Kas alina gyvūnų imuninę sistemą ir kaip ją sustiprinti?

 (1)
Baigiantis žiemai ir prasidėjus pavasariui, pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi – vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės, bet ir augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendru peršalimu, ypač esant nepastoviai oro temperatūrai, rašoma pranešime spaudai.
Akita Inu
© Shutterstock

Gyvūnų organizmas, kaip ir žmogaus, kasdien susiduria su daugybe bakterijų, virusų, infekcijų. Šie patogeniniai mikroorganizmai visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti sveikatai – sutrikdydami organizmo pusiausvyrą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pastebi, kad pirmiausia virusus ir bakterijas pasitinka įgimti (natūralūs) apsauginiai organizmo barjerai: odos dangalai, gleivinė, šalinimo sistema. Suprantama, dėl jų didžioji dalis potencialių ligų lieka net nepastebėtos, nes infekcijų sukėlėjams nepavyksta prasiskverbti į vidų. Pavyzdžiui, nosies gleivinė yra galingas filtras, kurio dėka įvairių ligų sukėlėjai nepatenka į organizmą. Bet kartais dėl įvairių priežasčių imuninė sistema susilpnėja. Tokia nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Todėl gyvūno imuninę sistemą būtina kuo greičiai sustiprinti, rūpintis, ar ji nenusilpo.

Imunitetas – organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis – išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Imuniteto veiklos pagrindas – atpažinti „sava“ ir „svetima“. Šias gyvūnų (ar žmogaus) organizmo apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų – antigenų. Organizmo imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį ir įgytą imunitetą.

Kokie yra įgimto ir įgyto imuniteto ypatumai?

Įgimtas imunitetas – paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi gyvūno sveikatai, nes vienus apsigynimo mechanizmus jis jau turi dar prieš kontaktuodamas su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės – fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Tačiau įgimtas (natūralusis) imunitetas nėra tobuliausia ir patvariausia atsparumo forma, nes, esant tam tikroms sąlygoms, šio imuniteto barjeras gali būti sulaužytas. Dar L. Pasteras įrodė, kad vištos, sumažėjus jų kūno temperatūrai, nugaišta nuo juodligės, kuriai šiaip jau yra atsparios.

Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu. Tokio imuniteto pavyzdys yra tai, jog žmonės neserga ligomis, kuriomis serga gyvūnai ar augalai (pvz.: šunų arba kiaulių maras), o daugelis gyvūnų neserga ligomis, kurias sukelia žmonėms patogeniški organizmai (pvz.: skarlatinos, tymų, meningito ir virusinių hepatitų sukėlėjai).

Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) ir dirbtinį (po skiepų). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamomis ligomis, nesusirgdavo, slaugydami arba bendraudami su ta pačia liga sergančiais ligoniais. Taigi, persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai, jis įgyja imunitetą. Toks imunitetas yra įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcija ir imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant) nuo tos ligos. Kitaip sakant, įgytas imunitetas yra natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis po skiepų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba vakcinuojant nuo tos ligos. Toks imunitetas išsivysto praėjus po vakcinacijos kelioms arba keliolikai dienų ir išsilaiko keletą mėnesių, o kartais ir keletą metų.

Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi naujagimiai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3-6 mėn. saugo gyvūną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.

Kas alina gyvūnų imuninę sistemą?

Rodos, gerai prižiūrimas augintinis, kuriam skiriamas didelis dėmesys ir teisingas maitinimas, vis tiek dažnai serga. Tai yra pirmieji požymiai, kurie parodo, kad nusilpusi gyvūno imuninė sistema, o priežasčių gali būti daug:

- Gyvūnų imuninė sistema labai jautriai reaguoja į aplink juos supantį pasaulį. Kaip bebūtų keista, tačiau netgi katės ir šunys gali sirgti depresija, kuri stipriai kenkia gyvūnų sveikatai.

- Žiemą imuninė sistema gali susilpnėti dėl deguonies kiekio organizme sumažėjimo, nes, atšalus orams, gyvūnai rečiau išvedami pasivaikščioti į lauką.

- Bet kuriuo metų laiku, gyvūnų imuninė sistema jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Tačiau ypač stiprus šaltis arba didelis karštis bei sausas ar drėgnas oras neleidžia gyvūnų organizmo imuninei sistemai sėkmingai kovoti su pavojingomis bakterijomis.

- Neteisingas mitybos racionas. Gyvūnui kartais būtina pakeisti racioną, pridedant ir pašalinant iš jo, kai kuriuos komponentus. Šuns ar katės organizmui dažnai gali trūkti ląstelienos, ypač jei šuo ar katė neturi galimybės išeiti į lauką ir paėsti žolės (ypač žiemos periodu).

- Žarnyno problemos ypač neigiamai veikia organizmo imuninę sistemą, o atstatyti ją reikia daug laiko.

- Niekas taip nesilpnina gyvūnų organizmo, kaip judėjimo trūkumas. Todėl labai svarbu išleisti gyvūną pasivaikščioti į lauką (ne rečiau kaip 2 kartus per dieną).

- Gyvūnų medikamentinis gydymas naudojant preparatus gali nusilpninti šuns ir katės imuninę sistemą. Ypač tuomet, jei preparatai duodami be recepto, nepasitarus su veterinarijos gydytoju, o pagal draugų ar žurnale perskaitytus patarimus.

Ką daryti, kad imuninė sistema būtų stipri?

Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik baigiantis žiemai, bet ir ištisus metus. Visų pirma, gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais. Žinoma, gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir tai, kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu. Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos. Pasak dr. I. Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos.

Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes nukenksminti jie bus pašalinti iš organizmo. Tačiau, jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, prasideda ligos. Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvairioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms. Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų.

Specialistė pabrėžia, kad infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis efektyvus būdas, išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų plitimą (pasiutligės). Tačiau prieš imdamiesi radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų gyvūnas sveikas.

Stenkitės ne nuslopinti savo gyvūno organizmo apsaugos veiksnius, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir jūsų gyvūnas bus sveikas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas (1)

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (107)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (7)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (24)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (58)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą (12)

Tragedija, virtusi gražia istorija: kalytė padėjo Paulinai atrasti gyvenimo džiaugsmą
Galimybė stebėti gyvenimą nuo pat pradžių – neįkainojama patirtis. Tuo neabejojanti Paulina Taujanskaitė džiaugiasi, kad galėjo sekti savo augintinės Bonos gyvenimą nuo pirmųjų dienų ir paversti jį ypatingu. Kita vertus, trūko visai nedaug, kad istorija nebūtų buvusi tokia laiminga.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (29)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.