Gyvūnų „minos“ bado akis, o jų pernešamų ligų – daugėja

 (17)
Pavasarį nutirpęs sniegas atidengia šaligatvius, kiemus ir laukymes, kurie ima panašėti į „minų“ laukus, jei šunų šeimininkai patingėjo rinkti savo augintinių išmatas. Net 69 proc. Lietuvos gyventojų nesurinktas išmatas savo gyvenamojoje aplinkoje laiko aktualia problema, o specialistai perspėja, kad tai - ne vien estetinė problema, bet ir rimtų sveikatos sutrikimų priežastis, rašoma pranešime spaudai.
© Organizatorių archyvas

Reprezentatyvioje šalies gyventojų apklausoje, kurią atliko rinkos tyrimų bendrovė „Vilmorus“, apie 70 proc. didmiesčių gyventojų ir apie 64 proc. kaimiškų vietovių atstovų teigė savo aplinkoje pastebintys paliktas šunų išmatas.

Susirgimų skaičius auga

„Kalbant šiuo delikačiu klausimu, paprastai iš pradžių vertinama estetinė ir higienos problema: nešvari aplinka, suteršta avalynė. Tačiau jei šunų ir kačių savininkai nesutvarko savo augintinių vedžiojimo pasekmių, tai reiškia ir pavojų žmonių sveikatai, nes per gyvūnų išmatas galima užsikrėsti kirmėlėmis arba pirmuonimis“, – sako augintinių centro „Pet City“ atstovas Vilius Dovydauskas.

Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro (VMSVSB) duomenimis 2016 m. Lietuvoje užregistruoti 149 šunų ir kačių platinamų ligų atvejai. Labiausiai paplitusios tokio tipo ligos yra toksokarozė, toksoplazmozė ir echinokokozė.

„Per pirmą praėjusių metų pusmetį Lietuvoje užregistruota beveik keturis kartus daugiau echinokokozės atvejų nei 2016 per tą patį laikotarpį, atitinkamai 26 ir 7 atvejai. Per paskutinį dešimtmetį (2007–2016 m.) sergamumo echinokokoze Lietuvoje rodiklis padidėjo nuo 0,35 atvejo 100 tūkst. gyventojų 2007 m. iki 0,9 atvejo 2016 m. Tuo tarpu 2012–2016 m. sergamumas askaridoze mūsų šalyje laipsniškai mažėjo, rodiklis sumažėjo nuo 7,9 iki 6,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų“, – sako visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Viktorija Šadiul – Zadvornaja.

Pasak jos, dažniausiai naminių gyvūnų platinamomis ligomis užsikrečia ir serga 4–9 metų vaikai, nes jie neturi pakankamų higienos įgūdžių. Užsikrėtimą ir sergamumą taip pat lemia nesusiformavusi vaikų imuninė sistema, užteršta aplinka, dažnas ir netinkamas bendravimas su savo augintiniais. Tačiau, pavyzdžiui, echinokokozė dažniausiai nustatoma 65-74 metų ir vyresniems žmonėms, nes ligos inkubacinis periodas gali trukti net 5-15 metų.

„Visų šių parazitinių ligų infekcijos šaltinis yra užsikrėtę namų augintiniai – šunys, katės, kurie su ekskrementais išskiria ligos sukėlėjus. Pakliuvę į vandenį, ant dirvožemio ar daiktų, kiaušinėliai ilgai išsilaiko gyvybingi, o daugelis žarnyne patogeninius mikroorganizmus nešiojančių gyvūnų iš pažiūros atrodo visiškai sveiki“, – aiškina specialistė.

Užsikrėtus daugumai iš šių ligų būdingi bendrieji simptomai: bendras silpnumas, neaukšta temperatūra, gali atsirasti sausas kosulys, apetito stoka. Sergant gali atsirasti ir rimti pažeidimai. Pavyzdžiui, toksoplazmozei būdingos padidėjusios kepenys, padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sukelti regos sutrikimus.

