Kačių veisėja: britų trumpaplaukės katės – arba tobulai geros, arba tobulai blogos

 (8)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Apie gyvūnų veisles iš pirmų lūpų“ dalis. Projekto tikslas – padėti žmonėms susipažinti su įvairiomis veislėmis ir jų skirtumais. Tikime, kad informacija, sužinota iš gyvūnų augintojų, padės lengviau išsirinkti naują šeimos narį, kuris namus pripildys šilumos.
Tobulos Britų trumpaplaukės
© Vilius Kavaliauskas

Vienoje logistikos įmonėje vadove dirbanti Solana Izdunytė už viską labiausiai šiuo metu vertina tylą ir ramybę. Šiam norui iš pirmo žvilgsnio tarsi prieštarauja visas pulkas augintinių – beveik tuzinas gražuolių britų trumpaplaukių kačių. Tai – tik dalis jos veislyno „Roxera“ (pavadinto pirmųjų katinų Robio ir Xeros garbei) augintinių.

„Jei žmogus daug dirba, keliauja, mažai būna namuose, ši veislė jam idealiai tinka. Britų trumpaplaukius galima palikti vienus parai ar dviem ir jiems nieko neatsitiks. Svarbu pasirūpinti ėdalu, šviežiu vandeniu ir katinas ramiai miegos per dienas. Žinoma, jiems reikia žmogaus, tiesiog tas poreikis šiek tiek kitoks. Jie nusprendžia, kada nori, o kada nenori su mumis bendrauti. Taip pat jie linkę pasirinkti šeimininką. Tarkime, mūsų katės myli tik mane, o prie vyro ne itin eina.“

Solana „Purinos“ atstovams pasakojo, kad britų trumpaplaukiai katinai yra labai ramūs gyvūnai, todėl ramybės jos namuose apstu. Šios katės kaip tik nemėgsta triukšmo, pakelto balso, o jei namuose įvyksta koks nors kivirčas, katinai iškart pasislepia. Būtent kačių ramumas veisėją ypa
pakerėjo.

„Su gyvūnais gyvenu nuo vaikystės – gelbėdavome kačiukus, šuniukus, bet vėliau tapau labiau šunininke. Kartais juokauju, kad kiekvienas kačių veisėjas nuo to pradeda. Augindama vokiečių aviganius aš labai daug važinėjau po pasaulį, bet galiausiai persikėlę su šeima gyventi į senamiestį pagalvojome, kad reikia kitokio gyvūno.“

Vienoje kačių parodoje moteris pamatė didžiulį mėlynos spalvos britų trumpaplaukį katiną. Pradėjusi domėtis veisle, ji nusprendė įsigyti pirmąjį šios veislės augintinį Čipoliną. Tiesa, šis katinas buvo raudonos spalvos. Su juo Solana pradėjo dalyvauti parodose, džiaugtis pergalėmis.

Kuo ji daugiau domėjosi šia veisle, tuo labiau degė noru įsigyti ir mėlyną britukę. Anot Solanos, britų katės sužavi savo stotu, stovėsena, sudėjimu, poza ir, be jokios abejonės, putliais skruostais.

„Kadangi esu impulsyvi, mano darbas reikalauja daug energijos ir atsidavimo, namuose man reikia ramybės. Grįžus namo, katinai tiesiog ateina, atsigula šalia ir nuramina. Jie labai jaučia šeimininko emocinę būseną ir nuotaiką, taip pat ir charakterį. Jie mato, kai esu pikta, tuomet stengiasi neįkyrėti ir apeina mane aplink – neįkyri, nelenda.“

Vienas iš pagrindinių kompanijos „Purina“ socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų draugai“ tikslų ir yra parodyti, kad gyvūnai ir žmonės turi ypatingą ryšį, sugeba suprasti vieni kitus, o daugelis tarp žmonių ir jų augintinių užgimstančių draugysčių suteikia labai daug teigiamų emocijų ir naudos.

Pradėjus auginti britų trumpaplaukį ir pastebėjus, kokie tai puikūs augintinai, po truputį į Solanos gyvenimą pradėjo veržtis idėjos apie šių kačių veisimą ir veislės tobulinimą.

