Kaip tinkamai maitinti šunį?

 (6)
Pastaruoju metu šunų šėrimas natūraliais produktais yra ant bangos. Apie tai (sveika/nesveika, saugu/nesaugu) būta įvairių diskusijų, netgi tyrimų. Tačiau į mitybą galima pažiūrėti ir kitu kampu – kaip maistas gali keisti elgesį. Pavyzdžiui, racionas, pagrįstas riebia jautiena, gali prisidėti prie potencialių sveikatos ir elgesio problemų, o liesa mėsa tas bėdas gali pataisyti.
Gyvūnų ėdalas
© AFP / Scanpix

Išties mintis įdomi – maistas gali būti sudėtinė kažkokią elgesio problemą sprendžiančio (arba sukeliančio) komplekso dalis. Užtenka rasti tinkamą receptą ir jį naudoti.

Riebalai

Jeigu kaip pagrindinis raciono ingredientas naudojama riebi mėsa, gyvūnas negauna pakankamai baltymų, tuo pačiu viršijama rekomenduotina saugi riebalų riba. 30 proc. riebumo jautiena nesuteiks nė pusės kiekio svarbios aminorūgšties triptofano (serotonino prekusoriaus), kas kai kuriais atvejais gali pabloginti agresyvų elgesį.

Labai riebi mėsa nėra „senovinės dietos“ dalis. Šunų protėviai vaikydavosi liesus, dažnai ligotus (vadinasi, gal net perkarusius) laukinius gyvūnus. Dauguma vilkų aukų neauga fermose ar ganyklose. Tinkamai „sudėliotas“ mėsa grįsta racionas (RAW/BARF) turbūt geriausias būdas maitinti daugelį šunų, įskaitant ir šuningas kales ar augančius šunyčius, tačiau blogai sudėliotas toks meniu bus nenaudingas. Tarkim, žmogus pigiai gauna maltos jautienos. Pats faktas „malta jautiena“ nieko nesako ir nėra stabilus – gal ta mėsa yra 40 proc. riebumo, o gal tik 20 proc... 30 proc. riebumo jautienos 1000 kcal turės 43 g baltymų – kai rekomenduojamas minimalus kiekis šuniukui yra 56,3 g, o suaugusiam šuniui – 45 g. Net riebų faršą papildžius kepenėlėmis ir daržovėmis, jis vis viena liks per riebus ir turės per mažai jaunam šunyčiui reikalingų baltymų.

Ilgą laiką žinduolius šeriant riebiu maistu, pastebima koreliacija su tam tikrais smegenų cheminių medžiagų pokyčiais – ypač sistemų, reguliuojančių motyvaciją bei norą dirbti. Netgi vaisiaus vystymosi metu motinai vartojant per daug riebalų tai paveiks būsimos atžalos mokymosi ir atminties gebėjimus.

Bėda ir ta, kad nors riebioje jautienoje riebalų bus labai daug, jie nesuteiks pakankamos įvairovės. Linolo rūgšties šuo (jos trūkumas siejamas su odos, kailio problemomis) reikiamą kiekį gaus, jeigu atrajotojų mėsa bus kaitaliojama su paukštiena. Tačiau pasirinkus keturkojį šerti pvz. tik jautiena, prireiks papildų. Eikozapentaeno rūgšties trūkumas siejamas su žinduolių depresija ir liūdesiu. Per mažai dokozaheksaeno rūgšties gaunantys šunys pasižymės ne tokia gera rega, klausa, atmintimi. Šias svarbias medžiagas (paprastai augintiniams tiekiamas žuvų taukų pavidalu) sunku į traukti į racioną, kuriame riebalų ir taip per daug.

Racionas, daugiausia sudarytas iš 30 proc. riebumo maltos jautienos, 1000 kcal suteikia 0,22 g triptofano, kai tarkim augantiems šuniukams jo rekomenduojama gauti 0,5 – 0,58 g. Šios medžiagos trūkumas gali būti susijęs su tam tikromis agresijos rūšimis, sumažėjusiu atsparumu stresui. Žinoma, tai aktualiau šunims, jau turintiems polinkį į kokias nors problemas.

Savaime suprantama, dauguma šeimininkų vienaip ar kitaip nešers keturkojų vien tik riebiu jautienos faršu. Iš esmės net duodant 20 proc. riebumo jautienos ir vištų kakliukų, keturkojo racionas jau bus pakankamai subalansuotas.

Rekomenduojama suaugusiems šunims duoti maždaug 15 proc. riebumo mėsos, o jaunikliams – 12 proc. riebumo. Tokiu atveju jiems galima papildomai duoti ir riebios jūrinės žuvies ar žuvų taukų.

Baltymai

Baltymų kiekis nėra elgesio problemų priežastis, tačiau ne visi baltymai yra lygūs. Aukštos biologinės vertės baltymai lengviau virškinami, absorbuojami ir metabolizuojami. Kiaušinio biologinė vertė didžiausia, arti jo yra vištiena, lašiša ir baltos žuvys. Tai yra labai geras maisto šaltinis. Javų baltymai virškinami prasčiau.

Tokie ingredientai kaip kviečiai paprastai laikomi angliavandenių šaltiniu, tačiau kiekviename grūde rasime ir šiek tiek baltymų – glitimo frakcijos. Kai kurie ėdalų gamintojai naudoja kviečių ar kukurūzų glitimo miltus, padidinančius bendrą baltymų procentą racione. Tai grūdų baltymai, kurie gali išprovokuoti neigiamas reakcijas. Kviečių gluteine esantis gliadinas – bene populiariausias maistinis šunų alergenas.