Pastabiausi - mamos ir pensininkai

Nors nesurinktos išmatos pavojingos visais metų laikais, ankstyvą pavasarį, kai prasideda pirmieji žemės darbai, kontaktas su jomis tampa intensyvesnis: nudengiami žiemą nuo šalčio saugoti augalai, pradedami tvarkyti prie namų esantys gėlynai. Be to, ilgėjant dienoms daugiau laiko lauke praleidžia ir vaikai, kurie paprastai turi glaudesnį kontaktą su užteršta aplinka.

„Dirbant žemės darbus visada dėvėkite pakankamai storas vienkartines pirštines, taip pat kuo mažiau lieskite veidą, taisykitės plaukus. Ne tik po darbų, bet visada grįžę į namus būtina kruopščiai ir švariai nusiplaukite ir dezinfekuoti rankas, prižiūrėkite, kad tą padarytų iš lauko grįžę vaikai“, – teigia „Pet City“ atstovas.

Apklausos duomenimis, užterštą aplinką dažniausiai pastebi namų šeimininkės ar motinystės atostogose esančios mamos bei pensininkai, kurie savo būstuose ir gyvenamojoje aplinkoje praleidžia daugiausiai laiko.

„Daug dėmesio skirta šunų augintojų edukavimui, vienu metu už šunų vedžiojimą ne pagal taisykles aktyviai skirtos ir piniginės baudos. Tačiau tai, kad beveik 70 proc. žmonių tebemato užterštą artimiausią aplinką reiškia, jog tiek pačių gyvūnų augintojų sąmoningumu, tiek ir tinkamai vykdoma gyvūnų priežiūra bei kontrole visuomenei patikėti labai sunku. Savo ruožtu tai gali padidinti ne tik nesusipratimus bet ir tikrus nesutarimus: prasideda gyvūnų baidymas, vijimas, užnuodyto maisto palikimas. Klinikoje jau ne kartą teko teikti skubią pagalbą pasipiktinusių kaimynų apnuodytiems keturkojams“, – sako V. Dovydauskas.

Pasak jo, visuomenės tolerantiškumas bei palankumas gyvūnams labai priklauso nuo šunų augintojų sąmoningumo, pagarbos aplinkai ir aplinkiniams. Todėl kaskart vedant šunį pasivaikščioti, rekomenduojama turėti ne vieną maišelį: ne tik sau, tačiau ir jį užmiršusiam kito šuns savininkui.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (8)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (22)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu (9)

Artėja Šuns diena: vardija pasiūlymus, ką veikti kartu su augintiniu
Pavasaris šunų mylėtojams reiškia ilgesnius pasivaikščiojimus ir pramogas gamtoje. Pavasaris jiems taip pat reiškia bendrą didelę šventę – Šuns dieną, rašoma pranešime spaudai.

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę (10)

Istorija, primenanti pasaką: vidury miško Renata atrado ištikimą draugę
Svajodami apie naują šeimos narį turbūt mažiausiai tikėtumėtės, kad vieną dieną tiesiog sutiksite jį miško viduryje. Kaip tik taip ir nutiko Renatai Zubavičienei, kuri, priglaudusi pražūčiai paliktą gyvūną, su juo atrado didelę laimę.

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų (340)

Kūdikį sudraskiusio Ramzio istorija griebia už širdies: pasveikęs šuo niekaip neranda šeimininkų
Mirtinai kūdikį Šilutėje sudraskęs dobermanas Ramzis prieš metus buvo susilaukęs daugybės dėmesio ir ne vienas žmogus tikino, kad jį mielai priimtų į savo šeimą. Tačiau praėjus daugiau nei metams po skaudžios nelaimės, Ramzis dar vis gyvena gyvūnų globos namuose „Nuaras“, o visi norintys priglausti dobermaną – dingo.

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas (8)

Paaiškino, ką daryti, kad šuo būtų laimingas
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Pirma į galvą šaunanti mintis yra komandos, dresūros aikštelė, šeimininko ir šuns kantrybės bandymai. Ar gali būti, kad tai ir yra šuns laimė? Pasirodo, taip. „Išauklėtas šuo yra laimingas šuo“, – pranešime spaudai cituojama šunų elgsenos specialistė vilnietė Karina Granat.