Kaip tinkamai maitinti šunį?

 (6)
Pastaruoju metu šunų šėrimas natūraliais produktais yra ant bangos. Apie tai (sveika/nesveika, saugu/nesaugu) būta įvairių diskusijų, netgi tyrimų. Tačiau į mitybą galima pažiūrėti ir kitu kampu – kaip maistas gali keisti elgesį. Pavyzdžiui, racionas, pagrįstas riebia jautiena, gali prisidėti prie potencialių sveikatos ir elgesio problemų, o liesa mėsa tas bėdas gali pataisyti.
Gyvūnų ėdalas
© AFP / Scanpix

Išties mintis įdomi – maistas gali būti sudėtinė kažkokią elgesio problemą sprendžiančio (arba sukeliančio) komplekso dalis. Užtenka rasti tinkamą receptą ir jį naudoti.

Riebalai

Jeigu kaip pagrindinis raciono ingredientas naudojama riebi mėsa, gyvūnas negauna pakankamai baltymų, tuo pačiu viršijama rekomenduotina saugi riebalų riba. 30 proc. riebumo jautiena nesuteiks nė pusės kiekio svarbios aminorūgšties triptofano (serotonino prekusoriaus), kas kai kuriais atvejais gali pabloginti agresyvų elgesį.

Labai riebi mėsa nėra „senovinės dietos“ dalis. Šunų protėviai vaikydavosi liesus, dažnai ligotus (vadinasi, gal net perkarusius) laukinius gyvūnus. Dauguma vilkų aukų neauga fermose ar ganyklose. Tinkamai „sudėliotas“ mėsa grįsta racionas (RAW/BARF) turbūt geriausias būdas maitinti daugelį šunų, įskaitant ir šuningas kales ar augančius šunyčius, tačiau blogai sudėliotas toks meniu bus nenaudingas. Tarkim, žmogus pigiai gauna maltos jautienos. Pats faktas „malta jautiena“ nieko nesako ir nėra stabilus – gal ta mėsa yra 40 proc. riebumo, o gal tik 20 proc... 30 proc. riebumo jautienos 1000 kcal turės 43 g baltymų – kai rekomenduojamas minimalus kiekis šuniukui yra 56,3 g, o suaugusiam šuniui – 45 g. Net riebų faršą papildžius kepenėlėmis ir daržovėmis, jis vis viena liks per riebus ir turės per mažai jaunam šunyčiui reikalingų baltymų.

Ilgą laiką žinduolius šeriant riebiu maistu, pastebima koreliacija su tam tikrais smegenų cheminių medžiagų pokyčiais – ypač sistemų, reguliuojančių motyvaciją bei norą dirbti. Netgi vaisiaus vystymosi metu motinai vartojant per daug riebalų tai paveiks būsimos atžalos mokymosi ir atminties gebėjimus.

Bėda ir ta, kad nors riebioje jautienoje riebalų bus labai daug, jie nesuteiks pakankamos įvairovės. Linolo rūgšties šuo (jos trūkumas siejamas su odos, kailio problemomis) reikiamą kiekį gaus, jeigu atrajotojų mėsa bus kaitaliojama su paukštiena. Tačiau pasirinkus keturkojį šerti pvz. tik jautiena, prireiks papildų. Eikozapentaeno rūgšties trūkumas siejamas su žinduolių depresija ir liūdesiu. Per mažai dokozaheksaeno rūgšties gaunantys šunys pasižymės ne tokia gera rega, klausa, atmintimi. Šias svarbias medžiagas (paprastai augintiniams tiekiamas žuvų taukų pavidalu) sunku į traukti į racioną, kuriame riebalų ir taip per daug.

Racionas, daugiausia sudarytas iš 30 proc. riebumo maltos jautienos, 1000 kcal suteikia 0,22 g triptofano, kai tarkim augantiems šuniukams jo rekomenduojama gauti 0,5 – 0,58 g. Šios medžiagos trūkumas gali būti susijęs su tam tikromis agresijos rūšimis, sumažėjusiu atsparumu stresui. Žinoma, tai aktualiau šunims, jau turintiems polinkį į kokias nors problemas.

Savaime suprantama, dauguma šeimininkų vienaip ar kitaip nešers keturkojų vien tik riebiu jautienos faršu. Iš esmės net duodant 20 proc. riebumo jautienos ir vištų kakliukų, keturkojo racionas jau bus pakankamai subalansuotas.

Rekomenduojama suaugusiems šunims duoti maždaug 15 proc. riebumo mėsos, o jaunikliams – 12 proc. riebumo. Tokiu atveju jiems galima papildomai duoti ir riebios jūrinės žuvies ar žuvų taukų.

Baltymai

Baltymų kiekis nėra elgesio problemų priežastis, tačiau ne visi baltymai yra lygūs. Aukštos biologinės vertės baltymai lengviau virškinami, absorbuojami ir metabolizuojami. Kiaušinio biologinė vertė didžiausia, arti jo yra vištiena, lašiša ir baltos žuvys. Tai yra labai geras maisto šaltinis. Javų baltymai virškinami prasčiau.

Tokie ingredientai kaip kviečiai paprastai laikomi angliavandenių šaltiniu, tačiau kiekviename grūde rasime ir šiek tiek baltymų – glitimo frakcijos. Kai kurie ėdalų gamintojai naudoja kviečių ar kukurūzų glitimo miltus, padidinančius bendrą baltymų procentą racione. Tai grūdų baltymai, kurie gali išprovokuoti neigiamas reakcijas. Kviečių gluteine esantis gliadinas – bene populiariausias maistinis šunų alergenas.

