Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos

 (96)
Įsivaizduokite: dingsta jūsų mylimas augintinis, kuris patenka į prieglaudą, bet jei už gyvūną nesumokėsite – daugiau jo nepamatysite. Šią patirtį išgyvenusi šeima kaltina Kauno gyvūnų prieglaudą „Nuaras“ žmonių apgaudinėjimu, tačiau prieglaudos atstovai aiškina, kad teisę prašyti pinigų jie turėjo.
Pasiklydęs šuo atsidūrė „Nuare“
© DELFI montažas

Nustebino pareikalauta pinigų suma

Apie susiklosčiusią situaciją DELFI informavo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, negalinti patikėti, kodėl šeimininkams buvo negrąžinamas jų augintinis. Ji stebisi, kad už maždaug valandą laiko prieglaudoje laikytą gyvūną buvo pareikalauta sumokėti 50 Eur. Neva toks yra prieglaudoje praleisto laiko įkainis. Nesumokėjus šios sumos, prieglauda atsisako grąžinti gyvūną.

„Visiška nesąmonė, kad šeimininkams negrąžina jų šuns. Tai yra pasipinigavimo forma – ne pirmas kartas, kai tokiu būdu prieglauda liepia žmonėms susimokėti už neaišku ką. O jei jis tiek pinigų neturi, tai gyvūnas lieka eutanazijai „Nuare“, ar kaip?“ – stebisi B. Kymantaitė.

Šuns šeimininkas Tadas sako, kad vasario 11 d. iš kiemo išėjęs jo šuo nuklydo, o pro šalį automobiliu važiavusi moteris jį pasiėmė ir netrukus internete paviešino skelbimus apie rastą šunį. Tuomet ji kreipėsi į „Nuarą“ prašydama, kad jie savo feisbuko paskyroje pasidalintų skelbimu – taip jis pasieks platesnę žmonių auditoriją. Prieglauda paprašė gyvūną perduoti jiems.

„Netrukus į prieglaudą atvyko mano mama. Jos buvo paprašyta užpildyti šuns atsiėmimo formą ir pareikalauta sumokėti 50 Eur. Mama paklausė, už ką, ir pasakė, kad tiek neturi. Tada jai buvo atsakyta – jei neturite pinigų, šuns negrąžinsime“, – prisimena Tadas.

Išsigandusi moteris pasiėmė su savimi anketą ir pabėgo. Išaušus rytui, į prieglaudą atvyko jos vyras, pasiruošęs prieglaudos pareikalautą pinigų sumą.

„Tuomet jam pasakė, kad 50 Eur reikia sumokėti už nakvynę, maitinimą ir ženklinimą. Tai įsivaizduokit: o už ką vakar pinigų prašė? Už paslaugas, kurių dar nebuvo suteikę. Jei būtume iš pat pradžių sumokėję, tai neaišku, kur tie pinigai būtų nuėję. „Nuaras“ taip apgaudinėja žmones“, – piktinasi Tadas.

Pasitaręs su Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija, vyras priėmė sprendimą sumokėti pinigus, nes nežinia, kas prieglaudoje yra daroma su gyvūnu, mat jo elgesys buvo pasikeitęs.

„Kai jį parsivežiau, šuo pradėjo visur daužytis. 17 metų priekurtis ir prastai matantis šuo anksčiau buvo ramus. Be mūsų sutikimo šunį ir vakcinavo, ir ženklino. Žmonės yra apgaudinėjami. Buvo pateikta sąskaita, tačiau paaiškinti, kiek ir už ką reikia mokėti, jie negalėjo. Bendra suma buvo 65 Eur“, – teigia šuns šeimininkas.

Savivaldybė sumoka tik už beglobius gyvūnus

Šiuo klausimu kreipėmės ir į Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrių. Iš jo buvo gautas atsakymas, kad „pagal pasirašytą „Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų gaudymo, paėmimo iš gyventojų, karantinavimo, eutanazijos, pristatymo utilizuoti ir laikinos globos Kaune paslaugų pirkimo sutartį“, savivaldybė bendrovei „Nuaras“ apmoka už bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus, kurių savininkų neįmanoma nustatyti. Per 14 dienų paaiškėjus gyvūno savininkui, šis privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaikymo išlaidas.

„Nuaras“ veikia pagal paslaugų pirkimo sutartį su Kauno miesto savivaldybe dėl bešeimininkių ir neprižiūrimų gyvūnų paėmimo ir laikinos globos.

Prieglaudos vadovė Jurgita Gustaitienė pabrėžia, kad šiuo atveju šuo turėjo šeimininką, todėl, pagal sutartį su savivaldybe, savininkas privalo sumokėti nustatytą mokestį. Savivaldybė šiuo atveju nieko „Nuarui“ nemoka, nes tai nėra beglobis gyvūnas.

J. Gustaitienė teigia, kad su gyvūno šeimininke susitarti gražiuoju nepavyko – viena prieglaudos darbuotoja jau perdavė policijai pareiškimą dėl šokiruojančio šeimininkės elgesio.

„Moters elgesys vėlų sekmadienio vakarą šokiravo. Atminkite, sekmadienis – ne darbo metas, o moteris skandalus kelia 23 val. Šįkart savininkas turės ne tik atlyginti už gyvūno išlaikymą, bet ir už viešosios tvarkos trikdymą, darbuotojo sužeidimą, įmonės dokumentų suniokojimą, vagystę. Tai spręs policija“, – aiškina „Nuaro“ vadovė.

