Beglobiai daugiabučių kiemuose: kaip elgtis

 (20)
Pamačius miesto gatvėmis ar daugiabučių kiemuose besiblaškantį gyvūną be šeimininko, apie tai reikėtų informuoti miesto gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą arba kitą atsakingą organizaciją. Taip LRT.lt sako Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja Agnė Stasiūnienė. Informaciją, kokia organizacija už tai atsakinga kituose miestuose, galima gauti savivaldybėje.
Šąlantys lauke gyvūnai
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Vilniaus gyvūnų globos namų veterinarijos gydytoja A. Stasiūnienė pasakoja, kad Vilniaus miesto gatvėse pamačius be šeimininko besiblaškantį gyvūną prašoma skambinti telefonu 1355 bet kuriuo paros metu.

„Beglobius gyvūnus sugaus Vilniaus gyvūnų globos namų sanitarai. Globos namuose keturkojus apžiūrės veterinarijos gydytojai, reikalui esant – suteiks būtinąją veterinarinę pagalbą. Sugauti sergantys gyvūnai pirmiausia gydomi. Jei reikia rimtesnės pagalbos, kreipiamės į veterinarijos klinikas.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai pas mus patenka visiškai nukaršę ar sunkiomis onkologinėmis ligomis sergantys gyvūnai. Beviltiškais atvejais tokius gyvūnus tenka užmigdyti. Tokie atvejai nėra dažni – 2017 metais teko užmigdyti 3 šunis“, – sako A. Stasiūnienė.

Pasak pašnekovės, jeigu gyvūnas žymėtas, Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai susisiekia su jo šeimininku, jeigu ne – po dviejų savaičių karantino jis gali būti atiduotas kiekvienam pageidaujančiam ir galinčiam užtikrinti gyvūno gerovę.

„Keturkojai Vilniaus gyvūnų globos namuose gyvena tol, kol sulaukia to savojo, jam skirtojo [šeimininko]. Šiuo metu pas mus po stogu naujų namų laukia 31 šuo ir 11 kačių. Vidutiniškai gyvūnai pas mus užsibūna apie du mėnesius, tačiau turime ir „veteranų“, kurie pas mus gyvena jau beveik metus“, – kalba veterinarijos gydytoja.

Prašo ne bijoti, o padėti

Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ komandos narė Elena Rutkauskaitė sako, kad beglobių gyvūnų bijoti tikrai nereikia, o jiems padėti – labai svarbu.

„Reikėtų daugiau žmogiškumo. Jei pastebime sergantį, sužalotą katinuką, reikėtų bent suteikti jam veterinarinę pagalbą. Taip, yra ir ligotų kačiukų, bet jie atsiranda ne savaime, o dėl netinkamo žmonių elgesio: žmonės dažnai juos išmeta ir pasmerkia gyvenimui lauke. Ir tikrai yra ne viena istorija, kada net labai ligotas ir užsikrėtęs gyvūnas gerų žmonių dėka suranda namus ir pradeda karališką gyvenimą.

Kad ir kiek yra prieglaudų, dažniausiai jos visos perpildytos, todėl negali iš karto padėti. Jei žmogus randa sužeistą katę, visų pirma turėtų pasirūpinti veterinarijos paslaugomis. Čia visuomet iškyla pinigų klausimas, bet šiais laikais galima pamėginti paprašyti žmonių pagalbos viešoje erdvėje. Jie dažnai būna tikrai neabejingi ir padeda, o jau tuomet galima ieškoti, kur tą katinuką priglausti – gal yra draugų, galinčių suteikti laikiną globą, o gal per tą laiką atsirastų vieta prieglaudoje“, – kalba E. Rutkauskaitė.

A. Stasiūnienė pabrėžia, kad susirgti gali ir namuose auginamas gyvūnas, todėl pamačius benamį gyvūną neverta išsyk baimintis dėl jo ligų.

„Laiku nepaskiepytą, į lauką net neišleidžiamą gyvūną gali užkrėsti ir pats šeimininkas, netyčia namo parnešęs prie bato „prikibusį“ virusą. Žinoma, laukinukui tapti ligos nešiotoju tikimybė didesnė, todėl jei įtariate, kad gyvūnas ligotas – nesiartinkite prie jo, o apie tai praneškite gyvūnų globos ir kontrolės tarnyboms ar kitoms atsakingoms organizacijoms“, – sako ji.

