Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime

 (4)
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.
Šuo
© Shutterstock

Pa­sig­lem­žė aš­tuo­nias gy­vy­bes

Gais­ras dvie­jų kam­ba­rių, 47 kvad­ra­ti­nių met­rų bu­te ki­lo po 17 va­lan­dos. Tuo me­tu šei­mi­nin­kė bu­vo iš­vy­ku­si į kai­mą, tad apie iš­ti­ku­sią ne­lai­mę jai pra­ne­šė pa­rei­gū­nai.

Apie gais­rą tar­ny­bas in­for­ma­vo kai­my­nai, užuo­dę vis ašt­rė­jan­tį dū­mų kva­pą. At­vy­kus ug­nia­ge­siams, dū­mų nie­kur ne­si­ma­tė, ta­čiau ko­pė­čio­mis į bal­ko­ną už­li­pę pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­jo pri­dū­min­tą kam­ba­rį.

Ka­dan­gi bal­ko­nas ir kam­ba­rys bu­vo už­krau­tas na­mų apy­vo­kos daik­tais, te­ko lauž­ti bu­to du­ris. Už­ge­si­nus at­vi­ra lieps­na de­gu­sius du te­le­vi­zo­rius, ug­nia­ge­siai su­ra­do dū­muo­se be­si­kan­ki­nan­čių gy­vū­nų bū­rį.

Vie­ni jų jau bu­vo be są­mo­nės, ki­ti – be gy­vy­bės žen­klų, dar li­ku­sius są­mo­nin­gus gy­vū­nus su­spė­ta iš­neš­ti į lau­ką. Na­mo gy­ven­to­jus taip pat te­ko eva­kuo­ti.

„Pa­te­ki­mą į bu­tą la­bai ap­sun­ki­no už­krau­ti įvai­rūs daik­tai, dė­žės, te­ko jė­ga iš­stum­ti kam­ba­rio, ku­ria­me bu­vo gy­vū­nai, du­ris. Jos net su­lū­žo. Kam­ba­ry­je ap­ti­ko­me ke­liais aukš­tais vie­nas ant ki­to su­krau­tus gar­dus, o juo­se bu­vo sep­ty­ni triu­šiai, dvi jū­rų kiau­ly­tės, du ežiai, dvi pa­pū­gos, vie­nas ba­lan­dis, vie­na la­bo­ra­to­ri­nė žiur­kė. Kam­ba­ry­je bu­vo ir sep­ty­ni šu­ne­liai, du iš jų jau bu­vo be są­mo­nės, o dar vie­nas – be gy­vy­bės žen­klų. Vir­tu­vė­je bu­vu­sios trys ka­tės, kur dvi iš jų, už­dū­mi­nus kam­ba­rius, pa­si­slė­pė vo­nio­je, o dar vie­na, vos iš­lau­žus du­ris, spru­ko į laip­ti­nę ir pri­sig­lau­dė pas kai­my­nus“, – pa­sa­ko­jo į įvy­kį iš­kvies­tas Aly­taus prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo tar­ny­bos Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Da­rius Va­la­vi­čius.

Bū­tent jis ini­ci­ja­vo gy­vū­nų gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­ją, vi­si bu­vo sku­biai iš­neš­ti į lau­ką, o jau są­mo­nę pra­ra­du­siems dviem šu­nims D.Va­la­vi­čius kar­tu su ki­tais dviem sa­vo ko­le­go­mis ug­nia­ge­siais –pa­mai­nos va­du An­driu­mi Lie­gu­mi bei Ope­ra­ty­vaus val­dy­mo sky­riaus vai­ruo­to­ju Vy­tu Šve­du – da­rė dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą bei šir­dies ma­sa­žą.

At­vy­ku­sių grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kų ug­nia­ge­siai pa­pra­šė de­guo­nies jiems at­gai­vin­ti. Kad gy­vū­nė­liai grei­čiau at­si­gau­tų, juos ug­nia­ge­siai ap­lais­tė van­de­niu. Lai­mei, abu šu­ne­liai at­si­ga­vo, tik vie­no jų drau­go gy­vy­bė bu­vo jau už­ge­su­si. Ne­gy­vam šu­ne­liui prieš ke­le­tą die­nų bu­vo at­lik­ta ope­ra­ci­ja.

