Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris

 (3)
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.
Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė
© neBrisius.lt

Pašnekovė pasakoja, kad beglobių gyvūnų mažėja, tačiau taip yra ne tiek dėl to, jog šeimininkai rečiau išmeta pabodusį ar problemišką gyvūną, o todėl, kad gyvūnų globos organizacijos pasirūpina beglobių sterilizacija.

„Beglobių gyvūnų mažėja jau vien dėl organizacijų atliekamų sterilizacijų, tačiau kadangi žmonės tampa sąmoningesni, rečiau praeina pro sužeistą, šąlantį ar pasimetusį gyvūną, prieglaudoms veiklos tikrai netrūksta“, – sako B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

– Kas labiausiai trukdo gyvūnų gerovei Lietuvoje, kad su jais būtų deramai elgiamasi, o jų neprižiūrintys, smurtaujantys šeimininkai būtų deramai nubausti?

– Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“.

Taip pat nėra suformuotos atitinkamos praktikos, kuria būtų galima remtis. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad teisės aktais vadovaujasi ir institucijose dirba tie patys mirtingieji žmonės ir, deja, labai dažnai viskas priklauso tik nuo to, koks asmeninis požiūris yra specialisto, pas kurį pateksi.

– Kas lemia, kad būtinybės užtikrinti gyvūnų gerovę nepriimame kaip savaime suprantamo dalyko, kad tenka girdėti tiek blogo elgesio su gyvūnais istorijų?

– Lietuvoje trūksta elementaraus žmogiškumo, teisingo požiūrio į gyvūną visomis prasmėmis. Nebūtina imti ir visiems mylėti, auginti gyvūnus, tačiau būtina suprasti, kad tai gyva, jaučianti būtybė, su kuria turi būti elgiamasi atitinkamai. Deja, lietuviai atjauta nelabai pasižymi net žmogui, tad ką jau kalbėti apie gyvūną.

Prieš mėnesį kaip tik patekau į tokią situaciją: važiuoju automobiliu, matau merginą ir du didelius šunis, kurie keistai aplink ją šokinėja. Pamaniau, kad abu augintiniai yra jos, tačiau priartėjusi pamačiau, kad tai, ko gero, svetimas šuo, užpuolęs jos šunį, o mergina apsipylusi ašaromis garsiai šaukiasi pagalbos. Kiek toliau – žmonės, kelias pilnas automobilių, tačiau niekas nenorėjo padėti nei žmogui, nei gyvūnui. Sakysite, nedrąsu lįsti, nes šunys dideli, gali įkąsti. Na, mano planuose irgi nebuvo gimtadienio rytą pradėti kišant rankas į tokią situaciją, juolab kad praeityje esu ne kartą nukentėjusi, nes tikrai nesu šunų specialistė. Bet koks esi žmogus, jei gali praeiti pro šalį ir toliau sau gyventi?

– Ar pastebite didesnį žmonių sąmoningėjimą gyvūnų gerovės atžvilgiu?

– Visada visokių žmonių bus, tačiau bendra situacija gerėja. Manau, tiesiog tampame sąmoningesni visose srityse.

O tai, kiek Lietuvoje turime gyvūnų gerovės organizacijų, rodo, kad ne tik problemų šioje srityje turime, tačiau ir daug sąmoningų, atjaučiančių, iniciatyvių, galvojančių ne tik apie save žmonių. Šie žmonės veda tautą pirmyn ir tikrai ne tik gyvūnų klausimais.

– Kokios yra pagrindinės „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ veiklos kryptys, ko siekiate savo iniciatyvomis?

– Mūsų organizacijos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui. Siekiame keisti žmonių požiūrį į gyvūną visuose lygmenyse – pradedant visuomene ir baigiant institucijomis.

Organizacijos veikla tai – švietimo projektai, tokie kaip „neBrisius“, „Draugiški gyvūnams“, „Atsakinga kosmetika“. Taip pat užsiimame informacijos gyvūnų gerovės klausimais ruošimu ir platinimu, dalyvaujame gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų svarstymuose ir prisidedame prie jų ruošimo Gyvūnų priežiūros ir globos komisijoje. Taip pat nagrinėjame ir viešiname gyvūnų nepriežiūros atvejus.

– Dėl ko dažniausiai gyvūnai atsiduria gatvėje?

– Įvardijamos problemos – alergija, persikraustymas, emigracija. Tačiau tikroji priežastis yra atsakomybės stoka.

– Būtų puiku, jei mažėtų gatvėje gyvenančių gyvūnų, bet iš gyvūnų globos įstaigų aktyvumo neatrodo, kad jų mažėtų?

– Beglobių gyvūnų mažėja jau vien dėl organizacijų atliekamų sterilizacijų, tačiau kadangi žmonės tampa sąmoningesni, rečiau praeina pro sužeistą, šąlantį ar pasimetusį gyvūną, prieglaudoms veiklos tikrai netrūksta.

