltėlis privirė košės: kieno haskis suėdė vištas? (8)

Keturkojis <em>nusikaltėlis</em> privirė košės: kieno haskis suėdė vištas?
Spalio 17 d., antradienį, Kėdainių rajone esančiuose Medėkšiuose buvo sulaikytas... šuo. Agresyvus haskis ne tik įsisukęs į svetimą kiemą suėdė dvi vištas ir pusę triušio, bet ir buvo agresyviai nusiteikęs žmonių atžvilgiu bei bandė sukandžioti moterį, kurios vištas ir suėdė, rašo rinkosaikste.lt.

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (7)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (358)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.