„La­bai gai­la gy­vū­nų, skau­du bu­vo žiū­rė­ti ir į su­grį­žu­sią ver­kian­čią jų šei­mi­nin­kę. Mes da­rė­me vis­ką, kad juos iš­gel­bė­tu­me. Juk gy­vū­nai ne­kal­ti, jie ir­gi gy­vi pa­da­rai. Džiau­gia­mės bent tuo, kad pa­vy­ko iš­gel­bė­ti dvie­jų są­mo­nę pra­ra­du­sių šu­ne­lių gy­vy­bę. Šu­nų ro­ju­je vie­tą tik­rai tu­rė­si­me“, – at­slū­gus įtam­pai po įvy­kių juo­ka­vo D.Va­la­vi­čius ir pri­dū­rė nuo­šir­džiai dė­ko­jan­tis me­di­kams, ku­rie da­vė de­guo­nies gy­vū­nams at­gai­vin­ti.

Ug­nia­ge­siai ra­do ir dau­giau ne­gy­vų pa­da­rė­lių: vie­nas triu­šis, vie­na jū­rų kiau­ly­tė, la­bo­ra­to­ri­nė žiur­kė, dvi pa­pū­gos ir ba­lan­dis. Tai­gi gais­ras iš vi­so pa­sig­lem­žė aš­tuo­nias bu­to sa­vi­nin­kės au­gin­ti­nių gy­vy­bes.

Pa­aiš­kė­jo, kad gais­ro ži­di­nys bu­vo te­le­vi­zo­riaus prie­dė­lis. Bu­te esan­ti elek­tros ins­ta­lia­ci­ja yra ne­tvar­kin­ga ir to­liau ke­lia pa­vo­jų. Ma­no­ma, kad į elek­tros liz­dą įkiš­tas prie­dė­lio lai­das ėmė ki­birkš­čiuo­ti, mat kam­ba­rys bu­vo ap­krau­tas daik­tais, ant jų nu­kri­tu­si ki­birkš­tis ga­lė­jo įplieks­ti ug­nį. Vi­siš­kai su­de­gė kam­ba­ry­je ant kė­džių sto­vė­ję du te­le­vi­zo­riai.

Gy­vū­nus į bu­tą par­ve­žė tik lai­ki­nai

Dau­giau kaip ke­tu­rias­de­šim­ties me­tų bu­to sa­vi­nin­kė, ki­lus gais­rui, bu­vo iš­vy­ku­si į kai­mo so­dy­bą, iš ku­rios tu­rė­jo ar­ti­miau­siu me­tu iš­si­kraus­ty­ti, nes ją par­da­vė. Ki­tą die­ną po gais­ro kal­bin­ta mo­te­ris ne­slė­pė grau­du­lio dėl iš­ti­ku­sios ne­lai­mės: „Di­de­lis stre­sas, ne­lai­mė, gai­la gy­vū­nų. Se­niai jau juos au­gi­nu. Ro­dos, lyg ty­čia, par­si­ve­žiau vi­sus juos iš kai­mo lai­ki­nai, nes tu­riu iš­si­kraus­ty­ti iš so­dy­bos. Ne­tru­kus tu­rė­jau per­si­kel­ti į nau­ją so­dy­bą ir šią sa­vai­tę iš­vež­ti į ten gy­vū­nus. Ir va, gais­ras...“

Mo­te­ris ti­ki­no, kad na­muo­se ke­le­tą me­tų lai­kė tik po­rą šu­niu­kų, ta­čiau kai­my­nai pa­sa­ko­jo ki­taip. Esą bu­to šei­mi­nin­kė la­bai ne­tvar­kin­ga, jau ke­le­rius me­tus bu­te knibž­dė­jo vi­sas zo­o­lo­gi­jos so­das, ir skun­dė­si, kad nuo bu­to sklin­dan­čio ir po vi­są laip­ti­nę jun­ta­mo tvai­ko net gal­va svaigs­ta. Esą žie­mą kai­my­nai pri­vers­ti net lan­gus ati­da­ri­nė­ti, nes ki­taip kva­pas akis, kvė­pa­vi­mo ta­kus grau­žia. Dėl to ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai su gy­vū­nų au­gin­to­ja pyks­ta­si, la­bai ne­su­ta­ria.

