Ištirpęs sniegas atidengė bjaurią problemą: šunų šeimininkams turėtų būti gėda

 (196)
Į DELFI žurnalistus kreipėsi sunerimusi skaitytoja Vida – moteriai bundančiu pavasariu neleidžia džiaugtis iš po tirpstančio sniego pasirodančios šunų išmatos. Kas yra daroma ir kas galėtų būti padaryta, kad nemaloni problema būtų išspręsta? Pasirodo, kad į tai turėtų įsitraukti ne tik šunų šeimininkai.
Šuo
© Shutterstock

Į netvarkingas viešas vietas ne tik nemalonu žiūrėti, bet tuo pačiu ir nesinori įlipti į paliktus „spąstus“. Visgi, pavasario metu problema tokia opi, kad ir žengti pirmyn nedrąsu prieš tai neapsidairius.

„Nežinau, kaip Vilniuje sudrausminti šunelių šeimininkus. Kur statai koją, ten gyvūnėlių fekalijos. Negana to, visos pievos nusėtos nuorūkomis. Kodėl akcentuoju Vilnių? Kituose miestuose to neteko matyti“, – stebisi Vida.

Problema yra, tačiau anksčiau ji buvo dar didesnė

Panašu, kad gyventojai tiesiog tingi spręsti šią problemą, su kuria savivaldybė kovoja įvairiose miesto vietose palikdama šunų ekskrementams mesti skirtas specialias dėžutes. Vilniečiams sąlygos surinkti šunų ekskrementus yra sukurtos, tačiau jomis naudojasi ne visi.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius skaičiuoja, kad visuose sostinės rajonuose yra įrengtos 123 šunų ekskrementų dėžutės. Kiekvienoje seniūnijoje jų esama maždaug po 6.

Šias dėžutes prižiūri teritorijų sanitarinio valymo paslaugas tiekianti įmonė, kuri dėžes ištuština kiekvieną dieną. Nepaisant to, atėjus pavasariui šunų išmatos tebebado akis, tačiau G. Runovičius teigia, kad anksčiau situacija buvo dar liūdnesnė.

„Gyvūnų augintojai vis dažniau linkę surinkti šunų ekskrementus ir mesti juos į specialiai tam skirtas dėžutes. Šeimininkai, kurie nesusirenka savo augintinių ekskrementų, ne tik užteršia aplinką, bet ir negerbia kitų gyvūnų augintojų bei gyventojų, kurie rūpinasi miesto švara ir visuomet atsakingai sutvarko aplinką“, – aiškina jis.

Keisti įpročius bandoma baudžiant ir auklėjant

Kas daroma, kad šunis vedžiojantys gyventojai nepaliktų „spąstų“, į kuriuos nesinorėtų įlipti? Anot G. Runovičiaus, netvarkingus šunų šeimininkus turėtų sudrausminti didesnis pareigūnų dėmesys ir piniginės baudos.

„Siekdami paskatinti gyventojus būti pilietiškais ir labiau rūpintis savo aplinka, Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atidžiau stebės gyvenamuosius Vilniaus rajonus ir drausmins neatsakingus gyvūnų augintojus. Nesilaikantiems šunų vedžiojimo taisyklių ir nesurenkantiems gyvūnų išmatų gresia įspėjimas arba bauda iki 230 Eur“, – perspėja jis.

Gyventojai bus auklėjami ne vien baudomis. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai drauge su policijos bendruomenės pareigūnais vilniečiams nemokamai dalins specialius dėklus su ekologiškais maišeliais gyvūnų ekskrementams surinkti. Pernai miestiečiams buvo išdalinta daugiau kaip 700 maišelių, o šiemet bus išdalinta dvigubai daugiau.

Tiesa, nėra reikalavimo, kad ekskrementai turėtų būti metami tik į specialiai tam skirtas dėžutes. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra reglamentuota, kad gyvūnų ekskrementus draudžiama mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar šiukšliadėžes. Pasak Aplinkos ministerijos, jeigu nėra įrengta dėžių šunų ekskrementams, surinktus į maišelius naminių gyvūnėlių ekskrementus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šie ekskrementai priskiriami komunalinėms atliekoms ir šalinami sąvartynuose.

