Iš esmės toks plikimas nekelia sunkių pasekmių sveikatai ir netrumpina gyvenimo trukmės, tačiau vis viena yra labai nemalonus.
Priežastys
Kailio priežiūrai katės skiria 5–25 proc. savo būdravimo laiko, tai natūralaus jų elgesio dalis. Kartais savimi katė pradeda rūpintis pernelyg entuziastingai, tam skiria pernelyg daug laiko. Dėl besaikio valymosi išslenka plaukai, atsiranda žaizdos ir opos.
Į tokias problemas labiau linkusios jautresnės, nervingesnės, nuo lėtinio streso kenčiančios katės. Besaikis švarinimasis gali tęstis net pašalinus nerimo šaltinį. Problemą iššaukti gali ir aplinkos veiksniai – alergija (maisto ar kontaktinė), nuobodulys, vidurių užkietiėjimas, šlapimo takų infekcija, dermatitas ir t.t. Įtariamas ir šioks toks genetinis problemos pagrindas – liga dažnesnė tarp rytietiškų veislių. Atrodo, patelės labiau linkusios į šią problemą.
Simptomai
Daugiausia nukenčia sritys, kurias katei lengviausia pasiekti – pilvas, kojos, šonai ir krūtinė. Plikimas paprastai prasideda nuo pilvo. Akivaizdus persistengimas valant kailį lenvai pastebimas, nors kai kurios katės taip elgiasi tik kai šalia nėra šeimininkų. Dėl per didelio laižymosi ant plikų zonų atsiranda paraudimų, bėrimų, pūlių, šašų.
Labai irzlios katės pernelyg uoliai kasydamosis galinių kojų letenomis net sugeba nusidraskyti snukučius.
Gydymas
Katę būtina gabenti pas veterinarą. Greičiausiai pirmoji įtariama problema bus blusos, o kitas priežastis ne taip lengva nustatyti. Žaizdoms prižiūrėti skiriami antiseptiniai vaistai, papildai su riebalų rūgštimis (omega 3, omega 6). Jei problema kartojasi, katę tenka tirti atidžiau. Pasitaiko, kad katei skriama antidepresantų, o kartais tenka užmauti specialią apykaklę, neleidžiančią laižytis – nors kai kurios išmoksta kasytis ir su jomis, tad geriau rinktis ne tokias patvarias, bet minkštesnes apykakles.