„Kva­pas iš­ties ašt­ro­kas, net pa­skli­dę dū­mai jo ne­pra­mu­šė. Bu­te taip pat tvar­kos trū­ku­mas, ta­čiau ne­ga­lė­čiau teig­ti, kad gy­vū­nai bu­vo ne­pri­žiū­rė­ti, prie­šin­gai, prie kiek­vie­no gar­de­lio jiems pa­lik­ta mais­to, o gy­vū­nų iš­vaiz­da, kai­liai iš­puo­se­lė­ti“, – pa­klaus­tas apie gy­vū­nų prie­žiū­ros ko­ky­bę sa­kė ug­nia­ge­sys D.Va­la­vi­čius.

Ne­ofi­cia­liais duo­me­ni­mis, per gan trum­pą lai­ką gy­ve­ni­mas gy­vū­nų my­lė­to­jai su­da­vė ir dar vie­ną skau­dų smū­gį – maž­daug prieš du mė­ne­sius ji pa­lai­do­jo sa­vo mo­ti­ną. Po šios ne­tek­ties mo­te­ris par­da­vė kai­me tu­rė­tą so­dy­bą ir įsi­gi­jo ki­tą. O bu­tas, ku­ria­me ki­lo gais­ras, pri­klau­sė jos tė­vams.

Mo­te­riai bu­vo sun­ku rink­ti žo­džius ir kal­bė­ti apie dar ke­lias ne­tek­tis po gais­ro. „Ži­no­te, ne­no­riu kal­bė­ti, man ne­rei­kia re­kla­mos, ir taip jau čia vi­si puo­la... O juk to­liau gy­ven­ti rei­kia, be to, tu­riu du vai­kus, ne­no­riu, kad tai kaip nors pa­veik­tų juos“, – kal­bė­jo aly­tiš­kė ir ti­ki­no sku­ban­ti, tu­rin­ti daug dar­bo – rei­kia ei­ti į par­duo­tu­vę, pri­si­pirk­ti prie­mo­nių ir iš­si­va­ly­ti bu­tą, ap­rū­ku­sį kam­ba­rį.

Prieš baig­da­ma po­kal­bį dar klus­te­lė­jau, ar gais­ras stip­riai nu­nio­ko­jo bu­tą, o mo­te­ris at­sa­kė, kad vie­ną kam­ba­rį reiks ka­pi­ta­liai re­mon­tuo­ti, nes vis­kas ap­rū­ko, ap­juo­do, o ki­to­se pa­tal­po­se dar ga­li­ma gy­ven­ti.

Iš­kvie­tė tar­ny­bas

Ka­dan­gi ug­nia­ge­siams į de­gan­čio bu­to vi­dų pa­tek­ti bu­vo ga­li­ma tik iš­lau­žus du­ris, te­ko kvies­ti ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus. Šie, su­ži­no­ję apie bu­te lai­ko­mus lau­ki­nius gy­vū­nus – ežius, apie tai in­for­ma­vo ir Aly­taus ap­lin­ko­sau­gi­nin­kus.

„Ap­žiū­rė­ję si­tu­a­ci­ją, iš mo­ters pa­ė­mė­me ne­lais­vė­je lai­ky­tus ežiu­kus, nes jie yra lau­ki­nės gam­tos gy­ven­to­jai, o na­mi­nius, de­ko­ra­ty­vi­nius gy­vū­nus pa­li­ko­me šei­mi­nin­kei, nes jie bu­vo pri­žiū­rė­ti, šva­rūs, pa­mai­tin­ti, nar­vai taip pat šva­rūs, mais­to tu­rė­jo, tad at­vy­ku­siems „Nu­a­ro“ dar­buo­to­jams ne­bu­vo pa­grin­do pa­im­ti gy­vū­nus. No­riu pa­gir­ti, kad šio­je si­tu­a­ci­jo­je nuo­sta­biai ir taip nuo­šir­džiai dir­bo ug­nia­ge­siai, at­vy­kę ra­dom la­bai tvar­kin­gai su­tvar­ky­tus gy­vū­nus, jie gy­vus at­sky­rė nuo ne­gy­vų. Mums ne­rei­kė­jo lip­ti per la­vo­nė­lius. Taip pat Aly­taus re­gio­no gy­vū­nų glo­bos na­mų „Nu­a­ro“ dar­buo­to­jai ge­ra­no­riš­kai at­vy­ko pa­dė­ti, nors jiems pa­gal su­tar­tį ir ne­pri­klau­sė iš pri­va­čių as­me­nų uti­li­zuo­ti gy­vū­nų kū­nus“, – taip si­tu­a­ci­ją pa­ko­men­ta­vo Aly­taus re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Ad­mi­nist­ra­vi­mo ir tei­sės sky­riaus ve­dė­ja Ir­ma Jest­rems­kie­nė.