– Žiaurumo neretai sulaukia būtent gatvėje atsidūrę gyvūnai, jie įvardijami kaip problema. Bet juk tai paties žmogaus sukurta problema. Kaip manote, kodėl visuomenėje taip trūksta suvokimo, atjautos?

– Žmonėms trūksta bendruomeniškumo, jiems atrodo, kad beglobė katė kieme yra „kažkieno“ problema, tačiau nesupranta, kad tas kažkas ir esame kiekvienas iš mūsų.

Manau, kad žmonės čia nelaimingi dėl tokių priežasčių kaip klimatas, sunki finansinė padėtis, kultūrinis santūrumas, prasta sveikatos apsaugos sistema ir panašiai, o tai lemia jų piktumą, norą pasirūpinti pirmiausia savimi ir nieko aplink save daugiau nematyti. Žinoma, mes turime ir visai kitokių žmonių.

– Ką galima dėl to padaryti, kaip tai keisti?

– Kai kalbame apie bendrą žmonių sąmoningumo kėlimą, būdų yra galybė, pradedant nuo savo, kaip vieno asmens, kasdienio pavyzdinio elgesio ir baigiant tuo, ką gali pasiekti grupelė žmonių, susibūrusių dėl bendro tikslo. Nevyriausybinės organizacijos daro didžiulį darbą – čia žmonės aukoja savo laisvą laiką, o neretai ir miegą tam, kad ilgainiui mūsų visuomenėje gyvūnas rastų savo saugią vietą. Kuo daugiau garsiai kalbėsime, rodysime, vykdysime įvairių projektų, tuo greičiau atsakomybė už gyvūną žmogaus sąmonėje taps norma.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą Akimirkos iš konferencijos „Chase 2018“ (2)

Šunų mylėtojai sulaukė ypatingo savaitgalio: toks renginys Lietuvoje vyksta pirmą kartą
Patys didžiausi šunų mylėtojai ilgai laukė šio savaitgalio – pirmą kartą Lietuvoje surengta tarptautinė konferencija „Chase 2018“. Pasaulinį pripažinimą pelnę lektoriai atvyko pasidalinti vertingiausiomis pamokomis, kaip užtikrinti gerą šuns fizinę ir psichinę savijautą.

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus (15)

Dėl gyvūnų eina iš proto: pažiūrėkite, kaip šunys ir katės „užvaldo“ šeimininkų namus
Augintiniai ne tik suteikia daug džiaugsmo, bet ir įneša jaukumo į namus. Su tuo tikriausiai sutiktų kiekvienas gyvūno šeimininkas. O kai kuriems net atrodo – kuo daugiau gyvūno namuose, tuo jaukiau.

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu kačiukai ieško namų (35)

Vilnietė Kristina gavo vertingą pamoką: kačių šeimininkai ją išmoksta tada, kai būna vėlu
Vilnietė Kristina, auginanti katytę Kateriną bute, nematė didelio poreikio augintinę sterilizuoti, tačiau neseniai gavo vertingą pamoką. Netikėtai pro langą iššokusi katytė netruko susirasti draugą, o po šio pasimatymo pradėjo lauktis kačiukų. Kristina tikisi, kad jos istorija taps pamoka ir kitiems kačių šeimininkams, o taip pat padės surasti naujus namus neseniai gimusiems mažyliams.

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės (8)

Garbanotieji bišonai iš Lietuvos – pasaulinio lygio žvaigždės
Nedaugelis lietuvių gatvėje išvydę du baltus, garbanotus ir it debesėliai išpuoselėtus bišonus galėtų pasakyti, kad tai – pasaulinio lygio žvaigždės. Tačiau, dalyvaujant parodose, prie veislyno „Tauras Kennel” savininkės Janitos Januškauskaitės-Plungės nuolatos pribėga šunų entuziastai, norintys nusifotografuoti su šiais „žvaigždūnais”. Susipažinkite – tai Tauro Misoko ir Tauro Sako – šunys, pripažinti geriausiais pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai (228)

Nesukalbama šuns šeimininkė apkartino šeimos poilsį: didelis šuo privertė pasijusti nejaukiai
Kauno miesto gyventojui Raimundui išvykimas su šeima prie ežero apkarto. Nors viešame paplūdimyje buvo aiškiai matomas ženklas, draudžiantis atsivesti ir maudyti šunis, jo nebuvo paisoma. Įspėta, kaip įtariama, pažeidėja, į vyro pastabas nesureagavo – apie ramų ir saugų šeimos poilsį nebeliko nė kalbos. Vyras kreipėsi pagalbos į DELFI žurnalistus. Pareigūnai jau bando atpažinti moterį, kuriai gali būti paskirta iki 120 eurų bauda.

