Eglės Kernagytės - Dambrauskės meilę gyvūnams paveldėjo ir sūnus

 (12)
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais.

Eglė Kernagytė-Dambrauskė su vyru Vytu augina du šunis, kurie yra savotiškos priešingybės vienas kitam. „Auginame septynerių metų labradorą Styvį ir devynerių Sibiro haskį Francą. Šunys labai mieli, draugiški, ištikimi. Abu labai žaismingi, nuolat dūksta kartu. Vykstame su jais į sodybą, kur haskis iškart lekia apžiūrinėti apylinkių, o labradoras lieka šalia mūsų, nes yra ypač sargus ir mumis rūpinasi.“

Nors abiejų šunų charakteriai labai skirtingi ir ryškūs, labradoras Styvis jaučiasi taip, tarsi būtų haskis. „Anksčiau Vytas su Francu dalyvaudavo kinkinių varžybose. Neretai kartu, kaip palaikymo komanda, vykdavo ir Styvis, tad sakydavome, jog jis kaip mamutė iš „Ledynmečio“ (ji galvojo, kad yra žiurkė, nes su jomis gyveno) galvoja, kad yra haskis ir net nustebtų pamatęs save veidrodyje.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

Šeimos gyvenime šunys jau ilgą laiką, tad jie – neatsiejama namų dalis. „Šunys su mumis gyvena jau labai ilgai. Francas į mano gyvenimą atėjo kartu su Vytu. Pirmą sykį su juo teko susidurti Vyto namuose. Išsigandau, kai įėjus į kambarį pasitiko vilko žvilgsnis. Tačiau greitai susidraugavome.“

„Tuo tarpu Styvį įsigijau panašiu metu. Kadangi su sūnumi išgyvenome nelengvą laikotarpį, nusprendžiau pasidovanoti šuniuką. Kaip tik tuo metu mane pasiekė informacija, kad viename veislyne gimė „brokuotas“ šuniukas. Brokuotas, nes turi kreivą sąkandį. Man net siūlė vesti jį pas odontologą, dėti plokštelę ir t. t., bet aš jį tiesiog parsivežiau namo, nes apie parodas mes negalvojome, tiesiog reikėjo draugo“, – apie antrojo keturkojo atsiradimą gyvenime pasakoja Eglė.

Du dideli ir aktyvūs šunys namuose gali tapti tikru iššūkiu šeimininkams. Eglė pasakoja, kad keturkojai augintiniai iš dalies turėjo įtakos sprendimui persikelti į erdvesnį būstą. „Vienas Francas Vytui gerų išdaigų prikrėsdavo. O kai du šunys ėmė gyventi kartu… Neilgai tempę su Vytu nutarėme išsikelti į namą.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Palikti vieni jie įsiverždavo į bet kokią erdvę, virtuvėje suvalgydavo visa, kas būdavo pasiekiama. Styvis turi bėdą, aktualią daugumai labradorų, – nepasotinamumą. Taiga jis valgydavo viską. Absoliučiai viską. Kas būdavo po to – turbūt nėra sunku įsivaizduoti. Taigi, vienas toks „sėkmingas“ prasinešimas po namus paskatino kraustytis iš buto.“

„Ne visuomet lengva būna ir keliauti. Francą dažnai vežamės kartu, o Styvis lieka saugoti mamos namų. Vedžioti sudėtinga, nes jis didelis, tempia, turi daug jėgos. Tačiau viskas atsiperka jo meilumu ir dėmesiu.“

Eglė Kernagytė-Dambrauskė prieš įsigydama šunį atidžiai rinkosi veislę, kuri būtų draugiška vaikams. „Kaip jau minėjau, šunį pirkau tuomet, kai su Vėju kūrėme naują gyvenimą, tad apie šuns draugiškumą vaikui privalėjau galvoti. Būtent todėl ir pasirinkau labradorą. Lygiai taip ir Vytas. Nors įsigydami šunį mes dar nebuvome pažįstami, jis, puikiai suprasdamas, kiek šuo gyvena ir kiek per tuos metus gali pasikeisti gyvenimas, taip pat darydamas sprendimą rėmėsi šia sąlyga.“


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Dabar, kai mūsų namuose jau du vaikai, smagu, kad šunys yra tikri draugai, griūnantys ant nugaros vos pradėjus juos glostyti. Nesinorėtų dėl baimės ir keliamo pavojaus vaikui atsisakinėti savo mylimo augintinio.“

