Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja

 (17)
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.
© Organizatorių archyvas

Reprezentatyvioje šalies gyventojų apklausoje, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“, apie 70 proc. didmiesčių gyventojų ir apie 64 proc. kaimiškų vietovių atstovų teigė savo aplinkoje pastebintys paliktas šunų išmatas.

Susirgimų skaičius auga

„Kalbant šiuo delikačiu klausimu, paprastai iš pradžių vertinama estetinė ir higienos problema: nešvari aplinka, suteršta avalynė. Tačiau jei šunų ir kačių savininkai nesutvarko savo augintinių vedžiojimo pasekmių, tai reiškia ir pavojų žmonių sveikatai, nes per gyvūnų išmatas galima užsikrėsti kirmėlėmis arba pirmuonimis“, – sako augintinių centro „Pet City“ atstovas Vilius Dovydauskas.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VMSVSB) duomenimis 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai. Labiausiai paplitusios tokio tipo ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.

„Per pirmą praėjusių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota beveik keturis kartus daugiau echinokokozės atvejų nei 2016 per tą patį laikotarpį, atitinkamai 26 ir 7 atvejai. Per paskutinį dešimtmetį (2007–2016 m.) sergamumo echinokokoze Lietuvoje rodiklis padidėjo nuo 0,35 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2007 m. iki 0,9 atvejo 2016 m. Tuo tarpu 2012–2016 m. sergamumas askaridoze mūsų šalyje laipsniškai mažėjo, rodiklis sumažėjo nuo 7,9 iki 6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Šadiul – Zadvornaja.

Pasak jos, dažniausiai naminių gyvūnų platinamomis ligomis užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi pakankamų higienos įgūdžių. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat lemia nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais. Tačiau, pavyzdžiui, echinokokozė dažniausiai nustatoma 65-74 metų ir vyresniems žmonėms, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti net 5-15 metų.

„Visų šių parazitinių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę namų augintiniai – šunys, katės, kurie su ekskrementais išskiria ligos sukėlėjus. Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio ar daiktų, kiaušinėliai ilgai išsilaiko gyvybingi, o daugelis žarnyne patogeninius mikroorganizmus nešiojančių gyvūnų iš pažiūros atrodo visiškai sveiki“, – aiškina specialistė.

Užsikrėtus daugumai iš šių ligų būdingi bendrieji simptomai: bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, gali atsirasti sausas kosulys, apetito stoka. Sergant gali atsirasti ir rimti pažeidimai. Pavyzdžiui, toksoplazmozei būdingos padidėjusios kepenys, padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sukelti regos sutrikimus.

Pastabiausi - mamos ir pensininkai

Nors nesurinktos išmatos pavojingos visais metų laikais, ankstyvą pavasarį, kai prasideda pirmieji žemės darbai, kontaktas su jomis tampa intensyvesnis: nudengiami žiemą nuo šalčio saugoti augalai, pradedami tvarkyti prie namų esantys gėlynai. Be to, ilgėjant dienoms daugiau laiko lauke praleidžia ir vaikai, kurie paprastai turi glaudesnį kontaktą su užteršta aplinka.

„Dirbant žemės darbus visada dėvėkite pakankamai storas vienkartines pirštines, taip pat kuo mažiau lieskite veidą, taisykitės plaukus. Ne tik po darbų, bet visada grįžę į namus būtina kruopščiai ir švariai nusiplaukite ir dezinfekuoti rankas, prižiūrėkite, kad tą padarytų iš lauko grįžę vaikai“, – teigia „Pet City“ atstovas.

Apklausos duomenimis, užterštą aplinką dažniausiai pastebi namų šeimininkės ar motinystės atostogose esančios mamos bei pensininkai, kurie savo būstuose ir gyvenamojoje aplinkoje praleidžia daugiausiai laiko.

„Daug dėmesio skirta šunų augintojų edukavimui, vienu metu už šunų vedžiojimą ne pagal taisykles aktyviai skirtos ir piniginės baudos. Tačiau tai, kad beveik 70 proc. žmonių tebemato užterštą artimiausią aplinką reiškia, jog tiek pačių gyvūnų augintojų sąmoningumu, tiek ir tinkamai vykdoma gyvūnų priežiūra bei kontrole visuomenei patikėti labai sunku. Savo ruožtu tai gali padidinti ne tik nesusipratimus bet ir tikrus nesutarimus: prasideda gyvūnų baidymas, vijimas, užnuodyto maisto palikimas. Klinikoje jau ne kartą teko teikti skubią pagalbą pasipiktinusių kaimynų apnuodytiems keturkojams“, – sako V. Dovydauskas.

Pasak jo, visuomenės tolerantiškumas bei palankumas gyvūnams labai priklauso nuo šunų augintojų sąmoningumo, pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Todėl kaskart vedant šunį pasivaikščioti, rekomenduojama turėti ne vieną maišelį: ne tik sau, tačiau ir jį užmiršusiam kito šuns savininkui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo vairuotoja prisistatė pati (160)

Nufilmavo kraupų vaizdą: automobilis perėjoje partrenkė šunį ir nė nestabtelėjo
Spalio 29 d. apie 19 val. 50 min. Alytuje, Rotušės a., šalia kavinės, baltos spalvos automobilis pėsčiųjų perėjoje partrenkė šunį, kuris dėl sužalojimų nugaišo.

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta (8)

Lazdijų rajone iškankintas šuo: išgelbėtas gyvūnas sparčiai sveiksta
Praėjusią savaitę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai kartu su Lazdijų savivaldybės atstovais ir rajono policijos pareigūnais iš Teizininkų kaimo (Šventežerio sen., Lazdijų r. sav.) ūkininko paėmė sulysusį, išbadėjusį, sergantį šunį ir perdavė gyvūnų globėjams, nes jam grėsė žūtis. Šuniui suteikta skubi pagalba, jis buvo nedelsiant operuotas, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pranešime spaudai.

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio (130)

Palikto šuns drama virpina vilniečių širdis: jau 2 metus nesitraukia nuo prie sodybos augančio medžio
Vilniaus gyventojai nerimauja: jų teigimu, prieš porą metų iš sodybos išsikraustęs vyras paliko ne tik namus, bet ir šunį. Šis, net ir būdamas laisvas, niekur nesitraukia nuo sodyboje augančio medžio ir laukia šeimininko, kuris niekada negrįš. Artėja žiema, o šunį lankantiems kaimynams darosi neramu: kiek gi tai gali tęstis? Visgi, dabartinis sodybos savininkas juokiasi, kad kaimynai seka pasakas.

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (273)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.