„Pirmoji mano vada iš tiesų buvo labai įdomi – joje gimė daug skirtingų spalvų kačių. Britų trumpaplaukiai apskritai pasižymi daugybe atspalvių. Nuo klasikinės mėlynos iki sidabrinio marmuro marginimo ar auksinės šinšilinės „colourpoint“ spalvos. Yra ir pakankamai retų spalvų, pripažintų tik 2012 metais, – tai cinamono ir „fawn“ spalvos. Tam, kad būtų galima išgauti šias spalvas, prireikė britų trumpaplaukius kryžminti net ir su Abisinijos veislės katėmis. Po sėkmingos pirmosios vados ėmiau domėtis genetika, skaičiau knygas, važinėjau į seminarus. Pradėjusi dalyvauti parodose pastebėjau, kad puikiai sekasi, atsirado daugiau bendraminčių. Pagalvojau, kad tikrai galiu užsiimti veisimu profesionaliai.“

Britų trumpaplaukių kačių veislė yra viena populiariausių pasaulyje, kartais net vadinama „komercine“. Solanos tikslas – skirti ypatingą dėmesį savo veisiamų kačių charakteriui, nes tai vienas iš dalykų, kuris lemia, ar katė bus draugiška ir meili.

„Pirmieji katinai, kuriuos atsivežėme į Lietuvą, nebuvo itin draugiški, todėl pradėjome daugiau domėtis temperamentu. Veislyne apsigyveno katės iš Lenkijos, Rusijos, net Australijos ir iš britų trumpaplaukių tėvynės Anglijos. Kartais nė nesirinkdavome katinų pagal tipą, išvaizdą, nes jų charakteris buvo mūsų prioritetas.“

Kačių veisėja Solana pasakoja, kad vieno katino teko laukti net šešerius metus. Anglijos veislyno savininkai ilgai neatrašydavo į laiškus, nesileisdavo į kontaktą. Moteris nepasidavė ir nusprendė nuvykusi į parodą susirasti veisėjus ir gyvai su jais susitarti dėl patikusios britų trumpaplaukės katės. Parodoje ji net susirado patikusios katės narvelį ir jos šeimininkui tiesiai šviesiai pasakė, kad jai būtinai reikia šio jų katino. Net po tokio susitikimo Solana savo katino laukė dar kelerius metus, kol galiausiai išsvajotasis Klodas tapo jos veislyno dalimi.

Britų trumpaplaukių kačių augintoja truputį nerimauja dėl besikeičiančių veislės tendencijų – didžiulės katės akys ir per daug išreikšta katinų ekspresija šiuo metu yra vyraujanti. Kačių parodų teisėjai, anot Solanos, nebeskiria pakankamai dėmesio kailiui, gyvūno tipui, kaulingumui ir raumenų masei, o mato tik išraiškingą žvilgsnį.

„Mano vizija yra tokia – britų trumpaplaukis turi būti didelis, stambus, turintis trumpą, tankų ir šiurkštų kailį. O dabar parodose geriausiai įvertinamos tos katės, kurios turi dideles akis ir nebūtinai tvirtą kūno sudėjimą. Taip, akys turi būti išraiškingos, bet dėl to neturėtų nukentėti kiti veislei būdingi dalykai. Pagal tarptautinės felinologų federacijos nustatytą standartą britų trumpaplaukis turi būti nuo vidutinio iki didelio dydžio, tad nėra gerai, kai šios veislės katinas tesveria 4 kilogramus.“

Britų trumpaplaukiai patinėliai gali užaugti net iki 8 kilogramų, katės yra šiek tiek smulkesnės. Tai yra tiesioginis rezultatas to, kad pirmieji britų katinai gimė kryžminant stambias mišrūnes kates su persų veislės atstovais. Vienintelis šių katinų trūkumas yra kailis – 80 proc. jo yra poplaukis, kuris labai slenka atėjus šėrimosi sezonui. Su tuo susidoroti geriausia naudojant specialias šukas – furminatorius ir ilgai šukuojant – tai pagreitina kailio išsišėrimą.

Su vaikais, anot Solanos, katinai sutaria tobulai, jeigu vaikai nėra šiurkštūs ar nekelia daug triukšmo. Jei britų trumpaplaukiai pajunta pavojų, pasislepia arba užlipa kur nors taip, kad būtų nepasiekiami, tačiau niekada neišskės nagų, neįdrėks, neįkąs. Šias minkštas, orias ir ramias kates, skirtas auginti namuose, galima įsigyti už 500 EUR, o veisimui tinkamas kačiukas kainuoja nuo 1200 iki 3000 EUR ir daugiau.

