Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris

 (3)
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.
Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė
© neBrisius.lt

Pašnekovė pasakoja, kad beglobių gyvūnų mažėja, tačiau taip yra ne tiek dėl to, jog šeimininkai rečiau išmeta pabodusį ar problemišką gyvūną, o todėl, kad gyvūnų globos organizacijos pasirūpina beglobių sterilizacija.

„Beglobių gyvūnų mažėja jau vien dėl organizacijų atliekamų sterilizacijų, tačiau kadangi žmonės tampa sąmoningesni, rečiau praeina pro sužeistą, šąlantį ar pasimetusį gyvūną, prieglaudoms veiklos tikrai netrūksta“, – sako B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

– Kas labiausiai trukdo gyvūnų gerovei Lietuvoje, kad su jais būtų deramai elgiamasi, o jų neprižiūrintys, smurtaujantys šeimininkai būtų deramai nubausti?

– Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“.

Taip pat nėra suformuotos atitinkamos praktikos, kuria būtų galima remtis. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad teisės aktais vadovaujasi ir institucijose dirba tie patys mirtingieji žmonės ir, deja, labai dažnai viskas priklauso tik nuo to, koks asmeninis požiūris yra specialisto, pas kurį pateksi.

– Kas lemia, kad būtinybės užtikrinti gyvūnų gerovę nepriimame kaip savaime suprantamo dalyko, kad tenka girdėti tiek blogo elgesio su gyvūnais istorijų?

– Lietuvoje trūksta elementaraus žmogiškumo, teisingo požiūrio į gyvūną visomis prasmėmis. Nebūtina imti ir visiems mylėti, auginti gyvūnus, tačiau būtina suprasti, kad tai gyva, jaučianti būtybė, su kuria turi būti elgiamasi atitinkamai. Deja, lietuviai atjauta nelabai pasižymi net žmogui, tad ką jau kalbėti apie gyvūną.

Prieš mėnesį kaip tik patekau į tokią situaciją: važiuoju automobiliu, matau merginą ir du didelius šunis, kurie keistai aplink ją šokinėja. Pamaniau, kad abu augintiniai yra jos, tačiau priartėjusi pamačiau, kad tai, ko gero, svetimas šuo, užpuolęs jos šunį, o mergina apsipylusi ašaromis garsiai šaukiasi pagalbos. Kiek toliau – žmonės, kelias pilnas automobilių, tačiau niekas nenorėjo padėti nei žmogui, nei gyvūnui. Sakysite, nedrąsu lįsti, nes šunys dideli, gali įkąsti. Na, mano planuose irgi nebuvo gimtadienio rytą pradėti kišant rankas į tokią situaciją, juolab kad praeityje esu ne kartą nukentėjusi, nes tikrai nesu šunų specialistė. Bet koks esi žmogus, jei gali praeiti pro šalį ir toliau sau gyventi?

– Ar pastebite didesnį žmonių sąmoningėjimą gyvūnų gerovės atžvilgiu?

– Visada visokių žmonių bus, tačiau bendra situacija gerėja. Manau, tiesiog tampame sąmoningesni visose srityse.

O tai, kiek Lietuvoje turime gyvūnų gerovės organizacijų, rodo, kad ne tik problemų šioje srityje turime, tačiau ir daug sąmoningų, atjaučiančių, iniciatyvių, galvojančių ne tik apie save žmonių. Šie žmonės veda tautą pirmyn ir tikrai ne tik gyvūnų klausimais.

– Kokios yra pagrindinės „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ veiklos kryptys, ko siekiate savo iniciatyvomis?

– Mūsų organizacijos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui. Siekiame keisti žmonių požiūrį į gyvūną visuose lygmenyse – pradedant visuomene ir baigiant institucijomis.

Organizacijos veikla tai – švietimo projektai, tokie kaip „neBrisius“, „Draugiški gyvūnams“, „Atsakinga kosmetika“. Taip pat užsiimame informacijos gyvūnų gerovės klausimais ruošimu ir platinimu, dalyvaujame gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų svarstymuose ir prisidedame prie jų ruošimo Gyvūnų priežiūros ir globos komisijoje. Taip pat nagrinėjame ir viešiname gyvūnų nepriežiūros atvejus.