Beje, ugniagesys D.Valavičius priklauso tarptautiniam gelbėtojų būriui, todėl tvarką, kaip reikia elgtis su nukentėjusiaisiais ištikus įvairioms katastrofoms, nelai­mėms, jis puikiai žino iš čia.

I.Jestremskienei te­ko pa­ben­drau­ti ir su pa­čia gy­vū­nų au­gin­to­ja. Ji ti­ki­no, kad ežiu­kus ne­lais­vė­je lai­kė nuo pra­ėju­sių me­tų ge­gu­žės mė­ne­sio, sa­kė, kad juos jau su­au­gu­sius ra­do su­žeis­tus, iš­gy­dė ir au­gi­no. I.Jest­rems­kie­nė pa­ti­ki­no, kad pa­imant iš mo­ters ežiu­kus, ji ne­si­prie­ši­no, tik jau­di­no­si, ar jie lais­vė­je iš­gy­vens.

Maž­daug pus­an­trų me­tų ne­lais­vė­je au­gin­ti ežiu­kai, kaip pa­aiš­kė­jo pa­te­lė ir pa­ti­nė­lis, bu­vo per­duo­ti į „Nu­a­ro“ spe­cia­lis­tų ran­kas. Jie, su­ži­no­ję apie į gais­ro gniauž­tus bu­te pa­te­ku­sius gy­vū­nus, į įvy­kį at­sku­bė­jo ne­dels­da­mi. „Iš­gir­dę apie šį at­ve­jį ne­ga­lė­jo­me lik­ti abe­jin­gi ir iš ge­ros šir­dies at­sku­bė­jo­me pa­dė­ti iš gais­ro iš­va­duo­tiems gy­viems li­ku­siems gy­vū­nams. Ma­nė­me, kad rei­kės juos po ne­lai­mės pri­glaus­ti. Du ežiu­kus per­da­vė­me į ša­lia Aly­taus esan­čios pri­va­čios so­dy­bos gy­ven­to­jo ran­kas. Jie pa­leis­ti į lais­ves­nį ap­tva­rą ša­lia so­dy­bos. Tie­sa, ku­rį lai­ką jie bu­vo ste­bi­mi, nes vie­nas ežiu­kas bu­vo kiek van­go­kas, ta­čiau da­bar ir jis at­si­ga­vo. Be to, jie ne­tru­kus su­lauks ir tre­čio drau­go iš Kau­no. Tai jau­nas ežiu­kas, ku­ris pats vie­nas lais­vė­je tik­rai ne­iš­gy­ven­tų, ta­čiau ti­ki­mės, kad vi­siems trims kar­tu bus leng­viau, jie iš­mo­kys vie­nas ki­tą“, – pa­sa­ko­jo „Nu­a­ro“ va­do­vė Jur­gi­ta Gus­tai­tie­nė.

Mo­te­ris ti­ki­no, kad gais­ro pa­vo­jų iš­gy­ve­nę ežiu­kai gy­ven­ti lau­ki­nė­je gam­to­je yra pa­si­ruo­šę, tad į lais­vę jie iš­eis pa­tys, kai tik no­rės.

Pa­žei­džia ge­ro­vės nor­mas

Šiek tiek ap­ri­mus įtam­pai dėl gais­ro, dau­gu­mai šiuo įvy­kiu be­si­do­min­čių gy­ven­to­jų ky­la klau­si­mas, kas gi lau­kia iš­va­duo­tų ir po gais­ro iš­gy­ve­nu­sių gy­vū­nų, juk jiems vi­siems gy­ven­ti po vie­nu sto­gu, ma­ža­me, už­krau­ta­me ir ne­tvar­kin­ga­me bu­te, yra ne­įma­no­ma, esą tai pa­žei­džia vi­sas gy­vū­nų ge­ro­vės nor­mas.

To pa­klau­siau Aly­taus mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vo Ro­mo Čer­niaus. Apie šį įvy­kį, kaip jis tei­gė, su­ži­no­jo iš ži­niask­lai­dos. Į tar­ny­bą šiuo klau­si­mu nie­ka­da nie­kas ne­si­krei­pė ir dėl ne­tin­ka­mų, an­ti­sa­ni­ta­ri­nių gy­vū­nų lai­ky­mo są­ly­gų nie­kas taip pat ne­si­skun­dė. De­ja, kol nie­kas apie tai ne­pra­neš, tar­ny­ba nie­ko im­tis ne­ga­li, to­kia jau ta biu­ro­kratinė tvar­ka.

