aA
Iš Aukštaitijos sostinės gimtadienio su smagia staigmena šeimai namo grįžusi Šilagalio gyventoja Dovilė Norvilienė nė nenumanė, kad džiaugsmas po poros dienų pavirs netekties ašaromis. Pasiėmusi per Panevėžio gyvūnų globos draugijos organizuotą akciją jauną kalytę, kartu gavo ir mirtiną jos ligą. Pasirodo, ši neganda dabar intensyviai šienauja Lietuvos gyvūnų prieglaudas.
Gyvūnų prieglauda (asociatyvi nuotr.)
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Turėjome vieną šunį – belgų aviganį, bet vis pagalvodavome, kad norėtume ir antro. Ir štai per miesto šventę vyko Panevėžio gyvūnų globos draugijos akcija – dalijo beglobius šunelius. Vienas jų taip krito į širdį, kad iš karto to šuniuko nepasiėmusi, visą naktį negalėjau užmigti ir ryte vis tiek rezervavau“, – praėjus kelioms dienoms po švenčių pasakoja Dovilė iš Šilagalio.

Netrukus trijų mėnesių Sibiro haskio ir vokiečių aviganio veislių mišrūnė kalytė jau buvo moters namuose. Tiesa, pasiimdama iš laikinų gyvūno globėjų šią dovaną šeimai pašnekovė sužinojo, kad šuo neskiepytas ir nepaženklintas mikroschema.

„Nustebau, bet nusprendžiau: pati tai sutvarkysiu“, – prisimena D. Norvilienė.

Parnešta į namus mažoji šeimos draugė, pasak šeimininkės, buvo žvali, žaidė. Pirmadienį pašnekovė šunį nuvežė paskiepyti. Tačiau netrukus gyvūno savijauta ėmė blogėti: kalytė pradėjo viduriuoti, vemti.

Mirtinas virusas

„Kreipiausi į veterinarijos gydyklą, tačiau naktį mūsų augintinė nugaišo. Labai skaudu, kad ir trumpai draugavom, spėjome prisirišti prie jos“, – teigia Dovilė.

Bet dar liūdniau jai dėl to, kad kalytė į jos šeimą galėjo ateiti jau serganti. Mišrūnei nustatytas jauniems šuneliams itin pavojingas parvovirusinis enteritas, o skiepas nuo jo ligą galėjo paankstinti ir labiau komplikuoti.

Dėl šio viruso negydomų šunų jauniklių mirštamumas – šimtaprocentinis, laiku pradėjus gydyti išgyvena pusė tokių ligonių. Todėl labai svarbu šunis kuo anksčiau paskiepyti nuo šios ligos ir vėliau skiepijimą pakartoti.

Bet ir tuomet dar lieka rizika susirgti parvovirusiniu enteritu.

„Būtų liga vėliau išlindusi, nieko neįtarčiau, bet čia tik dvi dienos praėjo… Pati gydytoja sakė, kad prieglaudose dabar šito viruso židiniai. Nesuprantu, kaip tada galima į tokius masinius renginius kaip miesto šventės su apsikrėtusiais gyvūnais eiti. Juk ten lankosi žmonės su šunimis ir užkratas gali išplisti toliau. Mano šeimoje mažas vaikas auga“, – nuogąstauja D. Norvilienė.

Moteris būgštauja, kad virusą turėjusi kalytė galėjo ir jos seną augintinį užkrėsti.

Nors jis paskiepytas ir kol kas ligos požymių nematyti, šeimininkė augintinį atidžiai stebi. Apie savo bėdas Šilagalio gyventoja pranešė ir Panevėžio gyvūnų globos draugijai, o jos savanoriai esą pasisiūlė prisidėti gydant ligonę.

„Kam man ta pagalba, aš ir pati galiu pasirūpinti gydymu. Esmė, kokiomis sąlygomis dirba prieglauda. Gyvūnas – ne daiktas, tai – gyvas padaras, jei jį atiduodi kažkam, tai turi atsakyti už jo būklę. Dabar prašo aukoti, renka paramą, skelbia akcijas, o gyvūnai palikti likimo valiai. Pirmą kartą iš čia pasiėmiau šuniuką ir paskutinį, daugiau to išgyventi tikrai nenoriu“, – piktinosi šuns netekusi moteris.