– Dėl ko dažniausiai gyvūnai atsiduria gatvėje?

– Įvardijamos problemos – alergija, persikraustymas, emigracija. Tačiau tikroji priežastis yra atsakomybės stoka.

– Būtų puiku, jei mažėtų gatvėje gyvenančių gyvūnų, bet iš gyvūnų globos įstaigų aktyvumo neatrodo, kad jų mažėtų?

– Beglobių gyvūnų mažėja jau vien dėl organizacijų atliekamų sterilizacijų, tačiau kadangi žmonės tampa sąmoningesni, rečiau praeina pro sužeistą, šąlantį ar pasimetusį gyvūną, prieglaudoms veiklos tikrai netrūksta.

– Žiaurumo neretai sulaukia būtent gatvėje atsidūrę gyvūnai, jie įvardijami kaip problema. Bet juk tai paties žmogaus sukurta problema. Kaip manote, kodėl visuomenėje taip trūksta suvokimo, atjautos?

– Žmonėms trūksta bendruomeniškumo, jiems atrodo, kad beglobė katė kieme yra „kažkieno“ problema, tačiau nesupranta, kad tas kažkas ir esame kiekvienas iš mūsų.

Manau, kad žmonės čia nelaimingi dėl tokių priežasčių kaip klimatas, sunki finansinė padėtis, kultūrinis santūrumas, prasta sveikatos apsaugos sistema ir panašiai, o tai lemia jų piktumą, norą pasirūpinti pirmiausia savimi ir nieko aplink save daugiau nematyti. Žinoma, mes turime ir visai kitokių žmonių.

– Ką galima dėl to padaryti, kaip tai keisti?

– Kai kalbame apie bendrą žmonių sąmoningumo kėlimą, būdų yra galybė, pradedant nuo savo, kaip vieno asmens, kasdienio pavyzdinio elgesio ir baigiant tuo, ką gali pasiekti grupelė žmonių, susibūrusių dėl bendro tikslo. Nevyriausybinės organizacijos daro didžiulį darbą – čia žmonės aukoja savo laisvą laiką, o neretai ir miegą tam, kad ilgainiui mūsų visuomenėje gyvūnas rastų savo saugią vietą. Kuo daugiau garsiai kalbėsime, rodysime, vykdysime įvairių projektų, tuo greičiau atsakomybė už gyvūną žmogaus sąmonėje taps norma.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas (8)

Dovanoti šunys po švenčių sugrįžta į prieglaudas
„Kaip ir manėm, kalėdinės dovanos sugrįžo į prieglaudą“, – su liūdesiu pokalbį pradeda gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ savanorė Renata Černiauskienė. Kaip ir kiekvienais metais po šventinio laikotarpio vis daugiau prieglaudų pasipildo išmestais gyvūnais, rašoma pranešime spaudai.

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių (29)

Šeimininko kankinta kalytė Betė sujaudino tūkstančius lietuvių
Dar visai neseniai „TV pagalboje“ buvo parodyta besikankinančios kalytės Betės istorija. Šį vakarą eteryje – daugybės žiūrovų atgarsių sulaukusi gyvybės ir mirties drama, rašoma pranešime spaudai.

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys (2)

Trisdešimt šunų auginanti šeima: kiekvienas šuo – šeimininko atspindys
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams

Bobteilai – šunys, kurie padeda sergantiems vaikams
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje (1)

Susipažinkite: vienos žemiausių kačių pasaulyje
Katė kaip nykštukas – miniatiūrinė, didelėmis ausimis ir nežemiška snukio išraiška. Tokios yra Minskino katės. Minskino veislė išvesta iš Munčkino ir sfinkso veislių.

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė (23)

Supras ne visi: tobulu augintiniu moteriai tapo sraigė
Idėja auginti sraigę pasirodė šauni toli gražu ne tik Kempiniukui Plačiakelniui. Vilnietė Sigutė jau spėjo tuo įsitikinti – prieš keletą mėnesių ji pradėjo bendrą gyvenimą su milžiniška sraige, kurią pavadino Gario vardu.