„Tam, kad mes ga­lė­tu­me im­tis ko­kių nors veiks­mų, mus tu­rė­tų in­for­muo­ti bent jau po­li­ci­ja. Da­bar ne­tu­riu jo­kio pre­teks­to ir ne­ga­liu nie­ko pa­ko­men­tuo­ti. Man tik įdo­mu, kur vi­są tą lai­ką bu­vo kai­my­nai, ko­dėl jie ty­lė­jo ir nie­kur ne­si­krei­pė, nes pa­pras­tai nieks ne­to­le­ruo­ja to­kios gau­sy­bės gy­vū­nų bu­te“, – sa­kė R.Čer­nius.

Jei­gu koks nors pra­ne­ši­mas pa­siek­tų tar­ny­bą, tuo­met spe­cia­lis­tai aiš­kin­tų­si, ar tie gy­vū­nai yra re­gist­ruo­ti, ar mo­te­ris sa­vi­nin­kė, ar tik lai­ky­to­ja. Pa­sak R.Čer­niaus, ar šei­mi­nin­kė bū­tų nu­baus­ta už gy­vū­nų ge­ro­vės ir ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­žei­di­mą, už ne­tin­ka­mas jų lai­ky­mo są­ly­gas, taip pat nė­ra aiš­ku, si­tu­a­ci­ją rei­kia įver­tin­ti kon­kre­čiai.

Lie­tu­vos gy­vū­nų tei­sių ap­sau­gos or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vė Bri­gi­ta Ky­man­tai­tė taip pat tvir­ti­no gir­dė­ju­si apie šį at­ve­jį, ta­čiau dėl jo į jos va­do­vau­ja­mą or­ga­ni­za­ci­ją taip pat kreip­ta­si ne­bu­vo. Ji pa­tvir­ti­no, kad iš vie­šai ži­no­mos in­for­ma­ci­jos yra aiš­ku, jog taip lai­ko­mi gy­vū­nai tik­rai ne­ga­lė­jo bū­ti. Tai tik­rai pa­žeis­tos nor­mos.

„Aly­taus mies­to gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lė­se tu­ri bū­ti api­brėž­ta, kiek kvad­ra­ti­nių met­rų tu­ri tu­rė­ti gy­vū­nas, kad jo ge­ro­vė ne­bū­tų pa­žeis­ta. Pa­gal Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­tvir­tin­tą ap­ra­šą, yra nu­ma­ty­ti pa­skai­čia­vi­mai plo­to pa­gal bu­to dy­dį ir gy­vū­ną. Aš ma­nau, kad šiuo at­ve­ju ta­me bu­te bu­vęs gy­vū­nų skai­čius ge­ro­kai per­tek­li­nis. O mū­sų veiks­mai ap­si­ri­bos tik pa­si­do­mė­ji­mu, ko­dėl taip bu­vo lei­džia­ma. Jei­gu jo­kių ofi­cia­lių pra­ne­ši­mų apie to­kią si­tu­a­ci­ją nė­ra bu­vę, tar­ny­bos pa­čios apie tai juk ži­no­ti ne­ga­lė­jo. Tai mo­te­riai ga­lė­tų bū­ti tik įteik­tas įspė­ji­mas dėl di­de­lio kie­kio gy­vū­nų lai­ky­mo bu­te ar­ba skir­ta ke­lių eu­rų bau­da. Ver­tin­ti da­bar sun­ku, vis­kas pri­klau­sy­tų ir nuo to, ko­kia tų gy­vū­nų būk­lė, iš­vaiz­da, ar jie pri­žiū­rė­ti, ar pa­skie­py­ti“, – tei­gė mo­te­ris, su­abe­jo­ju­si, ar apie to­kią si­tu­a­ci­ją ži­no­da­mi kai­my­nai tik­rai ga­lė­jo ty­lė­ti, ir pa­ža­dė­ju­si si­tu­a­ci­ja pa­si­do­mė­ti.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (24)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (18)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (56)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų (134)

Prabilo skandinto šunelio šeimininkas: papasakojo, kaip viskas buvo iš tiesų
Kalbos apie šunelį Torį, kurį mėginta nuskandinti upėje su 6 kilogramų svarmeniu, netyla – žmogaus žiaurumo sukrėsta visuomenė laukia teisingumo įvykdymo. Tiesa, dalis drįsta spėti, kad augintiniu galėjo bandyti atsikratyti ir pats šeimininkas Saulius. DELFI pavyko su juo susisiekti ir išgirsti, ką šiuo metu jam tenka išgyventi bei kas vyko tą lemtingą rytą.