„Norėčiau, kad žmonės nepirktų bet ko, neapsigautų. Reikia būtinai pasidomėti tuo, ką nori priimti į savo namus. Pirkėjai, norėdami sutaupyti, renkasi tik panašius į britų trumpaplaukius katinus, be kilmės dokumentų, tačiau reikia suprasti, kad toks gyvūnas yra mišrūnas. Yra buvę atvejų, kai atvyksta žmonės ieškodami visai kitokių katinų – ilgakojų, liesų. Į šią veislę yra sudėta daug širdies, kad ji būtų tokia, kokia turi būti. Nesvarbu, kokia kačiukų spalva, jie visi yra individai, turintys unikalų charakterį. Jie žmogui gali būti arba tobulai geri, arba tobulai blogi, todėl taip svarbu rasti savąjį“, – pokalbį su „Purinos“ komanda baigia Solana.

Užsakymo nr.: PT_74359304

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kelyje su augintiniu: kaip pasirūpinti, kad kelionė būtų sklandi

Kelyje su augintiniu: kaip pasirūpinti, kad kelionė būtų sklandi
Prasidėjęs atostogų sezonas vis daugiau žmonių suvilioja į keliones kartu pasiimti savo augintinius: šunis, kates ar šeškus. Tam, kad kelionė būtų ne tik sklandi, bet ir saugi, draudikai rekomenduoja laikytis gyvūnų transportavimo taisyklių, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus senamiestyje lakstęs šernas turi naujus namus (5)

Vilniaus senamiestyje lakstęs šernas turi naujus namus
Į patį Vilniaus senamiestį prieš tris savaites nežinia iš kur atklydęs ir gyventojų Verygos vardu pramintas šernas dabar jau gyvena Panevėžio rajone. Į laukinę gamtą išgarsėjęs knyslys paleistas ties Ramygala. Miesto šurmulį pamėgęs gyvūnas čia nuo šiol tarnaus mokslui.

Uteniškės augintine tapo voverė: prašosi masažų, pomidorų ir žaidimų (67)

Uteniškės augintine tapo voverė: prašosi masažų, pomidorų ir žaidimų
Smalsaudami, kokį augintinį turi pažįstamas žmogus, dažniausiai tikimės atsakymo, kad tai – šuo arba katinas. Visgi, jei pažįstamas pareiškia, kad namuose laiko vorą arba sraigę, nustembame, tačiau nesunkiai tuo patikime, nes jau esame apie tai girdėję. Visai kitokią reakciją iššauktų atsakymas – štai, auginu voverę. Turbūt dažnas negalėtų tuo patikėti. Galbūt juokauja? Ne – Dijana Grudzinskienė augina voverę ir tai tikrai ne pokštas!

Šunų ir kačių šeimininkų atmintinė: ką svarbiausia žinoti? (2)

Šunų ir kačių šeimininkų atmintinė: ką svarbiausia žinoti?
Pirmą kartą įsigijote keturkojį draugą ir norite tapti pačiu geriausiu šeimininku? Auginate šunį ar katę, bet vis pamirštate, kada juos reikėtų skiepyti? Dvejojate dėl augintinio ženklinimo? Nežinote, kaip apsaugoti augintinį nuo erkių? Apie dažniausius šunų r kačių šeimininkų rūpesčius rašoma pranešime spaudai.

Tailandietis atrado sraigių laimės receptą (3)

Tailandietis atrado sraigių laimės receptą
Sraigių augintojas iš Tailando atrado sraigių laimės receptą. Atsidėkodamos laimingos sraigės neša jam didžiulį pelną. Kaip sužinoti, ar sraigė tikrai laiminga? Atsakymas paprastas: laiminga sraigė valgo daug.

Nuomonė. Kokį šunį pirkti? Jokio! Nusipirk fototapetą (47)

Nuomonė. Kokį šunį pirkti? Jokio! Nusipirk fototapetą
Socialiniuose tinkluose ir portaluose verda diskusijos, kokį šunį geriausia pirkti. Į pasvarstymus įsitraukė net veterinarijos klinikos, patarinėdamos, kad šunį reikia rinktis pagal šeimininko, jo nekilnojamojo turto ir automobilio gabaritus.

Laukiniai gyvūnai ir toliau plūsta į miestą: Kaune nufilmuotas besiblaškantis briedis (21)

Laukiniai gyvūnai ir toliau plūsta į miestą: Kaune nufilmuotas besiblaškantis briedis
Laukiniai miško gyvūnai ir toliau plūsta į didmiesčius. Šįkart DELFI skaitytojas nufilmavo Kaune besiblaškantį briedį.