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas

Rytų dvispalvė – katė, kurios kailis atrodo kaip nutapytas
Rytų dvispalvė – tarsi dėmėmis ištapyta balta katė – neabejotinai patiktų abstrakcionizmo gerbėjams. Ši veislė išvesta maždaug prieš pusę šimtmečio Didžiojoje Britanijoje, sukryžminus Siamo ir Kornvalio rekso kates.

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva? (8)

Paprastas būdas augintiniui perprasti: ką apie jį pasako kailio spalva?
Šimtmečių išmintis (arba „bobučių pasakos“) sako, kad gyvūno kailio spalva ir temperamentas yra susiję. Pavyzdžiui, gyvūnai, turintys mažai pigmentacijos (tiek katės, tiek arkliai) dažniau būna nervingi. Metams bėgant, susikaupia vis daugiau įrodymų, kad kailis ir temperamentas kartais iš tiesų gali būti susiję.

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį (22)

Nemalonus kvapas kaimynus atvedė į ligų židinį
Ar galėtumėte įsivaizduoti bute gyvenančias 13 kačių? Tokį vaizdą gyvūnų gelbėtojams neseniai teko išvysti Vilniuje, Apkasų gatvėje, gyvenančios garbingo amžiaus moters bute. Jos kaimynai nuolat skundėsi iš buto sklindančiais nemaloniais kvapais – į skundus sureagavo Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai ir Vilniaus miesto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus specialistai.

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti (66)

Šeimininkė per 5 metus neužsitarnavo katino meilės: negali nė paglostyti
Ne su kiekviena kate susidraugauti lengva – kai kurios būna baikščios, užsispyrusios ar net agresyvios. Jau 5 metus su katinu neįstengianti susidraugauti moteris kreipėsi pagalbos: ar įmanoma prisijaukinti katiną, nemėgstantį žmogiškos draugijos?

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę (80)

Nesuvokiamas elgesys: narve uždarytą kalytę išmetė kaip šiukšlę
Naujieji metai ne visiems prasidėjo laimingai – pirmąją šių metų dieną konteineryje, tarsi būtų viena iš šiukšlių, palikta transportavimo narve uždaryta maždaug 2-3 metų kalytė.

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu (203)

Veganizmo mada užvaldo ir šunis: šį gyvūną šeria tik augaliniu maistu
Iki šiol daug ką stebina veganišką mitybą pasirinkę žmonės. O dar labiau stebimasi žmonėmis, kurie veganais paverčia savo šunis. Tačiau ar tikrai yra kuo stebėtis?

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų? (15)

Ką daryti, kad jūsų augintinis Naujųjų metų naktį neišprotėtų?
Jau esame rašę, kaip Naujųjų naktį padėti augintiniams, kurie bijo fejerverkų. Šiame tekste pateikiame dar daugiau patarimų, ką daryti, kad augintinis patirtų kuo mažiau streso.

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti (36)

Naujieji metai - gyvūnų košmaras: patarimai, kaip jiems padėti
Naujieji Metai – smagi ir laukiama šventė. Geri draugai, šaunus vakarėlis, juokas, linksmybės ir, žinoma, ryškiaspalviai griausmingi fejerverkai. Deja, daugybei šunų tai - baisiausia metų naktis. Po Naujųjų Metų sutikimo itin padaugėja skelbimų, kuriuose prašoma padėti surasti iš panikos pabėgusius gyvūnus. Kasmet gruodžio mėnesį žiniasklaida pildosi patarimais apie tai, kaip reikėtų elgtis su garsų bijančiu šunimi. Tačiau kas sukelia tas, atrodo, beprasmes baimes?

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės (90)

Pasieniečių šunį Ramzį nušovęs Komskis neatsikratė šaltakraujo žudiko etiketės
Pagėgių savivaldybėje medžiojęs Arvydas Komskis nušovė VSAT Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardoje tarnavusį belgų aviganį Ramzį. Melas ar tiesa, kad mirtiną šūvį „Tvarkiečio“ Kęsto Komskio ir Pagėgių mero Virginijaus Komskio brolis paleido nesitaikydamas ir gyvūną nušovė netyčia? Išklausyti teismo verdikto pats A. Komskis neatvyko.