Serotonino sintezė smegenyse priklauso nuo šiame straipsnyje jau minėtos aminorūgšties triptofano (serotonino pirmtakas) prieinamumo. Serotinonas subalansuoja nuotaiką ir elgesį. Triptofano molekulės gan didelės ir kitos lengviau absorbuojamos aminorūgštys su jomis aktyviai konkuruoja. Dėl to žmonėms, kuriems skirtas specialus racionas depresijai valdyti, patariama vartoti daugiau krakmolingų produktų (bulvių, rudųjų ryžių) – jie padidina insulino, kas padeda lengviau pasisavinti triptofaną. Gan lengvai žarnyne fermentuojami angliavandeniai užtikrina mažiau svyruojančią insulino koncentraciją kraujyje, kas palaiko pastovų gliukozės kiekį. Dėl to kai kuriais šunų agresijos atvejais rekomenduojami mažiau baltymingi pašarai. Daugiausia triptofano turi vištiena ir kiaušiniai.

Iš esmės greičiausiai baltymų kiekio sumažinimas nebus naudingas tramdant visas šunų elgesio problemas, tačiau gali būti tikslingas keturkojams su baimės sukelta teritorine agresija. Vienas tyrimas lyg ir suteikė šiek tiek įrodymų, kad mažiau baltymų turinti dieta gali sumažinti agresijos riziką. Silpnas ryšys pastebėtas tarp amoniako kiekio kraujyje ir agresijos (amoniakas – azoto, baltymų apykaitos metabolizmo produkto, atlieka). Dar vieno tyrimo metu pastebėta, kad dominavimo agresijos atveju geresnė situacija buvo su tais šunimis, kurie gavo triptofanu papildytą racioną. Teritorinės agresijos atveju „suveikė“ triptofanu papildyta mažiau baltymų turinti dieta. Per daug baltymų kai kuriems šunims pasunkina baimę ir agresiją – labai baltyminguose racionuose triptofanas konkuruoja su kitomis aminorūgštimis ir joms pralaimi. Tai gali sukelti nuotaikų nestabilumą.

Taip pat nuotaikas gali lemti keletas kitų medžiagų:

„Šokinėjanti“ gliukozė kraujyje – dar viena problema, prastinanti tokias savybes kaip gebėjimas sutelkti dėmesį. Viena iš to priežasčių – daug angliavandenių turintis ėdalas. Mėsėdžiams pastovų gliukozės kiekį kraujyje geriausiai palaiko kokybiški, lengvai virškinami baltymai.

Atrodo, tirozinas taip pat turi teigiamą poveikį kovojant su žmonių ir kitų gyvūnų stresu. Tačiau šios medžiagos trūksta retai – daugelyje baltymingų patiekalų jos aptinkami dideli kiekiai.

Nervų sistemos funkcijų palaikymui naudingi B grupės vitaminai, ypač B6.

Tyrimai rodo, kad dokozaheksaeno rūgštis ne tik slopina uždegiminius procesus, tačiau ir pagerina mokymosi gebėjimus. Atliekant tyrimą su šuniukais, pastebėta, kad mokytis geriau sekasi ir rečiau klaidų pasitaiko tiems mažyliams, kurie iki gimimo ir po gimimo gaudavo daugiau DHA.

Iš esmės pastebėta, kad subalansuotais, gerai virškinamais ėdalais šeriami gyvūnai rečiau kenčia nuo elgesio problemų, greičiau mokosi, daugiau atsimena, geriau elgiasi, pasižymi stipresne širdimi, geresne oda ir kailiu, jiems mažesnė tikimybė susirgti alergijomis ar vėžiu. Vidutiniškai šuns racioną turėtų sudaryti 25 proc. baltymų. Mažiausias galimas kiekis ramiai gyvenantiems šunims – 18 proc. Dirbantiems, sportuojantiems keturkojams reikia bent 25 proc., o itin sunkiomis sąlygomis gyvenantiems, labai aktyviems šunims – 35 proc. baltymų. Tačiau turėkite omenyje, kad net jei ėdale įrašytas pakankamas baltymų kiekis, būtina įsitikinti, kad jų šaltinis kokybiškas. Didelis kiekis angliavandenių, prasta sudedamųjų dalių kokybė ne tik neigiamai atsilieps augintinio sveikatai, tačiau ir gali pasunkinti kai kurias elgesio problemas.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms
Artėjant gražiausioms ir dosniausioms metų šventėms, grįžta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau GGI) bei UAB „Mars Lietuva“ organizuojama maisto gyvūnų prieglaudoms akcija „Parodyk augintiniui eglutę“. Šeimininkai skatinami nepalikti namuose keturkojų draugų, o, kaip visateisius šeimos narius, atsivesti prie eglutės, drauge praleisti laiką ir sudalyvauti akcijoje, skirtoje paremti prieglaudų beglobius – dar neradusius savo jaukių namų, rašoma pranešime spaudai.

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis (1)

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis
Karališka galia, aristokratiškos manieros – taip šunų mylėtojai kalba apie nacionalinę danų šunų veislę – broholmerius. Pasaulyje šios veislės šunų yra apie tūkstantis, o vieną broholmerį bus galima pamatyti tris dienas truksiančiose parodose Vilniuje.

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (48)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.