Reklama

Kaniterapija skinasi kelią Lietuvoje

 (6)
Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Šunys padeda“ dalis. Projekto tikslas – supažindinti visuomenę su alternatyviu gydymo, terapijos, edukacijos būdu, kurio pagrindine ašimi yra šuo. Būtent bendravimas su keturkoju padeda vaikams ir suaugusiems mokytis, sveikti, ugdyti asmenines savybes. Straipsniuose dalinsimės naujienomis, žiniomis ir įžvalgomis apie šį ypatingą žmogaus ir šuns bendravimą.

Įsitempę, pasimetę, sunkiai bendraujantys ar judantys, liūdintys, sergantys ir sveikstantys – visi šie žmonės gali būti abejingi aplinkai ir žmonėms, o jų galvose gali suktis tūkstančiai minčių, bet jie negali atsispirti gyvūnų šilumai ir šviesai.

Lietuvoje jau įprasta drąsiai kalbėti apie delfinų pagalbą esant sudėtingai emocinei ir fizinei būsenai. Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie mažiau egzotiškus ir labiau įprastus pagalbininkus – šunis. Kas yra kaniterapija? Kuo ji ypatinga? Ar šunys gali padėti žmonėms jaustis geriau, sveikti, tobulėti ir vystytis? Į šiuos klausimus atsakys kaniterapijos asociacijos prezidentė, Vilniaus Universiteto docentė, psichologė Vilmantė Pakalniškienė.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Kaniterapija susidomėjau prieš 1,5 metų. Auginau šunį ir su juo nuvykau į „Lietuvos kinologų draugijos“ organizuotą stovyklą, kurioje viena iš temų buvo kaniterapija. Tada supratau, kad tai labai rezonuoja su tuo, ką aš pati darau, su mano specialybe. Pagalvojau, kad turiu nemažai profesinių žinių, kurias galėčiau realizuoti kaniterapijos srityje, arba padėti tiems, kurie nori tapti kaniterapijos specialistais.

Kaniterapija – alternatyvus gydymo būdas, kai šuo dirba kartu su specialistu ir žmogumi (klientu, pacientu). Šuo tampa tarsi motyvatoriumi, skatinančiu atlikti veiklą, kalbėti, kontaktuoti. Kartais žmonės dėl įvairių priežasčių nenori to daryti, ar neturi motyvacijos. Į procesą įtraukus šunį, žmogui sužadinamas noras, veiksmo prasmė.“

Daugumoje šalių kaniterapeutu gali tapti aukštąjį mokslą baigęs bei pakankamai valios ir pasiryžimo išmokti šios veiklos turintis žmogus.

„Savo asociacijoje laikomės principo, kad būsimas kaniterapeutas turi būti specialistas, baigęs aukštąjį mokslą, idealiu atveju – mediciną, kinezioterapiją, logopediją, socialinius arba pedagoginius mokslus. Jis turi turėti žinių apie žmogaus raidą, ligas, sutrikimus. Papildomai reikia baigti ir specialius kursus, kurie yra specifiniai ir skirti kaniterapeuto darbui. Kaniterapeuto asistentu gali būti ir ką tik baigę mokyklą ar visai kitos srities mokslus, tačiau ir jiems privalu išklausyti ir baigti tam tikrą specializuotą kursą apie tai, ką galima daryti ir ko ne. Toks žmogus dažniausiai padeda kaniterapeutui, jam asistuoja arba dirba tik atitinkamos srities specialistų komandoje (pvz., dirba kartu su logopedu ir atsako tik už šunį, bet ne už veiklą užsiėmimo metu).“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Daugumoje šalių terapiniais gali tapti tik specialius testus išlaikę šunys. Egzamino metu vertinama šuns elgsena, charakteris, paklusnumas, psichologinis stabilumas, tad nėra svarbi šuns veislė ar dydis.

„Šuo turi turėti tam tikras savybes, kurios jam yra įgimtos. Tai gali būti ir veislinis, ir neveislinis šuo, bet nuo pirmų dienų jį būtina socializuoti - pratinti prie garsų, kvapų ir daiktų, kurie šiaip nebūdingi daugumos šunų aplinkoje. Tai gali būti vaistų kvapas, ramentai, lazdos, tvarsčiai. Pavyzdžiui, šuniui teks vizituoti žmones ligoninėje, taigi jis turi priprasti prie įvairiausių paviršių, čežėjimų, daiktų, kurie gali būti specifiniai. Nuo pirmų dienų šunį turi supti daug garsų, daug žaislų, daiktų, kad šuo to nebijotų ir jaustųsi gerai skirtingose aplinkose.