Mano, kad labiausiai trūksta švietimo ir supratimo

Tiems, kam šunų išmatomis nusėtos pievos bado akis, šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė Agnė Jazukevičiūtė turi du problemos sprendimo pasiūlymus. Pirmasis elementarus – jeigu nesinori matyti pridergtos pievutės, paprasčiausiai imtis maišelių ir apsitvarkyti patiems.

„Jeigu šią problemą norime spręsti čia ir dabar, tai eikime visi ir susirinkime. Dar pernai Naujamiestyje per „Darom“ akciją siūliau susiburti šunų augintojams ir ne šiukšles, o išmatas surinkti. Tai ėjau viena, daugiau nieko nebuvo. Nors man pačiai atrodė, kad tų pievučių Naujamiestyje ne tiek ir daug, prikrautą maišą vėliau vos galėjau patempti. Situacija neatrodė tokia tragiška tol, kol nesiėmiau visko surinkti“, – prisimena A. Jazukevičiūtė.

Šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė stebisi, kodėl žmonės akcijos metu nesibodi rinkti šiukšlių, tačiau į šunų išmatų rinkimą žiūri visai kitaip – juk rankos nenukris ir tai turėtų atrodyti visiškai normalu.

Antras problemos sprendimo pasiūlymas ilgesnėje laiko perspektyvoje – švietimas, nes jis turi didesnę galią, nei baudimas.

„Įvairios baudos sąlyginai veikia, tačiau vien jomis gerų rezultatų nepasieksim. Kur kas geriau, kai žmogus iš tiesų suvokia, kodėl ir kaip reikia elgtis. Juk šuniukas – ne tik švelnus, mielas ir pūkuotas gyvūnas, bet kartu ir su juo ateinanti atsakomybė“, – pabrėžia pašnekovė.

Turi pasiūlymų, kaip efektyviai keisti įpročius

A. Jazukevičiūtė turi pasiūlymą ir tiems, kurie pastebi, kad šunį vedžiojantis žmogus nesurenka augintinio ekskrementų ir nueina toliau. Pasirodo, kad dauguma visgi elgiasi neteisingai vietoje to, kad galėtų padaryti reikšmingą pokytį įpročių formavime.

„Jokiu būdu nereikėtų to šeimininko pulti – kodėl nesusirinkai? Dažniausiai agresija iššaukia agresiją atgal ir žmogus pradeda agresyviai gintis. Paprasčiausiai galima pasiūlyti maišelį, duodant jį sakyti – gal pamiršote? Žmogus pasijaučia nejaukiai, tačiau susirenka. Galbūt šitaip jį paraginsite 3 kartus, o kitą kartą jis jau ir pats pradės maišelius nešiotis, nes sulaukti pagalbos jam bus nemalonu“, – aiškina šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė.

Visgi ji sutinka, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Pašnekovė pastebi, kad dar prieš 10 metų į žmogų, viešoje vietoje renkantį šuns išmatas, buvo žiūrima kreivai, tarsi klausiant – ką čia darai, kaip šlykštu.

„Dabar būna, kad eina močiutės ir net su laikraščiu paima, išmeta. Juk pats šuniukas negali susirinkti – reikia prižiūrėti, pasirūpinti juo. Problema vis dar yra ir staiga ji tikrai neišsispręs – pirmyn einama iš lėto. Man labai patiko matyti, kad jei neklystu, Druskininkuose prie šiukšliadėžių yra palikti maišeliai šunų išmatoms surinkti – šunį vedžiojantis žmogus šiuo atveju tiesiog nebeturi pasiteisinimo, kodėl nesurinko išmatų“, – teigiamą praktiką stebi A. Jazukevičiūtė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę (8)

Kaunietė ieško dingusios kalytės: padėkime rasti Pupsę
Gruodžio 31 d. apie 19 val. vakaro Kaune, Dainavos rajone, Pramonės pr. 73A dingo nedidelė juodos spalvos kalytė. Ji buvo su oranžinės spalvos šviečiančiu antkakliu. Kalytės šeimininkė Raminta prašo pagalbos surasti augintinę, o turinčius vertingos informacijos – pasidalinti ja.

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa (35)

Vilnietė Kristina prašo pagalbos: dingo mylima kalytė Fyfa
Jau antrą savaitę vilnietė Kristina neranda savo mylimos keturkojės draugės, Jorkšyro terjerės Fyfos. Kalytė buvo be galo brangi visai šeimai, kuri tikisi, kad drauge pavyks surasti mylimą augintinę.

