Kas alina gyvūnų imuninę sistemą ir kaip ją sustiprinti?

 (1)
Baigiantis žiemai ir prasidėjus pavasariui, pradeda siausti įvairios infekcinės ligos, nes orai šiuo metų periodu labai permainingi – vieną dieną šąla, o kitą jau lyja. Todėl net tik žmonės, bet ir augintiniai yra linkę sirgti ne tik infekcinėmis ligomis, bet ir bendru peršalimu, ypač esant nepastoviai oro temperatūrai, rašoma pranešime spaudai.
Akita Inu
© Shutterstock

Gyvūnų organizmas, kaip ir žmogaus, kasdien susiduria su daugybe bakterijų, virusų, infekcijų. Šie patogeniniai mikroorganizmai visais įmanomais būdais stengiasi pakenkti sveikatai – sutrikdydami organizmo pusiausvyrą.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, Virusologinių tyrimų skyriaus vedėja dr. Ingrida Jacevičienė pastebi, kad pirmiausia virusus ir bakterijas pasitinka įgimti (natūralūs) apsauginiai organizmo barjerai: odos dangalai, gleivinė, šalinimo sistema. Suprantama, dėl jų didžioji dalis potencialių ligų lieka net nepastebėtos, nes infekcijų sukėlėjams nepavyksta prasiskverbti į vidų. Pavyzdžiui, nosies gleivinė yra galingas filtras, kurio dėka įvairių ligų sukėlėjai nepatenka į organizmą. Bet kartais dėl įvairių priežasčių imuninė sistema susilpnėja. Tokia nusilpusi gyvūno imuninė sistema yra vienas iš veiksnių, sąlygojančių gyvūnų infekcijas. Todėl gyvūno imuninę sistemą būtina kuo greičiai sustiprinti, rūpintis, ar ji nenusilpo.

Imunitetas – organizmo apsaugos būdas, kurio pagrindinė užduotis – išsaugoti organizmą ir apsiginti nuo viso to, kas jam genetiškai svetima. Imuniteto veiklos pagrindas – atpažinti „sava“ ir „svetima“. Šias gyvūnų (ar žmogaus) organizmo apsaugines funkcijas atlieka speciali imuninė sistema, kuri ir lemia organizmo gebėjimą apsisaugoti nuo mikroorganizmų, virusų, parazitų, svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų – antigenų. Organizmo imuninė sistema skirstoma į dvi grupes: įgimtą (natūralųjį) arba rūšinį ir įgytą imunitetą.

Kokie yra įgimto ir įgyto imuniteto ypatumai?

Įgimtas imunitetas – paveldėtas gyvūnų atsparumas tam tikros ligos sukėlėjui. Gyvūnus nuolat supa įvairūs mikroorganizmai, tačiau daugelis iš jų nėra pavojingi gyvūno sveikatai, nes vienus apsigynimo mechanizmus jis jau turi dar prieš kontaktuodamas su patogenais. Tai fizikiniai ir cheminiai barjerai, audinių ir kraujo fagocituojančios ląstelės – fagocitai, dalis limfocitų, įvairios kraujyje cirkuliuojančios molekulės. Šie apsaugos mechanizmai būdingi įgimtam imunitetui. Tačiau įgimtas (natūralusis) imunitetas nėra tobuliausia ir patvariausia atsparumo forma, nes, esant tam tikroms sąlygoms, šio imuniteto barjeras gali būti sulaužytas. Dar L. Pasteras įrodė, kad vištos, sumažėjus jų kūno temperatūrai, nugaišta nuo juodligės, kuriai šiaip jau yra atsparios.

Įgimtu (rūšiniu) imunitetu vadinamas negebėjimas susirgti tam tikromis ligomis, būdingas tik tam tikrai biologinei rūšiai. Jis yra paveldimas, todėl kartais vadinamas geniniu. Tokio imuniteto pavyzdys yra tai, jog žmonės neserga ligomis, kuriomis serga gyvūnai ar augalai (pvz.: šunų arba kiaulių maras), o daugelis gyvūnų neserga ligomis, kurias sukelia žmonėms patogeniški organizmai (pvz.: skarlatinos, tymų, meningito ir virusinių hepatitų sukėlėjai).