Patį testą gali laikyti ne jaunesnis nei vienerių metų šuo. Reikia daug dirbti su pačiu šunimi iki egzamino (ir net po jo), ir vis tiek nėra garantijos, kad šuo bus tinkamas terapijai, nes jis gali turėti tam tikrų baimių, nejaukiai jaustis būdamas su vaikais ir pan. Būna, kad šuo užsiėmimo metu parodo, jog jam neramu, pavyzdžiui ima žiovauti, nuleidžia ausis, nusisuka nuo žmonių. Tokiu atveju nereikia šuns spausti ir versti per prievartą būti tuo, kuo jis nėra. Būna žmonių, kurie vis tiek nori terapinio šuns nepriklausomai nuo aplinkybių ir į šuns savijautą nekreipia dėmesio. Būna šunų, kurie puikiai išlaiko testą, bet matosi, jog jie nelaimingi dirbdami tokį darbą.

Jei vis dėlto reikėtų išskirti populiariausias veisles, tai dominuoja kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai. Jie iš tikrųjų labai populiarūs daugelyje pasaulio šalių, nes yra tikri šunys kompanionai. Auksaspalviai retriveriai, labradorai taip pat dažnai sutinkami kaniterapijos pasaulyje, bet šiaip kiekvienos veislės rėmuose gali atsirasti šunų, kurie turi netipines tai veislei savybes ir jos yra tinkamos tokiam darbui.“

Pašnekovė pastebi, kad testas jį atliekančiam šuniui nėra pats sudėtingiausias dalykas, bet kartais jis tampa tikru iššūkiu šeimininkui.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Testas pačiam šuniui nėra labai sudėtingas, tačiau vedliui gali būti sunku. Tai kartu yra psichologinis testas, nes šeimininkai labai nori, kad šuo kuo geriau pasirodytų, jaudinasi, nervinasi. Šuniui nėra lengva dėl to, kad testas atliekamas ne namų aplinkoje, aplink būna svetimi žmonės ir šunys, kvapai. Esant tokioms aplinkybėms šuo gali labai greitai pasimesti, nesusikoncentruoti. Tačiau viskas priklauso nuo vedlio ir šuns ryšio. Šuniui visuomet sunkiau, jei jis yra aktyvesnis, nes terapinio šuns egzamino dalyje šuo turi išbūti ramus. Pavyzdžiui, jeigu guli, tai jis negali staiga atsistoti ar sujudėti, o tuo labiau suloti. Svarbiausia, kad šuo ir jo elgsena neišgąsdintų žmonių.“

Vilmantė Pakalniškienė teigia, kad kol kas kaniterapijos poreikis yra didesnis, nei paruoštų šunų ir vedlių skaičius.

„Žmonių, norinčių įsitraukti į šią veiklą, nėra daug. Galbūt dėl to, kad šuns parengimas užima daug laiko, o ir kaštai dideli. Tiek dresūra, tiek darbas su šunimi reikalauja daug jėgų ir asmeninio laiko. Kol kas ši veikla nėra apmokama, tad visi asociacijos nariai dirba savanoriškai, turėdami kitus, pagrindinius darbus. Mūsų asociacijoje yra 10 šunų, išlaikiusių testą. Taip pat yra šunų Kaune, kurie išlaikė egzaminą pagal kitą sistemą. Mes šunis atestuojame vadovaudamiesi lenkų praktika, nes Lenkijoje kaniterapija pripažinta kaip profesija, yra reglamentuotas šunų atestavimas. Jis sunkesnis ir sudėtingesnis, bet mes pasirinkome tokį variantą, kad po to galėtume prisiimti atsakomybę už savo šunis. Šuo vis tiek išlieka gyvūnu, plėšrūnu. Užtektų vieno incidento, kad kaniterapijos metu šuo grybštelėtų žmogui ir visa mūsų veikla baigtųsi tą pačią minutę, todėl bendra sistema ir patikrinimas – būtinas.“

„Sveikatos specialistai turi įvairių nuomonių. Pavyzdžiui Amerikoje kai kur į reanimacijos palatą leidžia atsivesti net šeimos šunį, nes žmogus fiziškai reaguoja į augintinį ir visi fiziologiniai rodikliai gerėja. Žinoma, yra tokių, kurie nusiteikę prieš kaniterapiją. Sprendžiant iš susidomėjimo akivaizdu, kad kaniterapijos poreikis ir pasitikėjimas šia sistema yra didelis. Mums skambina asmenys, kurie nori, jog apsilankytume su šunimis vyresnių žmonių globos įstaigose. Skambina ir su neįgaliaisiais, pagyvenusiais ar vaikais dirbančių įstaigų atstovai. Skambina mamos, kurios turi vaikus su įvairiais raidos sutrikimais – Dauno sindromu, autizmu. Medikamentinis šių ligų gydymas nelabai ir egzistuoja. Šeimos tiesiog nori, kad vaikas būtų ramesnis, išmoktų palaikyti kontaktą, būtų susidomėjęs aplinka, noriai lavintųsi.

