Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?

 (3)
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.
© Shutterstock

Centro įkūrėjai Erna ir Algirdas Valčiukai gerai žinomi Kaune ir Lietuvoje. Kaip vieni pirmųjų Agility entuziastų, kaip patyrę šunų elgsenos specialistai, galiausiai, kaip sportuojančių borderkolių šeimininkai. Tačiau nemanykite, kad Valčiukai save laiko superdresuotojais. Jie sako, kad svarbiausia šunų augintojams perteikti esminę žinutę – dresūra turi būti pozityvi, turi padėti pažinti šunį ir sukurti tvirtus tarpusavio santykius tarp šuns ir šeimininko, kurie būtų paremti meile ir abipusiu pasitikėjimu.

Tuo pačiu dresuotojai atkreipia dėmesį, kad ir šeimininkai turi rodyti tinkamą pavyzdį. Čia kaip auklėjant vaikus – koks pavyzdys esi savo vaikui, tokia tavoji atžala. Todėl gyvūno šeimininkai turi ne tik įgyti būtiniausių žinių apie šuns prigimtį, būdingą elgseną, poreikius, bet ir šeimoje laikytis vieningų šuns auklėjimo taisyklių. Skirti dėmesį augintinio proto ir kūno mankštai, mylėti ir būti autoritetu.

Artėjant Šuns dienai, balandžio 24-ajai, apie dresūrą ir dar daug ką – pokalbis su Erna Valčiukiene.

– Ar keičiasi žmonių požiūris į šunų mokymą? Galbūt pastebite kažką, kas liūdina, o gal atvirkščiai – džiugina?

– Šis tas pasikeitė – dabar žmonės labiau linkę šunis laikyti šeimos nariais. Daugiau laiko ir vietos savo gyvenime skiria šunims, rūpinasi gerove, dažniau turi bendros veiklos. Taip pat labiau gilinasi į priežastis, kodėl šuo elgiasi vienaip ar kitaip, ir kaip tą elgesį keisti pozityviais metodais. Be abejo, visada buvo ir yra įvairių žmonių, turinčių skirtingus požiūrius, bet visais laikais žmogui buvo aktualu šalia savęs turėti paklusnų augintinį, su kuriuo galėtų patogiai ir gražiai gyventi. Galbūt seniau dresūros mokyklą dažniau lankydavo didesnių veislių šunys, o dabar labai daug šeimininkų atveda ir mažų veislių dekoratyvius šunelius.

– Jūsų dresūros mokyklai daugiau kaip 20 metų. Mokydami šunis, dalyvaudami varžybose, įvairiuose seminaruose – kam teikiate prioritetą ir į ką nebekreipiat dėmesio?

– Per tą laiką įgijome neįkainojamos patirties ir žinių – dirbome su tūkstančiais šunų ir jų šeimininkų. Tačiau visada buvo svarbu, kad tiek ateinančiam į mūsų mokyklą šuniui, tiek jį atvedusiam šeimininkui būtų smagu. Kai gera treniruotėse, nesunku kažko siekti. Visąlaik pabrėžiame, kad dresūra – tai ne tik komandų mokymas, bet pirmiausia tvirto tarpusavio ryšio tarp šuns ir šeimininko formavimas. Juk galų gale ne visiems reikia, kad šuo laikytų egzaminus ar dalyvautų varžybose, svarbu atsižvelgti į šeimininko lūkesčius ir galimybes.

– O saviems šunims ar dar lieka laiko?

– Tikrai randame laiko savo šunims. Mūsų borderkoliai yra visaverčiai šeimos nariai, visur keliauja kartu su mumis ir ne vien tik į dresūros ar sporto treniruotes. Jei kažkas nepasiseka treniruojant savo šunis, neabejojam: rasim sprendimą! Juk kartais tereikia situaciją įvertinti iš šalies ir pasitarti. Todėl labai džiaugiamės, kad turime galimybę dirbti kartu – Algirdo intuicija ir gebėjimai rasti kalbą su šunimis visada padeda; mes dažnai tariamės ir atsižvelgiam vienas į kito patarimus, keičiamės šunimis, treniruočių grupėmis, idėjomis ir žiniomis.

Šunys yra tokie, kokius juos mato šeimininkai
Šunys yra tokie, kokius juos mato šeimininkai
© E. Valčiukienės asmeninis archyvas

– Mylite šunis ir savo darbą. Esant tokios būsenos, ar įmanoma kokį šunį, o gal ir jo šeimininką, pasodinti ant „nusiraminimo kėdutės“?

