Ištirpęs sniegas atidengė bjaurią problemą: šunų šeimininkams turėtų būti gėda

 (197)
Į DELFI žurnalistus kreipėsi sunerimusi skaitytoja Vida – moteriai bundančiu pavasariu neleidžia džiaugtis iš po tirpstančio sniego pasirodančios šunų išmatos. Kas yra daroma ir kas galėtų būti padaryta, kad nemaloni problema būtų išspręsta? Pasirodo, kad į tai turėtų įsitraukti ne tik šunų šeimininkai.
Šuo
© Shutterstock

Į netvarkingas viešas vietas ne tik nemalonu žiūrėti, bet tuo pačiu ir nesinori įlipti į paliktus „spąstus“. Visgi, pavasario metu problema tokia opi, kad ir žengti pirmyn nedrąsu prieš tai neapsidairius.

„Nežinau, kaip Vilniuje sudrausminti šunelių šeimininkus. Kur statai koją, ten gyvūnėlių fekalijos. Negana to, visos pievos nusėtos nuorūkomis. Kodėl akcentuoju Vilnių? Kituose miestuose to neteko matyti“, – stebisi Vida.

Problema yra, tačiau anksčiau ji buvo dar didesnė

Panašu, kad gyventojai tiesiog tingi spręsti šią problemą, su kuria savivaldybė kovoja įvairiose miesto vietose palikdama šunų ekskrementams mesti skirtas specialias dėžutes. Vilniečiams sąlygos surinkti šunų ekskrementus yra sukurtos, tačiau jomis naudojasi ne visi.

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius skaičiuoja, kad visuose sostinės rajonuose yra įrengtos 123 šunų ekskrementų dėžutės. Kiekvienoje seniūnijoje jų esama maždaug po 6.

Šias dėžutes prižiūri teritorijų sanitarinio valymo paslaugas tiekianti įmonė, kuri dėžes ištuština kiekvieną dieną. Nepaisant to, atėjus pavasariui šunų išmatos tebebado akis, tačiau G. Runovičius teigia, kad anksčiau situacija buvo dar liūdnesnė.

„Gyvūnų augintojai vis dažniau linkę surinkti šunų ekskrementus ir mesti juos į specialiai tam skirtas dėžutes. Šeimininkai, kurie nesusirenka savo augintinių ekskrementų, ne tik užteršia aplinką, bet ir negerbia kitų gyvūnų augintojų bei gyventojų, kurie rūpinasi miesto švara ir visuomet atsakingai sutvarko aplinką“, – aiškina jis.

Keisti įpročius bandoma baudžiant ir auklėjant

Kas daroma, kad šunis vedžiojantys gyventojai nepaliktų „spąstų“, į kuriuos nesinorėtų įlipti? Anot G. Runovičiaus, netvarkingus šunų šeimininkus turėtų sudrausminti didesnis pareigūnų dėmesys ir piniginės baudos.

„Siekdami paskatinti gyventojus būti pilietiškais ir labiau rūpintis savo aplinka, Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai atidžiau stebės gyvenamuosius Vilniaus rajonus ir drausmins neatsakingus gyvūnų augintojus. Nesilaikantiems šunų vedžiojimo taisyklių ir nesurenkantiems gyvūnų išmatų gresia įspėjimas arba bauda iki 230 Eur“, – perspėja jis.

Gyventojai bus auklėjami ne vien baudomis. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai drauge su policijos bendruomenės pareigūnais vilniečiams nemokamai dalins specialius dėklus su ekologiškais maišeliais gyvūnų ekskrementams surinkti. Pernai miestiečiams buvo išdalinta daugiau kaip 700 maišelių, o šiemet bus išdalinta dvigubai daugiau.

Tiesa, nėra reikalavimo, kad ekskrementai turėtų būti metami tik į specialiai tam skirtas dėžutes. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos patvirtintose Tvarkymo ir švaros taisyklėse nėra reglamentuota, kad gyvūnų ekskrementus draudžiama mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar šiukšliadėžes. Pasak Aplinkos ministerijos, jeigu nėra įrengta dėžių šunų ekskrementams, surinktus į maišelius naminių gyvūnėlių ekskrementus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius. Šie ekskrementai priskiriami komunalinėms atliekoms ir šalinami sąvartynuose.

Mano, kad labiausiai trūksta švietimo ir supratimo

Tiems, kam šunų išmatomis nusėtos pievos bado akis, šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė Agnė Jazukevičiūtė turi du problemos sprendimo pasiūlymus. Pirmasis elementarus – jeigu nesinori matyti pridergtos pievutės, paprasčiausiai imtis maišelių ir apsitvarkyti patiems.