Įgytas imunitetas yra nepaveldimas, jis skirstomas į natūralųjį (poinfekcinį) ir dirbtinį (po skiepų). Jau žiloje senovėje pastebėta, kad asmenys, persirgę tam tikromis užkrečiamomis ligomis, nesusirgdavo, slaugydami arba bendraudami su ta pačia liga sergančiais ligoniais. Taigi, persirgęs žmogus ar gyvūnas tampa atsparus tai ligai, jis įgyja imunitetą. Toks imunitetas yra įgyjamas dviem būdais: persirgus tam tikra infekcija ir imunizuojant (vakcinuojant, skiepijant) nuo tos ligos. Kitaip sakant, įgytas imunitetas yra natūralus (poinfekcinis) ir dirbtinis po skiepų. Įgytas natūralus ar dirbtinis imunitetas gali būti aktyvus ir pasyvus. Aktyvus imunitetas įgyjamas persirgus tam tikra infekcine liga arba vakcinuojant nuo tos ligos. Toks imunitetas išsivysto praėjus po vakcinacijos kelioms arba keliolikai dienų ir išsilaiko keletą mėnesių, o kartais ir keletą metų.

Pasyvus natūralus imunitetas susidaro labai greitai, kai į organizmą patenka jau pasigaminusių antikūnų. Tokį pasyvųjį natūralų imunitetą turi naujagimiai, nes per placentą gauti antikūnai pirmuosius 3-6 mėn. saugo gyvūną nuo bakterinių ir virusinių infekcijų.

Kas alina gyvūnų imuninę sistemą?

Rodos, gerai prižiūrimas augintinis, kuriam skiriamas didelis dėmesys ir teisingas maitinimas, vis tiek dažnai serga. Tai yra pirmieji požymiai, kurie parodo, kad nusilpusi gyvūno imuninė sistema, o priežasčių gali būti daug:

- Gyvūnų imuninė sistema labai jautriai reaguoja į aplink juos supantį pasaulį. Kaip bebūtų keista, tačiau netgi katės ir šunys gali sirgti depresija, kuri stipriai kenkia gyvūnų sveikatai.

- Žiemą imuninė sistema gali susilpnėti dėl deguonies kiekio organizme sumažėjimo, nes, atšalus orams, gyvūnai rečiau išvedami pasivaikščioti į lauką.

- Bet kuriuo metų laiku, gyvūnų imuninė sistema jautriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Tačiau ypač stiprus šaltis arba didelis karštis bei sausas ar drėgnas oras neleidžia gyvūnų organizmo imuninei sistemai sėkmingai kovoti su pavojingomis bakterijomis.

- Neteisingas mitybos racionas. Gyvūnui kartais būtina pakeisti racioną, pridedant ir pašalinant iš jo, kai kuriuos komponentus. Šuns ar katės organizmui dažnai gali trūkti ląstelienos, ypač jei šuo ar katė neturi galimybės išeiti į lauką ir paėsti žolės (ypač žiemos periodu).

- Žarnyno problemos ypač neigiamai veikia organizmo imuninę sistemą, o atstatyti ją reikia daug laiko.

- Niekas taip nesilpnina gyvūnų organizmo, kaip judėjimo trūkumas. Todėl labai svarbu išleisti gyvūną pasivaikščioti į lauką (ne rečiau kaip 2 kartus per dieną).

- Gyvūnų medikamentinis gydymas naudojant preparatus gali nusilpninti šuns ir katės imuninę sistemą. Ypač tuomet, jei preparatai duodami be recepto, nepasitarus su veterinarijos gydytoju, o pagal draugų ar žurnale perskaitytus patarimus.

Ką daryti, kad imuninė sistema būtų stipri?