Gali laukti bet kur

Mirtinu virusu užsikrėtusią mišrūnę priėmė ir gelbėti bandė veterinarijos gydytoja Kristina Mačernytė-Misevičienė. Jos teigimu, tokios bėdos šunų šeimininkus paprastai užplūsta bangomis po vasaros, rudenį. Dažnai šios ligos skaudžiai paliečia gyvūnų prieglaudas. Veterinarės žiniomis, Lietuvoje dabar parvovirusas užklupo Jonavos nevyriausybinę organizaciją, šunų ligos siaučia Gargžduose. Klaipėdos rajonas kentėjo ir pernai.

„Ne paslaptis, kad gyvūnų prieglaudos verčiasi sunkiai, neturi lėšų, galimybės karantinuoti globotinių, tad ligos ir plinta“, – teigia K. Mačernytė-Misevičienė.

Moteris neneigia, kad Dovilės kalytė virusą galėjo parsinešti iš Panevėžio gyvūnų globos draugijos, nes šios ligos inkubacinis laikas nuo 5 dienų iki savaitės. Tačiau gydytoja įspėja, kad ligos užkratą galima pasigauti bet kur, net ir patys šeimininkai jį gali namo parsinešt.

„Turėjau vienu metu kelis šuniukus ir virusą parsinešiau, matyt, pati iš turgaus. Susirgo visi. Būna, ir šunų kirpėjos savo augintinius taip užkrečia. Čia nežinosi, kur gali virusas laukti, todėl ir reikia jauniklius skiepyti, vengti su jais viešų vietų, geriau vedžioti savam kieme, nors ir čia kokia užklydusi katė gali užkratą atnešti“, – sakė veterinarė.

Pastaruoju metu pašnekovės gydykloje jau vienas paskui kitą atvesti keli tokia sunkia liga susirgę šunys. Dar vienas esą buvo iš Kauno prieglaudos žmonių paimtas.

„Šitą virusą net iš šunų parodos galima parsivežti, kai šeimininkai jose dalyvauja. Veislynų virusai irgi neaplenkia“, – kalbėjo gydytoja ir pridūrė, kad beglobių gyvūnų dalybos taip pat nėra itin sveika keturkojams, bet taip jiems šeimininkus rasti lengviau.

Nespėjo paskiepyti

Pagal Lietuvos įstatymus, pasak K. Mačernytės-Misevičienės, gyvūnų prieglaudos neįpareigotos šunų skiepyti nuo parvoviruso. Tai esą privalu tik dėl pasiutligės. Tačiau Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė patikino, kad jos prieglaudoje šunys yra žymimi mikroschemomis, skiepijami, jiems išnaikinami kirminai ir blusos.

„Praėjusį ketvirtadienį, berods, iš Pasvalio mes gavome dvi jaunas kalytes. Viena jų – ta, apie kurią dabar kalbama. Iki akcijos spėjome joms išnaikinti kirminus, bet nebeskiepijome – nenorėjome, pakeitę gyvūno aplinką, dar sukelti jam papildomą stresą dėl vakcinos. Abi kalytės atrodė sveikos…“ – dėl šio įvykio apgailestavo R. Liberienė.

Panevėžio miesto šventės metu per tris šios organizacijos akcijos dienas paimta 16 šuniukų. Į naujas rankas iškeliavo ir šilagalietės Dovilės kalytės sesuo.

Kaip sakė R. Liberienė, pasidomėjus apie pastarąją, išsiaiškino, jog ji sveika, ligos požymių nėra. Kitų šios prieglaudos globotinių užsikrėtusios kalytės esą negalėjo susargdinti, nes visi jie skiepyti.

Taip pat Rūta abejoja, ar kas daugiau galėjo nuo sirgusios kalytės užsikrėsti per savaitgalį vykusią akciją. Žmonėms ši liga nepavojinga, o atvesti šunys neprileidžiami per arti prie prieglaudos globotinių.

„Šitos ligos neišvengiamos. Korona, parvovirusai – jie išnaikinami tik užšaldžius arba sudeginus. Turime įsigiję dezinfekcinę lempą už 350 eurų ir neišjungiam jos ištisą parą, turim kitų dezinfekcinių priemonių, bet vis tiek liga ima ir išlenda. Skiepijam savo gyvūnus, bet ir tai ne visada padeda – tik tokiais atvejais sergama lengviau ir dažniau išgyjama“, – teigia pašnekovė.

Seniau, pasak vadovės, jos prieglaudoje buvo ir vienas didesnis viruso antplūdis, kai iš karto susirgo penki šuns jaunikliai. Jie tada buvo išgydyti.

