Kaimynų ramybę trikdantis šuo gali užtraukti baudą: ką turi žinoti šeimininkai

 (66)
Ką daryti, jei augintinis mėgsta triukšmauti ir erzinti kaimynus? Apie tai DELFI tiesioginės konferencijos metu kalbėjo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė ir Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.

Baudos už triukšmaujantį gyvūną – net iki 600 Eur

G. Leperskas teigia, kad dėl gyvūnų keliamo triukšmo nusiskundimų savivaldybėje sulaukiama reguliariai – kiekvieną savaitę savivaldybę pasiekia bent vienas sunerimusių ar pasipiktinusių gyventojų skundas. Pašnekovas juokauja, kad pilnaties metu šių skundų skaičius per savaitę išauga iki 3-5.

Vis dėlto, G. Leperskas teigia, kad kreipimasis į savivaldybę neturėtų būti pirmas žingsnis siekiant išsivaduoti iš ramybės neduodančio šunų lojimo.

„Pirmiausia siūlome kreiptis į gyvūno savininką dar prieš bėgant skųstis policijai, savivaldybei ar kitoms valstybės institucijoms. Visų pirma, reikėtų geranoriškai pasikalbėti su kaimynu – galbūt šis išeina iš namų, palieka gyvūną ir net nežino, kad ta problema egzistuoja. Jeigu tai neduoda rezultato, niekas nesikeičia, tada reikėtų kreiptis į savivaldybę. Jie imsis priemonių ir, jei nepavyks susikalbėti, triukšmingų gyvūnų šeimininkai bus baudžiami“, – aiškina G. Leperskas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba yra patvirtinusi triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles, kuriose yra reikalavimas: gyvūnų savininkai turi užtikrinti, kad gyvūnai netrukdytų kaimynų ramybės ir poilsio.

Nesilaikant reikalavimo, administracinių pažeidimų kodekse (APK) yra numatyta 80-300 Eur bauda. Jei kaimynai ir toliau skundžiasi gyvūno keliamu triukšmu, o jo savininkas neatsižvelgia į perspėjimą – pakartotinė bauda gali siekti 600 Eur.

Į skundą sureagavę pareigūnai renka įrodymus, kad problema išties egzistuoja. Gyvūnų konfiskavimo APK straipsnis nenumato. Tiesa, G. Leperskas nepamena atvejo, kada būtų skiriama maksimali 600 Eur bauda. Net ir pirmojo pažeidimo atveju, jei gyvūno šeimininkas pripažįsta problemą ir gailisi, jam leidžiama sumokėti pusę minimalios baudos dydžio, t.y. 40 Eur.

Šunims tampant vis artimesniais žmogaus draugais, G. Leperskas siūlo į juos pradėti žiūrėti kaip į žmones.

„Jei žmogų uždarytume 9 valandoms namuose ir išeitume į darbą, o tai darytume diena iš dienos – kaip žmogus į tai reaguotų? Apie žmogų kažkaip pagalvojame, o apie paliekamą šunį – ne. O jam lygiai taip pat reikia kažką veikt. Galbūt vieni žmonės gali būti užsidarę bute ilgą laiką, o kiti – niekaip. Taip pat ir su šunimi. Vienas gali miegoti kampe ir tyliai ramiai laukti šeimininko, o kitas niekaip negali. Kai pasirenki šunį, turi pažinti, koks jis yra, žinoti, ko jis nori, ir mėginti jam tai duoti“, – teigia G. Leperskas.

Būtina augintiniui suteikti pakankamai fizinio krūvio

LGTAO vadovė B. Kymantaitė teigia, kad pirmiausia reikia ieškoti priežasčių, kodėl šuo nesiliauja loti. Ji atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis mūsų prieš darbą išveda šunį 15-20 min. pasivaikščiojimui, o jis – aktyvus gyvūnas ir išeiti laukan jam reikia tikrai ne vien dėl to, kad atliktų gamtinius reikalus.

„Šuo nebus natūraliai pavargęs. Atsikėlęs ryte, kaip ir mes visi, jis yra aktyvus. Jeigu 15-20 min. jį išvedi į lauką, parvedi atgal į butą ir palieki visai dienai vieną, natūralu, kad jis norės kažką veikti. Juk mes visi dieną nemiegam ir užsiimam kažkokia veikla. Jei šuo loja, reikėtų šeimininkui keltis ryte valanda anksčiau ir ilgiau pavedžiot, o jei šuo aktyvesnis – kartu važiuoti dviračiu“, – pataria B. Kymantaitė.

Anot LGTAO vadovės, svarbu augintiniui suteikti tiek fizinio krūvio, kad jis galėtų dienos metu ilsėtis ir laukti šeimininko nejausdamas nuobodulio ir poreikio išsilakstyti.

Vis dėlto, svarbiausia yra dar prieš priglaudžiant ar įsigyjant augintinį apgalvoti, ar tikrai galėsime jam skirti pakankamai laiko ir ar iš tiesų mūsų finansinė padėtis leidžia auginti šunį. Tuo atveju, jei neturime galimybės vaikščioti su šunimi tiek, kiek jam reikia, reikėtų pasvarstyti apie šuniukų vedžiotojų samdymą.

„Aišku, dažnam savininkui pasakius apie šią problemą, ne kiekvienas nori ją suprasti. Vis bandoma sakyti, kad triukšmu besiskundžiantis kaimynas tiesiog nekenčia gyvūnų. Gauname pranešimų ir iš žmonių, kurie kenčia šuns keliamą triukšmą, bet yra susirūpinę dėl paties gyvūno. Turbūt jam negerai, pažeidžiama jo gerovė. Tai visiška tiesa. Jei gyvūnas nuolat loja, staugia, jam tikrai nėra gerai“, – aiškina B. Kymantaitė.

Nuotraukos iš tiesioginės transliacijos:

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (4)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (29)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.