Kenčia ne tik dėl maisto trūkumo, bet ir nuo apšaudymų
Veterinarijos gydytojas Ž. Besakirskas pažymi, kad situacija Ukrainoje sudėtinga visiems gyvūnams – tiek augintiniams, tiek laukiniams ir fermų gyvūnams. Daugiausiai sunkumų šiuo metu jiems kyla dėl maisto trūkumo.

„Pirmutinė pagalba, sakyčiau, yra maisto. Ten daugumoje parduotuvių, net ir turint pinigų, nėra opcijų jo nusipirkti, yra didžiulis trūkumas. Gyvūnai tiesiogine prasme miršta iš bado, badauja ir labai sunkiai gyvena – tiek šunys, tiek žirgai ir visi kiti gyvūnai“, – sako veterinarijos gydytojas.

Tačiau problemų kyla ne tik dėl maisto trūkumo. Situaciją dėl medicininės pagalbos Ž. Besakirskas taip pat vadina sudėtinga. Ties tuo gyvūnų sunkumai Ukrainoje nesibaigia – kai kuriais atvejais jie netgi tampa okupantų agresijos taikiniu.

„Teko girdėti istorijų, kad net ir gyvūnai yra apšaudomi. Vienas okupantų kareivis tiesiog sportiniam šaudymui viename mieste pradėjo šaudyti visus šuniukus ir kačiukus. Yra tikrai daug net ir tiesioginių karo žaizdų“, – kalba Ž. Besakirskas.
Žygimantas Besakirskas

Ukrainoje stebima ir daug gyvūnų išsekimo atvejų. Anot veterinarijos gydytojo, karas stipriai paveikia ne tik žmonių, bet ir gyvūnų psichologinę būseną.

„Kiek teko girdėti iš kolegų ukrainiečių, gyvūnai dažnai būna labai išsekę tiek fiziškai, tiek emociškai. Kaip ir žmonėms, jei stipriai paveikta psichologinė būsena, pats gydymas irgi yra sudėtingas“, – sako jis.

Sąlygos keliauti palengvintos, tačiau sunkumų vis tiek iškyla

Stebint nuo karo bėgančius ukrainiečius, galima matyti, kad dažnas jų nepamiršta kartu pasiimti ir savo augintinių. Nors sąlygos keliauti į kitą šalį su augintiniu šiuo metu ukrainiečiams palengvintos, Ž. Besakirskas pamini, jog keliavimas su augintiniu vis vien ne visada būna toks lengvas ir greitas, kaip norėtųsi.

„Pavyzdžiui, jei gyvūną paskiepys nuo pasiutligės, turi būti karantinas. Dabar jis sumažintas iki 2 savaičių, bet vis tiek gyvūnas turi likti, kol dokumentai bus sutvarkyti, o tai trunka apie porą savaičių. Tai yra didelis strigimas“, – sako veterinarijos gydytojas.
Ukrainos karo pabėgėlė

Vis dėlto, Ž. Besakirskas pastebi, kad ukrainiečiai nepaprastai myli gyvūnus ir laiko juos šeimos nariais. Karo akivaizdoje netrūksta pavyzdžių, kai net ir sunkiasvorius augintinius šeimininkai nešasi daugybę kilometrų, kad tik liktų kartu.

Ragina remti ne maistu, o finansine parama

Nors daugybė šalių siunčia paramą Ukrainos žmonėms ir gyvūnams, veterinarijos gydytojas mato, jog neretai ją gabenant kyla logistinių sunkumų. Pavyzdžiui, gabenant humanitarinę pagalbą į neutralią Ukrainos zoną, patekti buvo labai sudėtinga, o sieną pavyko kirsti tik iš penkto karto.

„Aišku, yra taškai, kur galima perduoti krovinius oficialiai, bet, kaip patys ukrainiečiai sakė, geriau ten neduoti. Normalu, kad karo situacijos pradžioje išsidalina žmonės, kuriems reikia, bet ta pagalba prieglaudoms sunkiai pasiekiama. Mes stengiamės padėti ten, kur reikalinga ekstra skubi pagalba“, – sako Ž. Besakirskas.

Pagalbą Ukrainos gyvūnams žmonės siunčia kaip išmanydami – vieni perveda paramą į gyvūnų gerove besirūpinančių organizacijų sąskaitas, kiti remia maistu. Tačiau veterinarijos gydytojas mano, kad šiuo metu tikslingiausia pervesti finansinę paramą, o ne siųsti maistą – tokiu atveju atsakingos organizacijos gali įsigyti reikmenų pagal poreikius.

„Gyvūnams tikrai ne tik maisto reikia, bet ir guolių, krepšių, vaistų, vakcinų, begalės kitų produktų. Jos (atsakingos organizacijos – „Delfi“) bendrauja tiesiogiai su prieglaudomis, ir tada paprasčiau logistiškai suteikti pagalbą“, – sako Ž. Besakirskas.