Haskiui Francui teko ypatingas išbandymas – prisitaikyti prie stipriai pakitusio gyvenimo sąlygų. Kurį laiką buvęs vienas šuo namuose staiga turėjo išmokti dėmesiu dalintis su kur kas už save mažesniais naujais namų gyventojais. „Į Vyto namus atkeliavau su 2,5 metų sūnumi ir 2 mėnesių šuniuku, tad labiausiai apsiprasti reikėjo Vyto šuniui. Iš pradžių vedžioti šunų eidavome visi. Vėjas griebdavo vesti Styvį, tačiau šuniukui paaugus viskas pasikeitė ir labiau būdavo panašu, kad jis išeidavo pačiuožinėti ant pilvo, laikydamas už pavadėlio Vėją. Haskis priėmė šuniuką kaip kokį brolį, o Vėją jam pristatinėjome kaip šeimininką. Kadangi haskiai labai myli vaikus – neturėjome jokių problemų. Jis greitai priprato.“

Eglei nuo vaikystės augintiniai – tarsi šeimos nariai. Pirmasis šuo Baksas buvo ypatingas šeimos narys tiek jai, tiek jos tėvams, tad jo netektis tapo skaudžiu sukrėtimu visai šeimai. „Kai man buvo dvylika, Tėtis davė pinigų ir leido įsigyti šuniuką. Tai buvo basetas Baksas. Nuo tos akimirkos, kai paėmiau jį ant rankų, – jis tapo pilnaverčiu mūsų šeimos nariu. Baksas buvo labai juokingas basetas. Piktas kaip velnias. Apkandžiojęs bene visas mano drauges, bet kartu būdavo ir labai meilus. Vedžiodavo jis mudvi su mama. Tikrai ne mes jį. Juokindavome kaimynus.


Nuotraukos autorius: Eugenijus Mironovičius

„Mūsų šeimoje jis pragyveno vienuolika metų. Taip nutiko, kad Baksą teko užmigdyti dėl stipraus insulto padarinių. Mama turėjo viena susitvarkyti, nes buvome išvykę. Pasakysiu atvirai – aš nepamenu, kada mačiau taip verkiantį Tėtį. Buvo labai liūdna.“

Eglė mano, kad gyvūnas namuose padeda vaikams suvokti atsakomybę, ugdo meilę gyvūnams, jautrumą. „Vienam sūnui patinka, kai glostai, kitam – kai žaidi. Džiugas mėgsta įsijausti į šunų šeimininko vaidmenį. Būdamas panašaus ūgio nurodinėja ir jaučiasi labai kietu vyruku. Vytas visuomet augo namuose, kuriuose buvo naminis gyvūnas, todėl labai rūpestingas ir atsakingas šiuo klausimu.“

Eglė prisimena, kad nuo mažens buvo tikra gyvūnų gelbėtoja, tad namuose atsirasdavo vietos ir žiurkiukams, ir katinams. „Esu parsinešusi namo ką tik gimusią katytę. Ko tik neprisigalvojau, kad ji saugiai užaugtų mano namuose. Guldžiau į krepšį, kurį išklojau mamos kailiu. Stebėdavau katytę visą parą. Vos ji imdavo raustis tame kailyje – žinodavau, kad ieško maisto, tai jau stovėdavau šalia su pipete, pilna šilto pieno.“

„Kažkada esu radusi statybose nudvėsusią žiurkę ir krūvą likusių gyvų jos vaikų. Manote, aš juos palikau? NE. Aš juos dvi savaites auginau, maitinau šiltu pienu iš pipetės ir t. t. Deja, man teko išvykti atostogauti ir likę pas mano draugę jie neišgyveno.“

„Esu parsinešusi paukštuką, kurį radau iškritusį iš lizdo. Jis gyveno mano balkone visą savaitę. Keldavo mane šeštą ryto, maitinau, rūpinausi juo. Bet mamai trūko kantrybė. Taigi aš kažkokiu būdu susiradau a. a. gamtininką Ričardą Kazlauską, pasikviečiau jį namo ir atidaviau paukštuką. Esu pritempusi namo dešimtis kačiukų, pastarąjį jų parsinešiau jau būdama suaugusi.“

Eglė pastebi, kad ir jos vaikai auga tokie pat atidūs, nuoširdūs ir gailestingi gyvūnų draugai, ir priduria, kad dabar gyvūnus gelbėja kartu su vyriausiuoju sūnumi Vėju.

Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – šeimos nariai“ dalis. Projekto tikslas – paskatinti žmones į gyvūnus pažvelgti šiek tiek kitomis akimis ir prisiminti, kad su augintiniais turėtume elgtis taip pat atsakingai, rūpestingai ir atidžiai kaip ir su šeimos nariais. Augintiniai ne tik suteikia džiaugsmo, jaukumo namams, bet ir padeda sutvirtinti santykį tarp šeimos narių, auklėti vaikus ir ugdyti bei puoselėti šeimos tradicijas. Kiekvieną savaitę dalinsimės įvairių įkvepiančių ir įdomių šeimų istorijomis, kurios įrodys, kad keturkojis augintinis tampa ypatinga šeimos dvasia.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kelyje su augintiniu: kaip pasirūpinti, kad kelionė būtų sklandi

Kelyje su augintiniu: kaip pasirūpinti, kad kelionė būtų sklandi
Prasidėjęs atostogų sezonas vis daugiau žmonių suvilioja į keliones kartu pasiimti savo augintinius: šunis, kates ar šeškus. Tam, kad kelionė būtų ne tik sklandi, bet ir saugi, draudikai rekomenduoja laikytis gyvūnų transportavimo taisyklių, rašoma pranešime spaudai.

Vilniaus senamiestyje lakstęs šernas turi naujus namus (5)

Vilniaus senamiestyje lakstęs šernas turi naujus namus
Į patį Vilniaus senamiestį prieš tris savaites nežinia iš kur atklydęs ir gyventojų Verygos vardu pramintas šernas dabar jau gyvena Panevėžio rajone. Į laukinę gamtą išgarsėjęs knyslys paleistas ties Ramygala. Miesto šurmulį pamėgęs gyvūnas čia nuo šiol tarnaus mokslui.

Uteniškės augintine tapo voverė: prašosi masažų, pomidorų ir žaidimų (67)

Uteniškės augintine tapo voverė: prašosi masažų, pomidorų ir žaidimų
Smalsaudami, kokį augintinį turi pažįstamas žmogus, dažniausiai tikimės atsakymo, kad tai – šuo arba katinas. Visgi, jei pažįstamas pareiškia, kad namuose laiko vorą arba sraigę, nustembame, tačiau nesunkiai tuo patikime, nes jau esame apie tai girdėję. Visai kitokią reakciją iššauktų atsakymas – štai, auginu voverę. Turbūt dažnas negalėtų tuo patikėti. Galbūt juokauja? Ne – Dijana Grudzinskienė augina voverę ir tai tikrai ne pokštas!

Šunų ir kačių šeimininkų atmintinė: ką svarbiausia žinoti? (2)

Šunų ir kačių šeimininkų atmintinė: ką svarbiausia žinoti?
Pirmą kartą įsigijote keturkojį draugą ir norite tapti pačiu geriausiu šeimininku? Auginate šunį ar katę, bet vis pamirštate, kada juos reikėtų skiepyti? Dvejojate dėl augintinio ženklinimo? Nežinote, kaip apsaugoti augintinį nuo erkių? Apie dažniausius šunų r kačių šeimininkų rūpesčius rašoma pranešime spaudai.

Tailandietis atrado sraigių laimės receptą (3)

Tailandietis atrado sraigių laimės receptą
Sraigių augintojas iš Tailando atrado sraigių laimės receptą. Atsidėkodamos laimingos sraigės neša jam didžiulį pelną. Kaip sužinoti, ar sraigė tikrai laiminga? Atsakymas paprastas: laiminga sraigė valgo daug.

Nuomonė. Kokį šunį pirkti? Jokio! Nusipirk fototapetą (47)

Nuomonė. Kokį šunį pirkti? Jokio! Nusipirk fototapetą
Socialiniuose tinkluose ir portaluose verda diskusijos, kokį šunį geriausia pirkti. Į pasvarstymus įsitraukė net veterinarijos klinikos, patarinėdamos, kad šunį reikia rinktis pagal šeimininko, jo nekilnojamojo turto ir automobilio gabaritus.

Laukiniai gyvūnai ir toliau plūsta į miestą: Kaune nufilmuotas besiblaškantis briedis (21)

Laukiniai gyvūnai ir toliau plūsta į miestą: Kaune nufilmuotas besiblaškantis briedis
Laukiniai miško gyvūnai ir toliau plūsta į didmiesčius. Šįkart DELFI skaitytojas nufilmavo Kaune besiblaškantį briedį.

Didvyriškas poelgis: miško gaisre išgelbėtas elniukas (5)

Didvyriškas poelgis: miško gaisre išgelbėtas elniukas
Tauragės miškuose per daugiau nei per 50 val. kilo septyni miško gaisrai, kurių metu išdegė per 6 ha miško paklotės. Bendromis Tauragės APVG pajėgomis visi gaisrai užgesinti, šiuo metu vyksta budėjimas, rašoma pranešime spaudai.