Norinčių žmonių yra daug, bet fiziškai tiesiog nespėjame visko aprėpti. Šiai dienai turime per mažus pajėgumus – tiek žmonių, tiek šunų. Labai tikimės paruošti daugiau šunų ir prisitraukti daugiau žmonių. Taip pat norėtume, kad ši veikla būtų įteisinta. Jau prasidėjo bendradarbiavimas su Sveikatos ministerija, taigi tikimės, kad iki naujų rinkimų gal ir pavyks viską susiderinti, vienokiu ar kitokiu būdu įteisinti gyvūnų asistuojamą terapiją, o tame tarpe ir kaniterapiją. Norime, kad veikla būtų įforminta, kad atsirastų vieningi standartai, reikalavimai ir visiems norintiems tapti kaniterapijos specialistais jie būtų vienodi“ – apie iššūkius su kuriais susiduria asociacija pasakoja V. Pakalniškienė.

Pati kaniterapijos asociacijos prezidentė Vilmantė Pakalniškienė ir jos šeima yra pavyzdys, įrodantis, kad šunys gali tapti pagalbininkais sveikstant po sunkių ligų ar operacijų. Šiuo metu moters namuose auga dvi trumpaplaukių vengrų vižlų veislės kalytės Peru ir Vėtra.

„Vyrui buvo atlikta širdies operacija. Po reabilitacijos mūsų šeimos rutinoje turėjo atsirasti fizinis aktyvumas. Tada sumanėme įsigyti šunį. Metus atsakingai ieškojome ir rinkomės veislę. Norėjome aktyvaus šuns, kad jis galėtų bėgti šalia dviračio, būtų ištvermingas, nebijotų vandens, norėtų veiklos su žmogumi. Iškart atkrito mažos veislės, kurios nereikalauja sportiškumo ir didelio judrumo iš šeimininkų. Iš pradžių dar buvo mintis priglausti šunį iš prieglaudos, bet kelis kartus jau esame ėmę, tačiau abu kartai buvo nesėkmingi - šunis teko užmigdyti po savaitės dėl to, kad sirgo maru. Nesvarbu, kiek laiko turi šunį, savaitę ar ilgiau, vis tiek labai skauda ir liūdna, kai netenki. Taip mūsų gyvenime atsirado Peru. O vėliau nusprendėme, kad šuniui reikia šuns, nes pirmoji augintinė vis tiek didžiąją laiko dalį būna viena. Pradėjome galvoti, kad su pirmu visai neblogai sekasi ir mes patenkinti, tai gal reikia ir antro tokio pat šuns. Dabar turime savo rutiną. Aš skiriu šunims valandą ryte, kai su kaimyne keliaujame į Belmonto mišką. Išvažiuojame šeštą ryto, o po septynių aš jau būnu namuose. Vyras vakare irgi skiria valandą lauke. Vasarą daug dviračiais važinėjame, plaukiojame, jos viską daro kartu su mumis. Jau įpratome daug laiko praleisti kartu su šunimis: tai dresūra, tai agility treniruotės, tai kiti užsiėmimai su jais.

Vilmantės Pakalniškienės veikla ir šeima tik patvirtina faktą, kad turint bet kokį gyvūną žmogaus psichologinė ir fiziologinė būklė keičiasi, tampa geresne, o gyvenime atsiranda daugiau pilnatvės.

Šis straipsnis yra kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Šunys padeda“ dalis. Projekto tikslas – supažindinti visuomenę su alternatyviu gydymo, terapijos, edukacijos būdu, kurio pagrindine ašimi yra šuo. Būtent bendravimas su keturkoju padeda vaikams ir suaugusiems mokytis ir sveikti. Straipsniuose dalinsimės naujienomis, žiniomis ir įžvalgomis apie šį ypatingą žmogaus ir šuns bendravimą. Istorijos apie šunų pagalbą padedant atsitiesti po sunkių traumų, vystant socialinius gebėjimus ar kovojant su depresija primins, kad net mažiausias šuo savo šiluma, besąlygiška meile ir švelnumu gali padėti sunkiais gyvenimo momentais.

Užsakymo nr.: PT_70282762

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (60)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų (135)

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų
Kalbos apie šunelį Torį, kurį mėginta nuskandinti upėje su 6 kilogramų svarmeniu, netyla – žmogaus žiaurumo sukrėsta visuomenė laukia teisingumo įvykdymo. Tiesa, dalis drįsta spėti, kad augintiniu galėjo bandyti atsikratyti ir pats šeimininkas Saulius. DELFI pavyko su juo susisiekti ir išgirsti, ką šiuo metu jam tenka išgyventi bei kas vyko tą lemtingą rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai (29)

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai
Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių (103)

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių
Prienų rajone skandinto šunelio Torio istorijoje ieškoma teisybės – policijos pareigūnai jau pradėjo tyrimą. Istorijai pamažu artėjant prie atomazgos laikinai gyvūną globojanti „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė pastebi didelę visuomenės ydą – daugybė žmonių suskubo viešai pasmerkti ir kaltinti šeimininką. Tokio interneto komentatorių teismo, anot jos, šeimininkas šiandien tikrai nenusipelno.