„Tokie ligų proveržiai prieglaudų bėda, girdėjau, dabar Gargžduose siaučia koronavirusas“, – sakė R. Liberienė.

Parvovirusinis enteritas – lengvai užkrečiama ir greitai plintanti virusinė infekcija. Ja užsikrečiama tiesiogiai per išmatas ar netiesiogiai per užkrėstus daiktus ir paviršius.

Su šio viruso plitimu kovoti gana sudėtinga. Infekcija daugiausia pasireiškia viduriavimu ir vėmimu, o šie simptomai neretai taip nualina šunelių organizmą, kad prasideda tokios bėdos, kaip apetito netekimas, apatija, anoreksija, karščiavimas, dehidratacija.

Šuniukams, kuriems liga progresuoja, gali atsirasti nepūlinis miokarditas, atsiranda širdies, kvėpavimo nepakankamumas ir jie staiga nugaišta.

Liga gali vystytis žaibiškai ir ūmiai. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, būtina kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Viruso ištyrimas yra labai greitas ir trunka keliolika minučių.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Gyvūnų greitoji veikia jau savaitę: veterinaras prabilo apie tai, kas skaudžiausia (12)

Praėjusią savaitę veterinarijos gydytojo Pauliaus Morkūno ir jo kolegų iniciatyva į Kauno gatves...

Prieglaudos gyvūnai kas savaitę sulaukia Ingos Jankauskaitės: nuskriaustus šunis ji vežasi prie jūros (103)

Nedaugelis tai žino, tačiau aktorė, dainininkė ir televizijos laidų vedėja Inga Jankauskaitė...

Kaune dingo katinas Toras: šeimininkė prašo pagalbos (30)

Kaunietė Brigita prašo pagalbos - lapkričio 3 d. Kaune, V. Krėvės pr. dingo jos katinas Toras....

Naujovė Lietuvoje: į gatves išvažiavo pirmasis gyvūnų greitosios pagalbos automobilis (140)

Ištikus nelaimei, greitosios pagalbos automobiliai Lietuvoje nuo šiol skuba padėti ir keturkojams...

Vilnietės namuose – nepaprasta šuns ir šeško draugystė: gyvūnai vienas dėl kito pametė galvas (53)

Turbūt sutiksite, jog šeško ir šuns draugystė – vaizdas, kurį pamatysime ne kasdien. Tačiau...

Top naujienos

Mokslų daktarės analizė: kas geriau – sviestas ar margarinas? (218)

Diskusijos apie tai, kas tinkamiau jūsų sveikatai, – margarinas ar sviestas , tęsiasi jau...

Mokyklos valgyklos maiste – gyvos kirmėlės (170)

Vakar Radviliškio rajono Lizdeikos gimnazijoje pietavusi moksleivė perlinių kruopų košėje rado...

Atsakymas į amžiną lietuvių klausimą: kas pigiau – statyti namą pačiam ar jį nusipirkti (192)

Daugelis svajoja apie nuosavą būstą, tačiau tokias mintis dažnai sutrikdo klausimas, kas pigiau...

Šilumos sulauksime daugiau, tačiau geros naujienos tuo ir baigiasi (1)

Artimiausią parą per šalį slinks atmosferos frontas. Naktį dangus bus niūrus ir pilkas....

Ekspertai įvertino apkalbas sukėlusį įvaizdį: prašauta, ir tai – ne dėl apnuogintos krūtinės (267)

Gili iškirptė – anokia naujiena tarp Lietuvos ar užsienio pramogų pasaulio žvaigždžių; ir...

Penki belgės įvarčiai nublanko prieš lietuvės smūgį į savo vartus, kuris sudrebino internetą epizodo įrašas (52)

Europos moterų futbolo čempionato atrankos H grupės rungtynėse Lietuvos rinktinė Levene net 0:6...

Kauniečius piktinęs pastatas „vaiduoklis“ pagaliau turi naujus savininkus (61)

Kaune, Savanorių prospekte ne vienerius metus stūksantis apleistas prekybos centras...

Mokslininkai nustatė „aukso trejetą“, kuris tikrai padės jūsų partnerei pasiekti orgazmą (51)

Paprastai sakoma, kad visokios spragos ar atotrūkiai yra blogis. Juk žinome, koks baisus dalykas yra...

„Netflix“ filmas įsiūbavo įsiūčio audrą Lenkijoje, premjeras reikalauja pakeitimų (60)

Lenkijos premjeras parašė internetinės televizijos platformai „ Netflix “ reikalaudamas, kad...