Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis

 (20)
Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją. Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.
Šąlantys lauke gyvūnai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja A. Stasiūnienė pasakoja, kad Vilniaus miesto gatvėse pamačius be šeimininko besiblaškantį gyvūną prašoma skambinti telefonu 1355 bet kuriuo paros metu.

„Beglobius gyvūnus sugaus Vilniaus gyvūnų globos namų sanitarai. Globos namuose keturkojus apžiūrės veterinarijos gydytojai, reikalui esant – suteiks būtinąją veterinarinę pagalbą. Sugauti sergantys gyvūnai pirmiausia gydomi. Jei reikia rimtesnės pagalbos, kreipiamės į veterinarijos klinikas.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai pas mus patenka visiškai nukaršę ar sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys gyvūnai. Beviltiškais atvejais tokius gyvūnus tenka užmigdyti. Tokie atvejai nėra dažni – 2017 metais teko užmigdyti 3 šunis“, – sako A. Stasiūnienė.

Pasak pašnekovės, jeigu gyvūnas žymėtas, Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai susisiekia su jo šeimininku, jeigu ne – po dviejų savaičių karantino jis gali būti atiduotas kiekvienam pageidaujančiam ir galinčiam užtikrinti gyvūno gerovę.

„Keturkojai Vilniaus gyvūnų globos namuose gyvena tol, kol sulaukia to savojo, jam skirtojo [šeimininko]. Šiuo metu pas mus po stogu naujų namų laukia 31 šuo ir 11 kačių. Vidutiniškai gyvūnai pas mus užsibūna apie du mėnesius, tačiau turime ir „veteranų“, kurie pas mus gyvena jau beveik metus“, – kalba veterinarijos gydytoja.

Prašo ne bijoti, o padėti

Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ komandos narė Elena Rutkauskaitė sako, kad beglobių gyvūnų bijoti tikrai nereikia, o jiems padėti – labai svarbu.

„Reikėtų daugiau žmogiškumo. Jei pastebime sergantį, sužalotą katinuką, reikėtų bent suteikti jam veterinarinę pagalbą. Taip, yra ir ligotų kačiukų, bet jie atsiranda ne savaime, o dėl netinkamo žmonių elgesio: žmonės dažnai juos išmeta ir pasmerkia gyvenimui lauke. Ir tikrai yra ne viena istorija, kada net labai ligotas ir užsikrėtęs gyvūnas gerų žmonių dėka suranda namus ir pradeda karališką gyvenimą.

Kad ir kiek yra prieglaudų, dažniausiai jos visos perpildytos, todėl negali iš karto padėti. Jei žmogus randa sužeistą katę, visų pirma turėtų pasirūpinti veterinarijos paslaugomis. Čia visuomet iškyla pinigų klausimas, bet šiais laikais galima pamėginti paprašyti žmonių pagalbos viešoje erdvėje. Jie dažnai būna tikrai neabejingi ir padeda, o jau tuomet galima ieškoti, kur tą katinuką priglausti – gal yra draugų, galinčių suteikti laikiną globą, o gal per tą laiką atsirastų vieta prieglaudoje“, – kalba E. Rutkauskaitė.

A. Stasiūnienė pabrėžia, kad susirgti gali ir namuose auginamas gyvūnas, todėl pamačius benamį gyvūną neverta išsyk baimintis dėl jo ligų.

„Laiku nepaskiepytą, į lauką net neišleidžiamą gyvūną gali užkrėsti ir pats šeimininkas, netyčia namo parnešęs prie bato „prikibusį“ virusą. Žinoma, laukinukui tapti ligos nešiotoju tikimybė didesnė, todėl jei įtariate, kad gyvūnas ligotas – nesiartinkite prie jo, o apie tai praneškite gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms ar kitoms atsakingoms organizacijoms“, – sako ji.

Laisvai gatvėje bėgiojantis – benamis

Veterinarijos gydytojos A. Stasiūnienės teigimu, bet kuris gatvėje laisvai bėgiojantis gyvūnas yra traktuojamas kaip benamis, kuriam kyla įvairių pavojų, pavyzdžiui, būti partrenktam automobilio.