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą (103)

Leščiauskaitė ir Užkalnis atsidėkojo pakeitusiems jų gyvenimą
Prieš kurį laiką mįslingai užsiminę apie šeimos pagausėjimą, o po to pranešę, kad naujas namų gyventojas – šuniukas, kurį pora rado „Vyšnių sodo“ prieglaudoje, Fausta Marija Leščiauskaitė ir Andrius Užkalnis nusprendė atsidėkoti žmonėms, kurių deka šunelis Oregonas atsidūrė jų namuose, ir aplankyti kitus gyvūnus, kurie namų dar nesurado. „Žinomumą įkinkėme geram reikalui“, sakė A.Užkalnis. Gyvūnų prieglaudai „Vyšnių sodas“ laiminga pora surinko tiek labdaros, kad vos tilpo į visureigį.

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais? (272)

Palangoje su šunimis poilsiaujantys piktinasi: kodėl mes turime degintis su nudistais?
Daugelyje Palangos paplūdimių vis dar draudžiama vedžioti šunis, tačiau vieta, kur leidžiama, ne kiekvienam priimtina – teks vaikščioti nudistų pamėgtame pajūrio ruože.

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga (17)

Joniškietės katė linksmina internautus: tokia pikta, kad net juokinga
„Nekenčiu visko, kas juda, o kas nejuda – pajudinu ir nekenčiu.“ Turbūt daugeliui yra tekę matyti memus su pasipiktinusio katino nuotrauka, kurią lydi juokingos, jo nepasitenkinimą gyvenimu atspindinčios frazės. Paniuręs katinas (angl. grumpy cat) internautus linksmino nuo 2012 metų, tačiau nuo šiol turime dar piktesnę katę, o ši – iš Joniškio!

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės (16)

Šuns sužalotos moters artimieji tikisi teisybės
Ukmergėje neseniai nutikęs incidentas, kai agresyvus kaimynų šuo užpuolė ir sužalojo garbaus amžiaus gyventoją, visiškai palaužė moters sveikatą. Ji nebegali gyventi be vaistų, priversta važinėti pas medikus. Maža to, neteko savo mylimo augintinio.

Kodėl neklauso šuo? (5)

Kodėl neklauso šuo?
Šeimininko skundas dėl šuns „selektyvaus klausymosi“ – anokia naujiena. Šuo negirdės, kai visa gerkle jį kviesite ateiti, tačiau puikiai sureaguos į žodį „skanėstas“, nors tas bus pašnibždomis ištartas kitame kambaryje. Tačiau ką atrankinis klausymasis reiškia iš tiesų?

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis (30)

Paplūdimiai, į kuriuos galite eiti kartu su augintiniais: Klaipėdoje nelegalios nudistės deginsis su šunimis
Atšilus orams sunku išmesti iš galvos mintis apie poilsį, saulę ir jūrą. Mokslo metai baigėsi, prašymas atostogoms parašytas ir... beliko rasti svarbiausius šeimos narius priimančią vietą. Domimės, į kuriuos paplūdimius galima atvykti kartu su augintiniu.

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui (2)

Gyvenimas per karščius Lietuvos zoologijos sode: sunkiausia – arktiniam vilkui
Tokios karštos dienos Lietuvoje tampa išbandymu ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Seniausiame zoologijos sode Lietuvoje gyvūnai nuolat vėsinami šaltu vandeniu. Anot Lietuvos zoologijos sodo Plėšriųjų žinduolių skyriaus vedėjos Angelės Grebliauskienės, jei ne nuolatinė zoologijos sodo darbuotojų pagalba, kai kurie gyvūnai tiesiog neišgyventų.

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos (13)

Kaune dingo šeškas: susirūpinę šeimininkai prašo pagalbos
Antradienį popiet letena.lt pasiekė skaitytojų prašymas padėti surasti pasimetusį augintinį.

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus (25)

Su svarmeniu skandintas šuo – ne vienas: moteris įtaria, kad jos augintiniui nutiko kažkas panašaus
Į DELFI redakciją kreipėsi kaunietė Audra, kurią sukrėtė neseniai šalies žiniasklaidą apskriejusi Torio istorija – šunelio, kartu su svarmeniu išplaukusio iš upės, kurioje buvo skandinamas. Moteris ragina istorijos nepamiršti, o iš jos pasimokyti ir saugoti savo augintinius. Panašioje situacijoje teko atsidurti ir jai pačiai, o tokio skausmo ji niekam nelinkėtų.

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą (19)

Panevėžyje miške rastas veislinis šuo į prieglaudą pristatytas jau antrą kartą
Šiandien Paaiškėjo naujų faktų apie šeštadienį Panevėžyje išgelbėtą Berno zenenhundų veislės šunį. Kalytė jau nebe pirmą kartą papuola į Panevėžio gyvūnų globos draugijos prieglaudą Kaimiškyje.