„Jeigu šią problemą norime spręsti čia ir dabar, tai eikime visi ir susirinkime. Dar pernai Naujamiestyje per „Darom“ akciją siūliau susiburti šunų augintojams ir ne šiukšles, o išmatas surinkti. Tai ėjau viena, daugiau nieko nebuvo. Nors man pačiai atrodė, kad tų pievučių Naujamiestyje ne tiek ir daug, prikrautą maišą vėliau vos galėjau patempti. Situacija neatrodė tokia tragiška tol, kol nesiėmiau visko surinkti“, – prisimena A. Jazukevičiūtė.

Šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė stebisi, kodėl žmonės akcijos metu nesibodi rinkti šiukšlių, tačiau į šunų išmatų rinkimą žiūri visai kitaip – juk rankos nenukris ir tai turėtų atrodyti visiškai normalu.

Antras problemos sprendimo pasiūlymas ilgesnėje laiko perspektyvoje – švietimas, nes jis turi didesnę galią, nei baudimas.

„Įvairios baudos sąlyginai veikia, tačiau vien jomis gerų rezultatų nepasieksim. Kur kas geriau, kai žmogus iš tiesų suvokia, kodėl ir kaip reikia elgtis. Juk šuniukas – ne tik švelnus, mielas ir pūkuotas gyvūnas, bet kartu ir su juo ateinanti atsakomybė“, – pabrėžia pašnekovė.

Turi pasiūlymų, kaip efektyviai keisti įpročius

A. Jazukevičiūtė turi pasiūlymą ir tiems, kurie pastebi, kad šunį vedžiojantis žmogus nesurenka augintinio ekskrementų ir nueina toliau. Pasirodo, kad dauguma visgi elgiasi neteisingai vietoje to, kad galėtų padaryti reikšmingą pokytį įpročių formavime.

„Jokiu būdu nereikėtų to šeimininko pulti – kodėl nesusirinkai? Dažniausiai agresija iššaukia agresiją atgal ir žmogus pradeda agresyviai gintis. Paprasčiausiai galima pasiūlyti maišelį, duodant jį sakyti – gal pamiršote? Žmogus pasijaučia nejaukiai, tačiau susirenka. Galbūt šitaip jį paraginsite 3 kartus, o kitą kartą jis jau ir pats pradės maišelius nešiotis, nes sulaukti pagalbos jam bus nemalonu“, – aiškina šunų mokyklos „Urban dog“ vadovė ir trenerė.

Visgi ji sutinka, kad situacija keičiasi į gerąją pusę. Pašnekovė pastebi, kad dar prieš 10 metų į žmogų, viešoje vietoje renkantį šuns išmatas, buvo žiūrima kreivai, tarsi klausiant – ką čia darai, kaip šlykštu.

„Dabar būna, kad eina močiutės ir net su laikraščiu paima, išmeta. Juk pats šuniukas negali susirinkti – reikia prižiūrėti, pasirūpinti juo. Problema vis dar yra ir staiga ji tikrai neišsispręs – pirmyn einama iš lėto. Man labai patiko matyti, kad jei neklystu, Druskininkuose prie šiukšliadėžių yra palikti maišeliai šunų išmatoms surinkti – šunį vedžiojantis žmogus šiuo atveju tiesiog nebeturi pasiteisinimo, kodėl nesurinko išmatų“, – teigiamą praktiką stebi A. Jazukevičiūtė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (12)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (153)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja (17)

Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates (21)

Geriausius savo draugus surado prieglaudoje: Šarūnė paneigė mitą apie laukines kates
Tiems, kurie abejoja, ar laukinės katės iš tiesų gali tapti geriausiomis žmogaus draugėmis, Šarūnė Petravičiūtė gali patvirtinti – taip tikrai būna. Du kačiukai, kadaise slėpęsi nuo žmonių ir jų bijoję, šiandien glaudžiasi prie šeimininkės ir žino, kad šalia jos nebėra ko bijoti.

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti (10)

Populiarėjanti paslauga keturkojų augintojams: kainos gali šokiruoti
Širdies ligos, raumenų distrofijos ir nutukimas. Ne, kalbame ne apie žmones su viršsvorio problemomis, bet apie tai, kas gali nutikti jūsų augintiniui negavus reikalingo fizinio krūvio. Tačiau Lietuvoje populiarėja šunų vedžiojimo paslauga, kurios kainos gali siekti ir virš 100 eurų.