Laisvai gatvėje bėgiojantis – benamis

Veterinarijos gydytojos A. Stasiūnienės teigimu, bet kuris gatvėje laisvai bėgiojantis gyvūnas yra traktuojamas kaip benamis, kuriam kyla įvairių pavojų, pavyzdžiui, būti partrenktam automobilio.

„Todėl net ir esantys su antkakliu yra gaudomi. Juolab kad laisvai bėgioti šunims sostinės gatvėmis neleidžia ir Vilniaus miesto savivaldybės patvirtinta tam tikra gyvūnų laikymo tvarka.

Tiesa, reikia atkreipti dėmesį, kad pastaraisiais metais Vilniaus kiemuose galima pastebėti kačių su nukirptu kairės ausies galiuku – tai skiriamasis programos „Pagauk – sterilizuok – paleisk“ kačių bruožas. Tai – sterilizuotos katės, kurios gyvena savo teritorijoje. Jos nebesiveisia, į savo teritoriją neįleidžia kitų kačių ir efektyviai mažina pavojingus užkratus nešiojančius graužikus“, ­– pažymi pašnekovė.

Pasak jos, ši programa leidžia humaniškais būdais užkirsti nekontroliuojamą beglobių gyvūnų populiacijos augimą ir stabdyti užkrečiamų ligų plitimą. Bendrovės „Grinda“ skaičiavimais, 2015 metais pagal šią programą buvo kastruoti 446 gyvūnai, 2016 – 392, 2017 – 590. „Beje, sostinės senjorai savo augintinius Vilniaus gyvūnų globos namuose gali nemokamai sterilizuoti, paskiepyti ir pažymėti mikroschemomis“, – atkreipia dėmesį A. Stasiūnienė.

Daugiabučių kiemų katėmis kai kurie mielai pasirūpina

E. Rutkauskaitė pasakoja, kad organizacija „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, rudenį vežiodama maistą daugiabučių kiemų katėms, kurioms savivaldybė yra įrengusi namelius (šėryklas), susipažino su daugiabučiusoe gyvenančiais ir mielai jomis pasirūpinančiais žmonėmis.

„Bendravome su žmonėms, kurie yra atsakingi ir šeria ten gyvenančius katinukus. Didžioji dalis jų yra pensininkai, tačiau iš savo mažų pensijų juos kastruoja, nes jei yra šėrykla, ten gyvenantys katinai privalomai turi būti sterilizuoti ir kastruoti. Taip pat, jei pastebi ligos požymių, žmonės kreipiasi į veterinarus“, – pasakoja E. Rutkauskaitė.

Paklausta, kaip atpažinti, ar gyvūnas lauke – tikrai benamis, o gal šeimininkų išleidžiamas pasivaikščioti, pašnekovė siūlo juos stebėti keletą dienų.

„Jei kyla abejonių – tai naminis gyvūnas ar benamis, reikėtų keletą dienų pastebėti. Naminiai dažnai nebūna išbadėję, anksčiau ar vėliau pareina namo. Galima pakabinti skelbimų, juose pasiteirauti, ar gyvūnas turi namus, nurodyti telefono numerį, o šeimininkai, tikėtina, atsilieptų.

Tikrai pasitaiko atvejų su šunimis, kurie bėgioja gatvėmis, pusė miesto tuos šunis gaudo, galvoja ką daryti, o tuomet atsiranda šeimininkai ir pareiškia, kad šunys taip savarankiškai vaikšto į lauką“, – sako pašnekovė.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio (60)

Pasibaisėtinas konduktoriaus elgesys: jauną haskį išmetė iš traukinio
Prieš kelias valandas socialinius tinklus apskriejo žinia, kad Lentvaryje „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojas iš traukinio išvarė šuniuką ir jį paliko vieną šalia judrių traukinio bėgių. DELFI pasidomėjo apie šį įvykį – kas iš tiesų nutiko ir ar šuo grįžo pas šeimininkus.

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras (2)

Savaitgalį sostinėje – neeilinės pramogos: vyks šunų šuolių į vandenį turnyras
Jau šį savaitgalį sostinėje miestiečius ir miesto svečius nustebins neeilinis renginys, skirtas šunims bei jų augintojams. Pirmą kartą Lietuvoje vyks pasaulyje itin populiarios varžybos keturkojams – šunų šuolių į vandenį turnyras „Šlapia Uodega”.

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas (1)

Kuršių mariose išgelbėtas nusilpęs stirniukas
Pareigūnai gavo pranešimą, kad Kuršių mariose tarp Smiltynės, Jachtklubo ir Naujosios perkėlos, palei krantą plaukia stirna, bando išlipti, rašoma pranešime spaudai.