J. Gustaitienė teigia, kad augintinio „išpirkimo“ kaina priklauso nuo to, ar jis yra sergantis, ar buvo reikalinga skubi pagalba, ar juo pasirūpinta darbo, ar ne darbo metu, kaip tai buvo sudėtinga. Šįkart šeimininkų paprašyta 50 Eur.

„Pagal įstatymus, negalime iš globos namų atiduoti neženklinto gyvūno. Atmetus jį ir 21 proc. PVM, kokia suma iš tų 50 Eur telieka? Jokia įstaiga net pažymos už tokią kainą nespausdintų. O čia gyvas sutvėrimas, kurį reikia prižiūrėti, atlikti dezinfekciją. Nekalbu apie krūvas dokumentų“, – teigia ji.

„Nuaro“ vadovė įsitikinusi, kad šioje situacijoje kaltas yra gyvūno savininkas, o ne prieglauda.

„Mūsų dėka šuo nepateko po automobiliu ir šiltai laukia šeimininkų. Bet aišku, kad vietoje „ačiū“ turėsime naujų negatyvių komentatorių. Mums būtų lengviausia, jei savivaldybė tai apmokėtų, o po to pati iš žmogaus atsiimtų. Gaudydami beglobį, mes nežinome, ar jis turi savininką, ar ne. Bet taip yra taupomi pinigai“, – teigia J. Gustaitienė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis (20)

Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis
Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją. Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius (46)

Gyvūnų globėjai sveikina iniciatyvą privalomai ženklinti augintinius
Gyvūnų globos organizacijos palaiko praėjusią savaitę Seime įregistruotą įstatymo pataisą, numatančią privalomą kačių ir šunų ženklinimą ir registravimą nuo 2019 m., rašoma pranešime spaudai.

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą (330)

„Valstietis“ siūlo privalomą naminių gyvūnų registraciją ir ženklinimą
Nuo 2019 metų visos katės ir šunys privalės būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Tokią Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisą Seime registravo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų! (479)

Nuomonė. Šunų šeimininkus reikia taip bausti, kad maža nepasirodytų!
Šiandien išėjai su dideliu šunim į gatvę - lauk atakos. Arba aplos, kad nėra antsnukio, arba aprėks, kad gąsdina mažus vaikus, arba lieps pasitraukt iš tako. Tačiau toks garo nuleidimas - menka bėda. Daugiausia nesusipratimų dėl šuns kakučių.

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos (96)

Kaunietis perpyko: už pasiklydusį šunį pareikalavo išpirkos
Įsivaizduokite: dingsta jūsų mylimas augintinis, kuris patenka į prieglaudą, bet jei už gyvūną nesumokėsite – daugiau jo nepamatysite. Šią patirtį išgyvenusi šeima kaltina Kauno gyvūnų prieglaudą „Nuaras“ žmonių apgaudinėjimu, tačiau prieglaudos atstovai aiškina, kad teisę prašyti pinigų jie turėjo.

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos (4)

Konkursas: gyvūnams draugiškų įmonių laukia malonios staigmenos
Jei jūsų įmonė geranoriškai žiūri į augintinius darbe, jums pasisekė ne tik dėl to, kad dirbate kartu su liūdėti neleidžiančiu „kolega“, bet ir dėl to, nes galite sudalyvauti konkurse ir laimėti vertingų prizų.

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus (6)

Šuo, kurio ūgis gali siekti per 2 metrus
Aukščiausi pasaulyje šunys – tokie dideli, kad primena nedidelį arklį. Ant galinių letenų atsistojusio tokio šuns ūgis gali siekti net iki 2,13 metro. Tai airių vilkogaudžiai.

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys (4)

Atskleidė seną paslaptį: kokį pasaulį regi šunys
Kaip žinia, gyvūnų matomas pasaulis kitoks negu mūsų. Negalime teigti, kad kitos rūšys mato blogiau ar geriau – tiesiog aplinką kiti gyvūnai regi taip, kaip reikia. Pvz., vienų rūšių atstovų itin bloga rega ar spalvų suvokimas, tačiau geresni kiti jutimai, galų gale kai kurie gyvūnai geba matyti tamsoje ar regi mums nesuvokiamas spalvas.

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda (30)

Šunį į konteinerį išmetusiam kauniečiui paskirta bauda
Kauno apylinkės teismas 19-ečiui skyrė baudą už tai, kad jis, norėdamas atsikratyti nepilnametės sesers mišrūnų veislės šuniu, įdėjo jį į transportavimo krepšį ir paliko keturkojį prie transfarmatorinės, esančios šalia šiukšlių konteinerio.

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų (3)

Šie gyvūnai laukia naujų šeimininkų
Naujuosius metus Vilniaus gyvūnų globos namuose sutiko 48 keturkojai. Per praėjusius 2017 m. po bendrovės „Grinda“ administruojamų gyvūnų namų stogu laikiną prieglaudą rado 996 gyvūnai, rašoma pranešime spaudai.

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą

Kaip išlaikyti augintinius laimingus ir sveikus žiemą
Daugelis augintinių šeimininkų žino apie šunims ir katėms kylančią grėsmę dėl aukštos aplinkos temperatūros, tačiau labai žema aplinkos temperatūra gali kelti dar didesnį pavojų jūsų augintiniams, rašoma pranešime spaudai.

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (9)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (34)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.