Nuomonė. Šalin šunis iš paplūdimių – šlapime maudysimės patys (179)

Nuomonė. Šalin šunis iš paplūdimių – šlapime maudysimės patys
Pagaliau Lietuvoje panaikinta higienos norma, draudžianti šunims maudytis vandens telkiniuose. Tačiau dar neprasidėjo vasaros sezonas, o šunų mylėtojų ir nemylėtojų karas jau užvirė pilnu tempu. Kol kas visi pliekiasi dėl būsimų šunų „pliažų” feisbuke, tačiau kautynės tuoj persikels į gyvenimą. Verdantys neapykanta keturkojams nepalaužiami: šunys – tai parazitai, ligų ir užkratų nešiotojai, kurie visur myža, šika, loja ir neleidžia ramiai ilsėtis.

Gyvūnų prieglaudą papiktino Pranckiečio skundas papildyta bendruomenės komentaru (83)

Gyvūnų prieglaudą papiktino Pranckiečio skundas
Gyvūnų prieglaudos VšĮ „Penkta koja“ savanorių viešas kreipimasis į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį apskriejo socialinius tinklus. Savanoriai teigia, kad V. Pranckietis po susitikimo su Linksmakalnio bendruomene, kurios teritorijoje yra įsikūrusi prieglauda, nusprendė parašyti skundą net neapsilankęs prieglaudoje. Tačiau šiuo klausimu, Seimo Pirmininkas bei Kauno rajono savivaldybė turi kitą nuomonę.

Po erkės įkandimo – kova už numylėto augintinio gyvybę (4)

Po erkės įkandimo – kova už numylėto augintinio gyvybę
„Tai buvo vienas sunkesnių atvejų mano karjeroje. Kai gavome iškvietimą atvykti apžiūrėti negaluojančios kalytės Mirtos, nesitikėjome, kad tai taps kova už gyvybę. Ir ne vieną, o devynias“, – TV3 laidos „TV pagalba“ studijoje Gerdai Žemaitei ir Edgarui Navickui pasakojo veterinaras Paulius Morkūnas.

Į pajūrį su keturkoju: kur jau šią vasarą Lietuvoje bus galima ilsėtis su savo augintiniais išvardyti konkretūs paplūdimio ruožai (48)

Į pajūrį su keturkoju: kur jau šią vasarą Lietuvoje bus galima ilsėtis su savo augintiniais
Dar prieš kelerius metus augintojų turėtojams, kurie planavo kartu su savo keturkoju draugu savaitgalį praleisti Lietuvos pajūryje, tokios trumpos atostogos buvo tikrų tikriausias galvos skausmas. Mat, kai kuriose savivaldybėse į paplūdimį buvo draudžiama vestis bet kokį gyvūną. Tačiau šie metai atnešė pokyčių: pajūryje išskirtos zonos žmonėms su augintiniais. Kiek tokių zonų yra ir kuriose vietose?

Pasieniečiai nufilmavo, kaip miške sėlina meška (28)

Pasieniečiai nufilmavo, kaip miške sėlina meška
Pastaruoju metu Lietuvoje lankosi „nelegalūs" svečiai. Štai ir vėl į Dzūkiją apsidairyti užsuko rudasis lokys, kurio viešnagę užfiksavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kameros.

Socialiniuose tinkluose plinta Vilniaus gatvėmis klaidžiojančio šerno nuotraukos (36)

Socialiniuose tinkluose plinta Vilniaus gatvėmis klaidžiojančio šerno nuotraukos
Tiems, kas ramiai vaikštinėja Vilniaus gatvėmis, reikėtų sunerimti. Miesto centre galima sutikti įvairaus plauko gyventojų – pavyzdžiui, kad ir kriuksintį keturkojį. Toks įspūdis susidaro žvelgiant į feisbuke plintančias nuotraukas.

Iš balkono katę išmetęs vyras prieglaudoje sukėlė skandalą: grasino išdaužyti langus ir išžudyti darbuotojus (45)

Iš balkono katę išmetęs vyras prieglaudoje sukėlė skandalą: grasino išdaužyti langus ir išžudyti darbuotojus
Kas, jei ne šiuo metu šalyje galiojantys įstatymai, gali sustabdyti gyvūnų kankintojus? „Vyšnių sodo“ vadovė Monika Mužaitė teigia, kad dabartinėmis sąlygomis nesaugūs lieka ne tik augintiniai. Štai, jos teigimu, balandžio 28 d. į „Vyšnių sodą“ įsibrovė už žiaurų elgesį su gyvūnais nubaustas, agresyviai nusiteikęs vyras, siekęs susigrąžinti iš jo atimtus suluošintus gyvūnus.