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai (29)

Socialiniuose tinkluose plinta kraupūs vaizdai: laukuose – du sužaloti stirniukai
Prasidėjusi šienapjūtė Lietuvoje pareikalavo pirmųjų aukų. Socialiniuose tinkluose plinta baisios nuotraukos, kuriose užfiksuoti šienaujant lauką sužaloti mažyčiai stirniukai.

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių (103)

Su svarmeniu ant kaklo skandintas šuo atsidūrė naujose rankose: paaiškėjo svarbių aplinkybių
Prienų rajone skandinto šunelio Torio istorijoje ieškoma teisybės – policijos pareigūnai jau pradėjo tyrimą. Istorijai pamažu artėjant prie atomazgos laikinai gyvūną globojanti „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė pastebi didelę visuomenės ydą – daugybė žmonių suskubo viešai pasmerkti ir kaltinti šeimininką. Tokio interneto komentatorių teismo, anot jos, šeimininkas šiandien tikrai nenusipelno.

Egzekuciją išgyvenusio šuns likimas kelia nerimą: feisbuke maldaujama nedaryti klaidos (96)

Egzekuciją išgyvenusio šuns likimas kelia nerimą: feisbuke maldaujama nedaryti klaidos
Reginys, kurį važiuodama palei Verknės upę išvydo Audra Petraškienė, atėmė moteriai žadą ir sukrėtė ilgam. Penktadienį apie 11 val. pro šalį važiuojančią moterį privertė sustoti pagalbos prašantis juodai balto spanielio žvilgsnis. Sunku įsivaizduoti, kokias kančias teko išgyventi gyvūnui, tačiau vien į jį pažiūrėjus, tampa aišku – kažkas bandė juo žiauriai atsikratyti.

Keturkojis rekordininkas stebina pasaulį: lietuvio šuo tempia lėktuvą (15)

Keturkojis rekordininkas stebina pasaulį: lietuvio šuo tempia lėktuvą
Šeštadienį Paluknio aerodrome minia smalsuolių stebėjo neįtikėtiną reginį – jaunas šuo Maksas tempė lėktuvą. Vieni žavėjosi rotveilerio jėga, o kiti tai vadino gyvūno kankinimu. Šuns šeimininkas Dominykas Rukšėnas teigia, kad augintiniui toks sportas – vienas malonumas, ir tiki, kad jo šuo pateks į Gineso rekordų knygą, rašoma pranešime spaudai.

Augintinis ir vaikai – misija įmanoma (2)

Augintinis ir vaikai – misija įmanoma
Augintinis namuose – būti ar nebūti? Atsakyti į šį klausimą išties sudėtinga, todėl sprendimą priimti turėtų visi šeimos nariai. Juk į namus atkeliavęs gyvūnas turėtų tapti šeimos nariu, kuriam reikės skirti ir dėmesio, ir laiko, ir išlaidų patirti. Tikimės, kad atsakymą atrasite Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytojos ir vadovės Agnės Stasiūnienės pastebėjimuose. Ji sako, kad dažniausiai augintinio atsiradimo klausimą šeimoje pirmieji iškelia mažiausi jos nariai, rašoma pranešime spaudai.

Long Ailando geležinkelio stotyje buvo palikti 27 triušiai

Long Ailando geležinkelio stotyje buvo palikti 27 triušiai
Long Ailando pareigūnai siūlo atlygį už informaciją, kuri padėtų rasti žmogų ar žmones, palikusius 27 triušius prie geležinkelio stoties Safolko apygardoje.

Pasidalink savo šuns nuotrauka ir laimėk savaitgalį su keturkoju Druskininkuose (1)

Pasidalink savo šuns nuotrauka ir laimėk savaitgalį su keturkoju Druskininkuose
Džiuginanti šiluma kviečia ne tik gyventojus, bet ir jų augintinius kuo daugiau laiko praleisti gamtoje. O tie, kurie nuotraukoje įamžins gražią savo šuns akimirką lauke, dar ir gali savo keturkojui laimėti skanių prizų.