Gyvūnų imuninę sistemą būtina stiprinti ne tik baigiantis žiemai, bet ir ištisus metus. Visų pirma, gyvūnus reikia dažniau vesti pasivaikščioti gryname ore, gerai vėdinti patalpas, keisti gyvūnų mitybą, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų, šerti kokybiškai subalansuotais ir vitaminais praturtintais pašarais. Žinoma, gyvūno imunitetui turi įtakos ir paveldėta sveikatos būklė, ir tai, kokie išoriniai faktoriai galėjo paveikti vystymąsi. Šie apsaugos mechanizmai vadinami įgimtu imunitetu. Jeigu gyvūno organizmo imuninės sistemos veikla nepakitusi, patogeninės bakterijos gali kurį laiką gyventi organizme, nesukeldamos infekcijos. Pasak dr. I. Jacevičienės, kad gyvūnų organizmo imuninė apsauga būtų gera, turi darniai ir sklandžiai veikti visos jo organų sistemos.

Tuomet mikroorganizmai bus nepajėgūs sukelti ligos, nes nukenksminti jie bus pašalinti iš organizmo. Tačiau, jeigu organizmo apsaugines funkcijas atliekanti speciali imuninė sistema nusilpusi, prasideda ligos. Todėl nereikėtų pamiršti gyvūnų vakcinacijos nuo infekcinių ligų, nes šuns ar katės organizmas bet kuriuo metų periodu yra imlus įvairioms specifinėms infekcinėms (virusinėms) ligoms. Vakcinos aktyvuoja imuninę sistemą ir padeda jai apsaugoti organizmą nuo mikroorganizmų.

Specialistė pabrėžia, kad infekcinių ligų imunoprofilaktika yra vienintelis efektyvus būdas, išvengti gyvūnų susirgimo infekcinėmis ligomis ir kontroliuoti infekcinių ligų plitimą (pasiutligės). Tačiau prieš imdamiesi radikalesnių priemonių (t. y. vakcinacijos) pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų gyvūnas sveikas.

Stenkitės ne nuslopinti savo gyvūno organizmo apsaugos veiksnius, o juos stiprinti. Tuomet imuninė sistema atsakingai atliks savo darbą ir jūsų gyvūnas bus sveikas.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę (8)

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę
Gruodžio 31 d. apie 19 val. vakaro Kaune, Dainavos rajone, Pramonės pr. 73A dingo nedidelė juodos spalvos kalytė. Ji buvo su oranžinės spalvos šviečiančiu antkakliu. Kalytės šeimininkė Raminta prašo pagalbos surasti augintinę, o turinčius vertingos informacijos – pasidalinti ja.

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa (35)

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa
Jau antrą savaitę vilnietė Kristina neranda savo mylimos keturkojės draugės, Jorkšyro terjerės Fyfos. Kalytė buvo be galo brangi visai šeimai, kuri tikisi, kad drauge pavyks surasti mylimą augintinę.

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių (50)

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių
Vilniuje, Lazdynuose kažko išgąsdintas naminis katinas įsilipo į pušį, kurioje praleido visą savaitę. 15 metrų aukštyje įkalintas katinas nebegalėjo nulipti žemyn, šaltas dienas leido be maisto ir vandens, tuoj pat aplink jį ratus pradėjo sukti varnos. Ši istorija būtų pasibaigusi liūdnai, jei ne drąsūs gelbėtojai, nepabūgę aukščio ir išgelbėję bejėgį katiną – jie padarė tai, ko atsakingos tarnybos nepadarė visą savaitę.

Didžiausi mitai apie šunis žiemą

Didžiausi mitai apie šunis žiemą
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų.

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms
Artėjant gražiausioms ir dosniausioms metų šventėms, grįžta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau GGI) bei UAB „Mars Lietuva“ organizuojama maisto gyvūnų prieglaudoms akcija „Parodyk augintiniui eglutę“. Šeimininkai skatinami nepalikti namuose keturkojų draugų, o, kaip visateisius šeimos narius, atsivesti prie eglutės, drauge praleisti laiką ir sudalyvauti akcijoje, skirtoje paremti prieglaudų beglobius – dar neradusius savo jaukių namų, rašoma pranešime spaudai.

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis (1)

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis
Karališka galia, aristokratiškos manieros – taip šunų mylėtojai kalba apie nacionalinę danų šunų veislę – broholmerius. Pasaulyje šios veislės šunų yra apie tūkstantis, o vieną broholmerį bus galima pamatyti tris dienas truksiančiose parodose Vilniuje.

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (49)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.