Bausmės už žiaurų elgesį su gyvūnais: daug lemia asmeninis specialisto požiūris

 (3)
Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Taip LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. „Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“, – kalba pašnekovė.
Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė
© neBrisius.lt

Pašnekovė pasakoja, kad beglobių gyvūnų mažėja, tačiau taip yra ne tiek dėl to, jog šeimininkai rečiau išmeta pabodusį ar problemišką gyvūną, o todėl, kad gyvūnų globos organizacijos pasirūpina beglobių sterilizacija.

„Beglobių gyvūnų mažėja jau vien dėl organizacijų atliekamų sterilizacijų, tačiau kadangi žmonės tampa sąmoningesni, rečiau praeina pro sužeistą, šąlantį ar pasimetusį gyvūną, prieglaudoms veiklos tikrai netrūksta“, – sako B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė.

– Kas labiausiai trukdo gyvūnų gerovei Lietuvoje, kad su jais būtų deramai elgiamasi, o jų neprižiūrintys, smurtaujantys šeimininkai būtų deramai nubausti?

– Nors teisės aktai numato gana nemažas baudas ir bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais ar jų nepriežiūrą, jų taikymas realybėje stringa, nes institucijos nesupranta, kas už ką yra atsakingas gyvūnų gerovės srityje. Jos neturi ne tik kompetencijos, bet dažnai pritrūksta ir elementaraus noro, nes jiems tai „tik gyvūnas“.

Taip pat nėra suformuotos atitinkamos praktikos, kuria būtų galima remtis. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad teisės aktais vadovaujasi ir institucijose dirba tie patys mirtingieji žmonės ir, deja, labai dažnai viskas priklauso tik nuo to, koks asmeninis požiūris yra specialisto, pas kurį pateksi.

– Kas lemia, kad būtinybės užtikrinti gyvūnų gerovę nepriimame kaip savaime suprantamo dalyko, kad tenka girdėti tiek blogo elgesio su gyvūnais istorijų?

– Lietuvoje trūksta elementaraus žmogiškumo, teisingo požiūrio į gyvūną visomis prasmėmis. Nebūtina imti ir visiems mylėti, auginti gyvūnus, tačiau būtina suprasti, kad tai gyva, jaučianti būtybė, su kuria turi būti elgiamasi atitinkamai. Deja, lietuviai atjauta nelabai pasižymi net žmogui, tad ką jau kalbėti apie gyvūną.

Prieš mėnesį kaip tik patekau į tokią situaciją: važiuoju automobiliu, matau merginą ir du didelius šunis, kurie keistai aplink ją šokinėja. Pamaniau, kad abu augintiniai yra jos, tačiau priartėjusi pamačiau, kad tai, ko gero, svetimas šuo, užpuolęs jos šunį, o mergina apsipylusi ašaromis garsiai šaukiasi pagalbos. Kiek toliau – žmonės, kelias pilnas automobilių, tačiau niekas nenorėjo padėti nei žmogui, nei gyvūnui. Sakysite, nedrąsu lįsti, nes šunys dideli, gali įkąsti. Na, mano planuose irgi nebuvo gimtadienio rytą pradėti kišant rankas į tokią situaciją, juolab kad praeityje esu ne kartą nukentėjusi, nes tikrai nesu šunų specialistė. Bet koks esi žmogus, jei gali praeiti pro šalį ir toliau sau gyventi?

– Ar pastebite didesnį žmonių sąmoningėjimą gyvūnų gerovės atžvilgiu?

– Visada visokių žmonių bus, tačiau bendra situacija gerėja. Manau, tiesiog tampame sąmoningesni visose srityse.

O tai, kiek Lietuvoje turime gyvūnų gerovės organizacijų, rodo, kad ne tik problemų šioje srityje turime, tačiau ir daug sąmoningų, atjaučiančių, iniciatyvių, galvojančių ne tik apie save žmonių. Šie žmonės veda tautą pirmyn ir tikrai ne tik gyvūnų klausimais.