„Todėl net ir esantys su antkakliu yra gaudomi. Juolab kad laisvai bėgioti šunims sostinės gatvėmis neleidžia ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinta tam tikra gyvūnų laikymo tvarka.

Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais Vilniaus kiemuose galima pastebėti kačių su nukirptu kairės ausies galiuku – tai skiriamasis programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ kačių bruožas. Tai – sterilizuotos katės, kurios gyvena savo teritorijoje. Jos nebesiveisia, į savo teritoriją neįleidžia kitų kačių ir efektyviai mažina pavojingus užkratus nešiojančius graužikus“, ­– pažymi pašnekovė.

Pasak jos, ši programa leidžia humaniškais būdais užkirsti nekontroliuojamą beglobių gyvūnų populiacijos augimą ir stabdyti užkrečiamų ligų plitimą. Bendrovės „Grinda“ skaičiavimais, 2015 metais pagal šią programą buvo kastruoti 446 gyvūnai, 2016 – 392, 2017 – 590. „Beje, sostinės senjorai savo augintinius Vilniaus gyvūnų globos namuose gali nemokamai sterilizuoti, paskiepyti ir pažymėti mikroschemomis“, – atkreipia dėmesį A. Stasiūnienė.

Daugiabučių kiemų katėmis kai kurie mielai pasirūpina

E. Rutkauskaitė pasakoja, kad organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, rudenį vežiodama maistą daugiabučių kiemų katėms, kurioms savivaldybė yra įrengusi namelius (šėryklas), susipažino su daugiabučiusoe gyvenančiais ir mielai jomis pasirūpinančiais žmonėmis.

„Bendravome su žmonėms, kurie yra atsakingi ir šeria ten gyvenančius katinukus. Didžioji dalis jų yra pensininkai, tačiau iš savo mažų pensijų juos kastruoja, nes jei yra šėrykla, ten gyvenantys katinai privalomai turi būti sterilizuoti ir kastruoti. Taip pat, jei pastebi ligos požymių, žmonės kreipiasi į veterinarus“, – pasakoja E. Rutkauskaitė.

Paklausta, kaip atpažinti, ar gyvūnas lauke – tikrai benamis, o gal šeimininkų išleidžiamas pasivaikščioti, pašnekovė siūlo juos stebėti keletą dienų.

„Jei kyla abejonių – tai naminis gyvūnas ar benamis, reikėtų keletą dienų pastebėti. Naminiai dažnai nebūna išbadėję, anksčiau ar vėliau pareina namo. Galima pakabinti skelbimų, juose pasiteirauti, ar gyvūnas turi namus, nurodyti telefono numerį, o šeimininkai, tikėtina, atsilieptų.

Tikrai pasitaiko atvejų su šunimis, kurie bėgioja gatvėmis, pusė miesto tuos šunis gaudo, galvoja ką daryti, o tuomet atsiranda šeimininkai ir pareiškia, kad šunys taip savarankiškai vaikšto į lauką“, – sako pašnekovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas

Konkursas „Mano gyvūnas“: nugalėtojo laukia originalus prizas
Auginate katiną, šunį, driežą, o gal vorą? Nesvarbu, koks bebūtų jūsų augintinis – DELFI dizaineris Rimas Pocius gali nupiešti bet ką. Skelbiame konkurso „Mano gyvūnas“ pradžią, kurio nugalėtojas galės džiaugtis savo augintinio paveikslu.

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“ (47)

Prieglaudos darbuotojai nustėro: Vilniaus centre – šuniukų „lageris“
Šiandien tebeegzistuoja „lageriai“, tik į juos patenka ne žmonės, o šunys. Tuo įsitikino „SOS gyvūnų“ prieglaudos darbuotojai, Šuns dienos išvakarėse atradę 9 badu marintus šunelius. Liūdna, bet dažniausiai šiuos „lagerius“ įkūrę ir gyvūnus badu marinę žmonės puikiai sugeba likti nežinomi.

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (6)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (23)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.