Didvyriškas poelgis: miško gaisre išgelbėtas elniukas (5)

Didvyriškas poelgis: miško gaisre išgelbėtas elniukas
Tauragės miškuose per daugiau nei per 50 val. kilo septyni miško gaisrai, kurių metu išdegė per 6 ha miško paklotės. Bendromis Tauragės APVG pajėgomis visi gaisrai užgesinti, šiuo metu vyksta budėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Nuomonė. Šalin šunis iš paplūdimių – šlapime maudysimės patys (179)

Nuomonė. Šalin šunis iš paplūdimių – šlapime maudysimės patys
Pagaliau Lietuvoje panaikinta higienos norma, draudžianti šunims maudytis vandens telkiniuose. Tačiau dar neprasidėjo vasaros sezonas, o šunų mylėtojų ir nemylėtojų karas jau užvirė pilnu tempu. Kol kas visi pliekiasi dėl būsimų šunų „pliažų” feisbuke, tačiau kautynės tuoj persikels į gyvenimą. Verdantys neapykanta keturkojams nepalaužiami: šunys – tai parazitai, ligų ir užkratų nešiotojai, kurie visur myža, šika, loja ir neleidžia ramiai ilsėtis.

Gyvūnų prieglaudą papiktino Pranckiečio skundas papildyta bendruomenės komentaru (83)

Gyvūnų prieglaudą papiktino Pranckiečio skundas
Gyvūnų prieglaudos VšĮ „Penkta koja“ savanorių viešas kreipimasis į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį apskriejo socialinius tinklus. Savanoriai teigia, kad V. Pranckietis po susitikimo su Linksmakalnio bendruomene, kurios teritorijoje yra įsikūrusi prieglauda, nusprendė parašyti skundą net neapsilankęs prieglaudoje. Tačiau šiuo klausimu, Seimo Pirmininkas bei Kauno rajono savivaldybė turi kitą nuomonę.

Po erkės įkandimo – kova už numylėto augintinio gyvybę (4)

Po erkės įkandimo – kova už numylėto augintinio gyvybę
„Tai buvo vienas sunkesnių atvejų mano karjeroje. Kai gavome iškvietimą atvykti apžiūrėti negaluojančios kalytės Mirtos, nesitikėjome, kad tai taps kova už gyvybę. Ir ne vieną, o devynias“, – TV3 laidos „TV pagalba“ studijoje Gerdai Žemaitei ir Edgarui Navickui pasakojo veterinaras Paulius Morkūnas.

Į pajūrį su keturkoju: kur jau šią vasarą Lietuvoje bus galima ilsėtis su savo augintiniais išvardyti konkretūs paplūdimio ruožai (48)

Į pajūrį su keturkoju: kur jau šią vasarą Lietuvoje bus galima ilsėtis su savo augintiniais
Dar prieš kelerius metus augintojų turėtojams, kurie planavo kartu su savo keturkoju draugu savaitgalį praleisti Lietuvos pajūryje, tokios trumpos atostogos buvo tikrų tikriausias galvos skausmas. Mat, kai kuriose savivaldybėse į paplūdimį buvo draudžiama vestis bet kokį gyvūną. Tačiau šie metai atnešė pokyčių: pajūryje išskirtos zonos žmonėms su augintiniais. Kiek tokių zonų yra ir kuriose vietose?

Pasieniečiai nufilmavo, kaip miške sėlina meška (28)

Pasieniečiai nufilmavo, kaip miške sėlina meška
Pastaruoju metu Lietuvoje lankosi „nelegalūs" svečiai. Štai ir vėl į Dzūkiją apsidairyti užsuko rudasis lokys, kurio viešnagę užfiksavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kameros.

Socialiniuose tinkluose plinta Vilniaus gatvėmis klaidžiojančio šerno nuotraukos (36)

Socialiniuose tinkluose plinta Vilniaus gatvėmis klaidžiojančio šerno nuotraukos
Tiems, kas ramiai vaikštinėja Vilniaus gatvėmis, reikėtų sunerimti. Miesto centre galima sutikti įvairaus plauko gyventojų – pavyzdžiui, kad ir kriuksintį keturkojį. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į feisbuke plintančias nuotraukas.

Iš balkono katę išmetęs vyras prieglaudoje sukėlė skandalą: grasino išdaužyti langus ir išžudyti darbuotojus (45)

Iš balkono katę išmetęs vyras prieglaudoje sukėlė skandalą: grasino išdaužyti langus ir išžudyti darbuotojus
Kas, jei ne šiuo metu šalyje galiojantys įstatymai, gali sustabdyti gyvūnų kankintojus? „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė teigia, kad dabartinėmis sąlygomis nesaugūs lieka ne tik augintiniai. Štai, jos teigimu, balandžio 28 d. į „Vyšnių sodą“ įsibrovė už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustas, agresyviai nusiteikęs vyras, siekęs susigrąžinti iš jo atimtus suluošintus gyvūnus.