– Kokios yra pagrindinės „Gyvūnų gerovės iniciatyvų“ veiklos kryptys, ko siekiate savo iniciatyvomis?

– Mūsų organizacijos tikslas – spręsti gyvūnų gerovės problemų priežastis, užkertant kelią pasekmių atsiradimui. Siekiame keisti žmonių požiūrį į gyvūną visuose lygmenyse – pradedant visuomene ir baigiant institucijomis.

Organizacijos veikla tai – švietimo projektai, tokie kaip „neBrisius“, „Draugiški gyvūnams“, „Atsakinga kosmetika“. Taip pat užsiimame informacijos gyvūnų gerovės klausimais ruošimu ir platinimu, dalyvaujame gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų svarstymuose ir prisidedame prie jų ruošimo Gyvūnų priežiūros ir globos komisijoje. Taip pat nagrinėjame ir viešiname gyvūnų nepriežiūros atvejus.

– Dėl ko dažniausiai gyvūnai atsiduria gatvėje?

– Įvardijamos problemos – alergija, persikraustymas, emigracija. Tačiau tikroji priežastis yra atsakomybės stoka.

– Būtų puiku, jei mažėtų gatvėje gyvenančių gyvūnų, bet iš gyvūnų globos įstaigų aktyvumo neatrodo, kad jų mažėtų?

– Beglobių gyvūnų mažėja jau vien dėl organizacijų atliekamų sterilizacijų, tačiau kadangi žmonės tampa sąmoningesni, rečiau praeina pro sužeistą, šąlantį ar pasimetusį gyvūną, prieglaudoms veiklos tikrai netrūksta.

– Žiaurumo neretai sulaukia būtent gatvėje atsidūrę gyvūnai, jie įvardijami kaip problema. Bet juk tai paties žmogaus sukurta problema. Kaip manote, kodėl visuomenėje taip trūksta suvokimo, atjautos?

– Žmonėms trūksta bendruomeniškumo, jiems atrodo, kad beglobė katė kieme yra „kažkieno“ problema, tačiau nesupranta, kad tas kažkas ir esame kiekvienas iš mūsų.

Manau, kad žmonės čia nelaimingi dėl tokių priežasčių kaip klimatas, sunki finansinė padėtis, kultūrinis santūrumas, prasta sveikatos apsaugos sistema ir panašiai, o tai lemia jų piktumą, norą pasirūpinti pirmiausia savimi ir nieko aplink save daugiau nematyti. Žinoma, mes turime ir visai kitokių žmonių.

– Ką galima dėl to padaryti, kaip tai keisti?

– Kai kalbame apie bendrą žmonių sąmoningumo kėlimą, būdų yra galybė, pradedant nuo savo, kaip vieno asmens, kasdienio pavyzdinio elgesio ir baigiant tuo, ką gali pasiekti grupelė žmonių, susibūrusių dėl bendro tikslo. Nevyriausybinės organizacijos daro didžiulį darbą – čia žmonės aukoja savo laisvą laiką, o neretai ir miegą tam, kad ilgainiui mūsų visuomenėje gyvūnas rastų savo saugią vietą. Kuo daugiau garsiai kalbėsime, rodysime, vykdysime įvairių projektų, tuo greičiau atsakomybė už gyvūną žmogaus sąmonėje taps norma.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų? (1)

Kurio Lietuvos miesto gyventojai gyvūnų prekėms išleidžia daugiausiai pinigų?
Šiandien – balandžio 24-ąją – minima Šuns diena, kurią prieš kelis metus inicijavo Lietuvos kinologų draugija. Šią dieną norima atkreipti visuomenės dėmesį, kad šuo nebėra vien tik namų sargas ir kaip bet kuris kitas augintinis reikalauja žmogaus atsakomybės ir rūpestingos priežiūros. Šia proga prekybos tinklas „Maxima“ įvertino gyvūnų prekes perkančių klientų įpročius ir pabandė nustatyti, kur gyvena patys didžiausi šunų mylėtojai, rašoma pranešime spaudai.

