aA
Praėjus naujųjų 2019 metų sutiktuvėms internetas mirga nuo pabėgusių ar priklydusių gyvūnų skelbimų, prieglaudos ir gyvūnų globos organizacijos perpildytos, vos spėja talpinti skelbimus bei pagalbos prašymus. Dažniausia tokio sujudimo priežastis – fejerverkai. Jų keliamas triukšmas ir šviesos ne tik išgąsdina augintinius, kuriuos šeimininkai vedasi kartu „pasigrožėti“ fejerverkais, bet ir sukelia didžiulį stresą daugumai namuose ar tvartuose likusių gyvūnų, ką jau kalbėti apie laukinius gyvūnus, miestuose gyvenančius paukščius, benamius šunis ir kates – jiems naujųjų metų naktis turbūt yra pati baisiausia metuose.
Fejerverkų bijantiems šunims reikia pagalbos
Fejerverkų bijantiems šunims reikia pagalbos
© Shutterstock

Sausio 1–ąją galima nesunkiai pastebėti ir kitą, bet taip pat tamsią fejerverkų pusę – šiukšles. Ant žemės besimėtantys blizgūs plastiko gabalėliai, petardų liekanos, plastikinės dėžutės primena, kaip triukšmingai buvo sutikti Naujieji metai ir primins dar gana ilgai, juk visoms šioms šiukšlėms suirti prireiks ne vieno šimto metų. Atokesnėse vietose tokios linksmybių liekanos lieka gulėti visam laikui, jas užsninga sniegas, o pavasarį apauga žolės ar samanos. Pasitaiko atvejų, kai laukiniai gyvūnai per klaidą prisiėda plastiko ir kitų neirių šiukšlių, apsinuodija ir miršta.

Dabar pamėginkite įsivaizduoti, kad staiga, iš niekur nieko, pradeda griausmingai šaudyti petardos, aplinkui pasidaro šviesu, šūviai, sprogimai ir pokšėjimai nesiliauja dar mažiausiai pusvalandį ir Jūs nenutuokiate, kas vyksta. Būtent taip jaučiasi gyvūnai, jie nesupranta, kad štai, praėjo 365 dienos ir tai reikia triukšmingai atšvęsti, tikrai ne, jiems visa tai labiau primena karą, pasaulio pabaigą.

Internete galima rasti įvairių patarimų, kaip palengvinti Naujųjų metų sutikimą savo augintiniams juos uždarant saugiai namuose, nepaliekant jų vienų ar net surišant, sutvarstant juos specialiu būdu. Tvartuose esantiems naminiams gyvuliams paprastai tokių sąlygų nesudaroma, bet jie bent turi pastogę, o ką pasiūlytumėte laukiniams mieste gyvenantiems paukščiams? Kur dėtis benamiams šunims ir katėms, kuomet, radus varganą užuovėją prie šiukšlių konteinerių, netikėtai pasipila sprogimai? Atsakymas paprastas – niekur. Jie negali nieko pakeisti, neturi kur pasislėpti, juos apima panika ir baimė dėl savo gyvybės.

Dar vienas itin aktualus argumentas kalbant apie fejerverkų žalą yra finansinis. Populiarus posakis „leisti pinigus į orą“ tampa labai realiu, kai kalbame apie naujųjų metų sutiktuves. Vienas vidutinio dydžio sprogstamasis fejerverkas gali kainuoti nuo 20 iki 60 eurų, įspūdingesnių, kelių ar keliolikos šūvių sprogstamųjų užtaisų kainos gali svyruoti nuo šimto iki kelių šimtų eurų. Suma taip pat gali įspūdingai išaugti, jei, elgiantis neatsargiai, šis linksmybių užtaisas nusileis į kaimyno balkoną, ar dar blogiau – pataikys į netoliese stoviniuojančius ir Naujųjų sutiktuves švenčiančius žmones.

Pagalvokime apie alternatyvas, kurios nekenktų gamtai, neterštų aplinkos, negąsdintų gyvūnų, bet suteiktų džiaugsmą ir pakilią nuotaiką sutinkant Naujuosius metus. Šiemet net 12 Lenkijos didmiesčių, tarp kurių ir sostinė Varšuva, atsisakė naujametinių fejerverkų pakeisdami juos lazerių šou, prie jų kitais metais žada prisijungti dar du miestai. Kipre be specialių licencijų draudžiama leisti ne tik didelius fejerverkus, bet ir dangaus žibintus, leidžiamos tik šaltosios ugnelės.