Serotonino sintezė smegenyse priklauso nuo šiame straipsnyje jau minėtos aminorūgšties triptofano (serotonino pirmtakas) prieinamumo. Serotinonas subalansuoja nuotaiką ir elgesį. Triptofano molekulės gan didelės ir kitos lengviau absorbuojamos aminorūgštys su jomis aktyviai konkuruoja. Dėl to žmonėms, kuriems skirtas specialus racionas depresijai valdyti, patariama vartoti daugiau krakmolingų produktų (bulvių, rudųjų ryžių) – jie padidina insulino, kas padeda lengviau pasisavinti triptofaną. Gan lengvai žarnyne fermentuojami angliavandeniai užtikrina mažiau svyruojančią insulino koncentraciją kraujyje, kas palaiko pastovų gliukozės kiekį. Dėl to kai kuriais šunų agresijos atvejais rekomenduojami mažiau baltymingi pašarai. Daugiausia triptofano turi vištiena ir kiaušiniai.

Iš esmės greičiausiai baltymų kiekio sumažinimas nebus naudingas tramdant visas šunų elgesio problemas, tačiau gali būti tikslingas keturkojams su baimės sukelta teritorine agresija. Vienas tyrimas lyg ir suteikė šiek tiek įrodymų, kad mažiau baltymų turinti dieta gali sumažinti agresijos riziką. Silpnas ryšys pastebėtas tarp amoniako kiekio kraujyje ir agresijos (amoniakas – azoto, baltymų apykaitos metabolizmo produkto, atlieka). Dar vieno tyrimo metu pastebėta, kad dominavimo agresijos atveju geresnė situacija buvo su tais šunimis, kurie gavo triptofanu papildytą racioną. Teritorinės agresijos atveju „suveikė“ triptofanu papildyta mažiau baltymų turinti dieta. Per daug baltymų kai kuriems šunims pasunkina baimę ir agresiją – labai baltyminguose racionuose triptofanas konkuruoja su kitomis aminorūgštimis ir joms pralaimi. Tai gali sukelti nuotaikų nestabilumą.

Taip pat nuotaikas gali lemti keletas kitų medžiagų:

„Šokinėjanti“ gliukozė kraujyje – dar viena problema, prastinanti tokias savybes kaip gebėjimas sutelkti dėmesį. Viena iš to priežasčių – daug angliavandenių turintis ėdalas. Mėsėdžiams pastovų gliukozės kiekį kraujyje geriausiai palaiko kokybiški, lengvai virškinami baltymai.

Atrodo, tirozinas taip pat turi teigiamą poveikį kovojant su žmonių ir kitų gyvūnų stresu. Tačiau šios medžiagos trūksta retai – daugelyje baltymingų patiekalų jos aptinkami dideli kiekiai.

Nervų sistemos funkcijų palaikymui naudingi B grupės vitaminai, ypač B6.

Tyrimai rodo, kad dokozaheksaeno rūgštis ne tik slopina uždegiminius procesus, tačiau ir pagerina mokymosi gebėjimus. Atliekant tyrimą su šuniukais, pastebėta, kad mokytis geriau sekasi ir rečiau klaidų pasitaiko tiems mažyliams, kurie iki gimimo ir po gimimo gaudavo daugiau DHA.

Iš esmės pastebėta, kad subalansuotais, gerai virškinamais ėdalais šeriami gyvūnai rečiau kenčia nuo elgesio problemų, greičiau mokosi, daugiau atsimena, geriau elgiasi, pasižymi stipresne širdimi, geresne oda ir kailiu, jiems mažesnė tikimybė susirgti alergijomis ar vėžiu. Vidutiniškai šuns racioną turėtų sudaryti 25 proc. baltymų. Mažiausias galimas kiekis ramiai gyvenantiems šunims – 18 proc. Dirbantiems, sportuojantiems keturkojams reikia bent 25 proc., o itin sunkiomis sąlygomis gyvenantiems, labai aktyviems šunims – 35 proc. baltymų. Tačiau turėkite omenyje, kad net jei ėdale įrašytas pakankamas baltymų kiekis, būtina įsitikinti, kad jų šaltinis kokybiškas. Didelis kiekis angliavandenių, prasta sudedamųjų dalių kokybė ne tik neigiamai atsilieps augintinio sveikatai, tačiau ir gali pasunkinti kai kurias elgesio problemas.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (5)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (355)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje (31)

Bulterjeras – lyg 3 metų vaikas šuns kailyje
Nuolat susirūpinęs, ką čia dar iškrėtus. Taip bulterjero veislės šunį apibūdina veterinarė ir rašytoja Karen Halligan.

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai

Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai
Artritas – labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus šunų sveikatos problema. Nuo jo kenčia 1 iš 5 šunų. Artritas reiškia sąnarių uždegimą, kurį gali sukelti bendras sąnarių susidėvėjimas ar traumos. Ši problema dažnai susijusi su klubo sąnario displazija ar net ankstesnėmis tam tikrų sričių operacijomis. Klubai, keliai, nugara ir alkūnės – dažniausiai artrito paveikiamos sritys.