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių (50)

Vilniečiai aukščio neišsigando: išlaisvino bejėgį katiną iš savaitę trukusių kančių
Vilniuje, Lazdynuose kažko išgąsdintas naminis katinas įsilipo į pušį, kurioje praleido visą savaitę. 15 metrų aukštyje įkalintas katinas nebegalėjo nulipti žemyn, šaltas dienas leido be maisto ir vandens, tuoj pat aplink jį ratus pradėjo sukti varnos. Ši istorija būtų pasibaigusi liūdnai, jei ne drąsūs gelbėtojai, nepabūgę aukščio ir išgelbėję bejėgį katiną – jie padarė tai, ko atsakingos tarnybos nepadarė visą savaitę.

Didžiausi mitai apie šunis žiemą

Didžiausi mitai apie šunis žiemą
Prasidėjus šaltiems žiemos mėnesiams, nepamirškime, kad turime tinkamai pasirūpinti savo gauruotais draugais. Deja, nors atrodo, kad apie „šalto oro pagrindus“ dauguma šeimininkų išmano neblogai (ypač dėl to, kad spauda kasmet apie tai primena), vis dar egzistuoja keletas klaidinančių ar net pavojingų mitų apie šunis ir šaltį. Štai keletas jų.

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms

Paskelbė akcijos pradžią: kiekvienas „patinka“ bus verčiamas maisto porcija gyvūnų prieglaudoms
Artėjant gražiausioms ir dosniausioms metų šventėms, grįžta VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ (toliau GGI) bei UAB „Mars Lietuva“ organizuojama maisto gyvūnų prieglaudoms akcija „Parodyk augintiniui eglutę“. Šeimininkai skatinami nepalikti namuose keturkojų draugų, o, kaip visateisius šeimos narius, atsivesti prie eglutės, drauge praleisti laiką ir sudalyvauti akcijoje, skirtoje paremti prieglaudų beglobius – dar neradusius savo jaukių namų, rašoma pranešime spaudai.

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis (1)

Šunų paroda – su karališko grožio šunimis
Karališka galia, aristokratiškos manieros – taip šunų mylėtojai kalba apie nacionalinę danų šunų veislę – broholmerius. Pasaulyje šios veislės šunų yra apie tūkstantis, o vieną broholmerį bus galima pamatyti tris dienas truksiančiose parodose Vilniuje.

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai (15)

Miestiečiai parodė, kaip rengia savo augintinius: savo žodį tarė ir veterinarai
Atšalus orams, gatvėje pastebime ne tik šilčiau apsirengusius žmones, bet ir keturkojus. Nors anksčiau tokį vaizdelį palydėdavo žmonių krizenimas, šiandien į tai žiūrima rimčiau, o specialistai netgi dalinasi rekomendacijomis, kokiai temperatūrai esant šuniui reikėtų parūpinti ne tik aprangą, bet ir batus. O kaip savo augintinius rengia miestiečiai?

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai (49)

Klaipėdietė įsiuto: išgelbėtą kalytę patikėjo „Nuarui“, tačiau iš jos liko tik griaučiai
Į DELFI redakciją kreipėsi Klaipėdos „Nuaru“ pasipiktinusi Leila Lukoševič. Moteris teigia, kad prieš porą mėnesių ji išgelbėjo kalytę ir atidavė ją „Nuarui“, tačiau po kurio laiko pastebėjo, kad prieglaudoje iš gyvūno liko tik griaučiai. Leilai kelia didelį susirūpinimą gyvūnų laikymo sąlygos „Nuare“, tuo metu šio atstovai atsako, kad kalytę nualino jai taikytas gydymas.

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų (3)

Ieva susidraugavo su voverinėmis skraiduolėmis: naktimis jos iškrečia daug išdaigų
Voverinės skraiduolės – tai mažieji sterbliniai žinduoliai, kilę iš Australijos ir Naujosios Gvinėjos, vis dažniau tampa naminiais gyvūnėliais kaip alternatyva įprastiems augintiniams. Nors vadinami voverėmis, iš tikrųjų jie yra ne graužikai, o tiksliausia juos vadinti būtų anglišku pavadinimu „sugar gliders“ (cukrinės skraiduolės), rašoma pranešime spaudai.

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (161)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (9)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.