Briuselyje, Berlyne, Paryžiuje, atsižvelgiant į teroristines grėsmes, buvo uždrausti Naujųjų metų fejerverkai ir atšaukti ar apriboti suplanuoti renginiai. Dešimtys Italijos miestų ir miestelių atšaukė šventinius fejerverkus ir uždraudė gyventojams naudoti pirotechnikos gaminius, tokį draudimą paaiškino miestuose tvyrančiu smogu, siekiamybe apsaugoti gyvūnus nuo juos gąsdinančio triukšmo bei pabrėžiant, kad kiekvienais metais per šventes fejerverkai ir petardos sužeidžia šimtus žmonių.

Kodėl gi Lietuvai nepasekus tokiais teigiamais pavyzdžiais? Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva garsėja pasaulyje lazerių technologijomis, galėtume ne tik apsaugoti gamtą nuo papildomos taršos, išvengti nelaimių ir sužeidimų, suteikti gyvūnams saugesnę aplinką, bet taip pat ir skatintume technologijų ir naujovių vystymąsi. Žinoma, jokie pokyčiai nevyksta savaime, tad siūlome pradėti nuo savęs ir paklausti: ar mums fejerverkai tikrai reikalingi?

Letena
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
5.0000

Augintinių šeimininkai kviečiami dar dvi savaites atsiimti prizus (10)

Nespėję iki gegužės 31 d. „Delfi“ ir „Kikos“ organizuotame konkurse „Mano augintinis“...

Šunų veisėja Julia – apie tai, kuo karantino laikotarpis ypatingas šunų šeimininkams (9)

Šunų mylėtojų renginiai – parodos, įvairios varžybos karantino metu „įšaldyti“. Tačiau,...

Augintinio vaistinėlė: 10 pagrindinių dalykų, kuriuos privaloma turėti kiekvienam šeimininkui (3)

Pirmosios pagalbos ir būtinų medicininių preparatų vaistinėles tikriausiai galime rasti...

Gražus lyg iš kirpyklos: kaip prižiūrėti augintinio kailį? (3)

Po apsilankymo gyvūnų kirpykloje augintinio kailis tampa išskirtinai gražus bei išpuoselėtas?...

Dėl užfiksuotų pažeidimų sustabdyta beglobius gyvūnus prižiūrinčios įmonės veikla (12)

Dėl patikrinimo metu užfiksuotų gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimų Valstybinės maisto...

Top naujienos

Užkalnis: restoranuose leisti pinigus - patriotinė pareiga (8)

Apie dešimt metų rašau apie maistą, kartais gerai, kartais išvis puikiai. Koks tikslas, klausiate...

Lietuviško vyno gamintojas Juozas Vilkenis: šio gėrimo galima išgerti tik vieną taurę (1)

„Aš nedirbu, aš visą laiką atostogauju“, – štai taip apie savo veiklą sako vyndarys...

Ar dėl karantino galioja force majeure aplinkybės: kurį laiką dar žadama gyventi taip „ekstremaliai“ (44)

Šalyje paskelbus karantiną gyvenama ekstremaliu režimu – nuo vieno Vyriausybės sprendimo iki...

Po virtinės kruvinų incidentų pasienyje Kinija ir Indija dislokuoja tūkstančius karių, baiminamasi atviro konflikto (141)

Gegužės 5 d. tarp Indijos ir Kinijos karių prie Pangongo ežero, esančio 4270 metrų aukštyje...

Berniukas gimė sveikas, bet netrukus pastebėjo nerimą keliančius požymius: kraujo tyrimai buvo netikėti (136)

Kauniečiai Gintarė ir Rytis Rudzinskai 2016 m. susilaukė sveiko berniuko, kurį pavadino Bernardu....

Nuosavam sodui kiemo nereikia: 10 idėjų, kaip sukurti oazę daugiabučio balkone

Daug kas klaidingai galvoja, kad sodai gali egzistuoti tik sodybose ar nuosavų namų sklypuose, kur...

Naujo kelio pradžia: istorinės lygiosios Tbilisyje ir kryptį į Vakarus blokavusi Maskva (1)

„Didžiausią įspūdį paliko ne tūkstančiai sirgalių stadione, o trispalvės vėliavos...

Dešrelės dabar ir seniau: kodėl pasikeitė jų skonis, ar tai pavojinga (118)

Ar teisus žmogus, kuris sako, kad prieš dvidešimt metų tos pačios rūšies dešrelių skonis buvo...

Lietuvos oro uostai pandemijos akivaizdoje: derasi dėl krypčių atvėrimo, buvo daugiau neįleistų keliautojų (57)

Lietuvos oro uostams praėję metai buvo rekordiškai sėkmingi. Dar prieš karantiną skelbta apie...

Lietuvoje patvirtinti 5 nauji COVID-19 atvejai Razmuvienė: epidemiologinė situacija šalyje toliau gerėja (185)

Lietuvoje praėjusią parą, šeštadienį, nustatyti 5 nauji užsikrėtimo COVID-19 atvejai. Dėl...

|Maža didelių žinių kaina