– Šunys yra tokie, kokius juos mato šeimininkai, todėl mūsų, o ir kiekvieno dresuotojo, pareiga, kad šeimininkai savo šunis matytų gerus ir šaunius. Prisipažįstu, esame gerokai tolerantiškesni savo dabartiniams šunims, leidžiame jiems gerokai daugiau, nei anksčiau, nes jau žinome, kaip greitai prabėga augintinio gyvenimas, todėl džiaugiamės kiekviena akimirka kartu. Nusiraminimo kėdutės išvis neprireikia nei auginant savo dukrelę, nei mokant šunis.

– Kas jūs? Šunų sporto treneriai? Dresuotojai? Šunų elgsenos specialistai?

– Nepaisant dabar atsiradusių galimybių save išreikšti „per pavadinimą“, sunku apsiriboti vienu terminu, nes mūsų veikla įvairi. Mes ir dresuojame šunis individualiai, ir konsultuojame jų šeimininkus įvairiais augintinių elgsenos klausimais, ir mokome žmones, kaip tinkamai auklėti savo šunis, ir vedame sportines Agility treniruotes, seminarus, organizuojame stovyklas, varžybas. Be to, stengiamės būti socialiai aktyvūs – dalyvaujame kaniterapijos veikloje, vedame edukacinius užsiėmimus vaikų globos namų auklėtiniams, rengiame parodomąsias programas mokyklose, darželiuose, dienos centruose. Štai kitą mėnesį turime suplanuotą pasirodymą Vaikų dienos ir krizių centre Kaune.

– Ar šunų dresūrai būdingos „mados“? Juk vienu metu visi puolė mokyti šunis su klikeriais, paskui paniro į socializacijos problemas...

– Nėra nei madingų, nei nemadingų dresūros metodų – metodai yra skirtingi ir turi būti parenkami pagal tai, kas tinka konkrečiam šuniui bei jo šeimininkui. Labai svarbu, kad žmogus neužstrigtų kažkuriame metode, arba, dar blogiau – savame supratime apie konkretų metodą.

– Kad „nepasiklystų vertime“?

– Gaila šunų, kurie nurašomi kaip neperspektyvūs arba kažkam „nebeįtinka“. Taip atsitinka dėl šeimininko žinių stokos ar tingėjimo įsigilinti į svarbiausius dalykus. Mes esame už pozityvius, efektyvius metodus – mėgstame, kai treniruotėje šunys mokosi spindinčiomis akimis, vizgindami uodegas, o šeimininkai šypsosi ir džiaugiasi savo augintiniais.

Šunys yra tokie, kokius juos mato šeimininkai
Šunys yra tokie, kokius juos mato šeimininkai
© E. Valčiukienės asmeninis archyvas

– Dalyvaujate įvairaus rango Agility varžybose, bendraujate su šunų dresūros profesionalais. Ko pasigendate Lietuvoje dresūros srityje?

– Iš esmės nieko, nes viskas juda tinkama linkme. Daugėja seminarų ir varžybų, sporto su šunimis veiklų. Dabar tiek daug galimybių tobulėti, patyrusių mokytojų, informacijos šaltinių. Labai džiugu, kad Lietuva jau žinoma ir pasauliniu mastu – Agility Small rinktinė du kartus tapo prizininke Pasaulio agility čempionate, pasaulinius rezultatus rodo šunų kinkinių sporto entuziastai, jau nekalbant apie šunų grožio konkursų nugalėtojus.

– Internete pilna įvairios informacijos, patarimus dalija visi, kas netingi. Ar įmanoma pačiam išsiauklėti šunį?

- Žinoma, kad įmanoma, tačiau daug paprasčiau tai padaryti turint šalia patyrusį mokytoją. Šunų auklėjime svarbu grįžtamasis ryšys, galimybė realiu laiku įvertinti ir ištaisyti klaidas, o tai gana sudėtinga pasiekti vien tik socialinės medijos pagalba. Dabar žmonės perkraunami informacija, emocijomis, patarimais, todėl gali būti sunku atsirinkti, kas tinka tavo šuniui, o kas nelabai. Dresūroje svarbu, kad kas nors iš šono matytų jūsų klaidas ir nukreiptų jus tinkama linkme.

Primename, kad Šuns dieną jau trečius metus organizuoja Lietuvos kinologų draugija. Tęsdami tradiciją, balandžio 24 dieną kviečiame atsivesti savo augintinius į darbą.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (12)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (155)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja (17)

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates (21)

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates
Tiems, kurie abejoja, ar laukinės katės iš tiesų gali tapti geriausiomis žmogaus draugėmis, Šarūnė Petravičiūtė gali patvirtinti – taip tikrai būna. Du kačiukai, kadaise slėpęsi nuo žmonių ir jų bijoję, šiandien glaudžiasi prie šeimininkės ir žino, kad šalia jos nebėra ko bijoti.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti (10)

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.