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu? (7)

Šuns diena jau rytoj: ką veikti kartu su augintiniu?
Lietuvos kinologų draugija jau trečius metus kviečia minėti visuotinę Šuns dieną – ši graži tradicija vis labiau vienija šunų mylėtojus ir vis labiau keičia visuomenės požiūrį į šunis, rašoma pranešime spaudai.

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai (1)

Specialistai paaiškina: kodėl šunims taip svarbu žaidimai
Šunų šeimininkai kartais diskutuoja: kas šuniui geriausia? Pasivaikščiojimai gamtoje? Komandų mokymasis dresūros aikštelėje? Ramus poilsis greta šeimininko? Visi išvardyti dalykai geri, bet, kaip teigia statistika, šunims geriausias laikas – žaidimai su savo žmogumi ir gentainiais, rašoma Lietuvos kinologų draugijos pranešime spaudai.

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose (9)

Mylimiausius savo augintinius moteris rado netikėčiausiose vietose
Kur susipažinote su savo geriausiais draugais? Joana Norvilaitė-Vaitkienė savo geriausius draugus sutiko gan neįprastose vietose: po balkonu, lysvėje ir prieglaudoje. Moteris pasakoja, kaip pasikeitė jos gyvenimas nuo tada, kai ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėje atsidūrusiems kačiukams.

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina (22)

Pažiūrėkite, ką gali žmogaus gerumas: nuskriaustos kalytės pokyčiai stebina
Kalytės Minos gyvenimas, anksčiau buvęs tikra kančia, pagaliau jai nusišypsojo. Loretos Dimienės rankose atsidūręs gyvūnas atsigavo ir nekyla jokios abejonės – nuoširdus šeimininko rūpestis ir meilė gali daryti tikrus stebuklus.

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą (48)

Visuose pajūrio paplūdimiuose šiemet bus laukiami keturkojai – išskyrus Palangą
Prieš šiek tiek mažiau nei metus Sveikatos apsaugos ministras panaikino draudimą į paplūdimius eiti kartu su gyvūnais. Nauja tvarka leido savivaldybėms spręsti, kuriuose paplūdimiuose šeimininkai bus laukiami su keturkojais, o merai neslėpė, kad džiaugiasi nauja galimybe. Tačiau aiškėja, kad Palangoje šiemet tokios vietos nebus.

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti? (13)

Didžiausi mitai apie šunis: ką reikia apie tai žinoti?
„Šuniui reikia parodyti, kas namie šeimininkas“. „Šuo turi klausyti, nes aš taip pasakiau“. „Šuo veržiasi pro duris pirmas, nes nori dominuoti“...

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui (2)

Prieglaudos įspėjimas: gaivus pavasario oras gali būti lemtingas jūsų augintiniui
„SOS gyvūnų“ prieglauda perspėja naminių gyvūnų augintojus: pavasarį jiems daug didesnis pavojus pabėgti ar iškristi per langus. Pastarosiomis savaitėmis labai padaugėjo skelbimų apie dingusius gyvūnus: šunys pabėga išsigandę perkūnijos, katės – vedžiojamos su pavadėliais, net papūgos išskrenda per atvirus langus. Augintinių šeimininkai tikisi, kad pavyks rasti savo numylėtinius, ieško jų, kabina skelbimus, tačiau tai, deja, ne visada padeda. Didelė dalis naminių gyvūnų niekada nebegrįžta.

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą

Augintinio kelionė automobiliu: kaip užtikrinti jo saugumą
Net šešis taksų veislės šunis auginanti Skaiva Jasevičiūtė-Kraujalė teigia, kad išvykos į gamtą su augintiniais yra vienas didžiausių malonumų. Kad visi kartu sklandžiai pasiektų kelionės tikslą, šeimininkė tinkamai pasirūpina viso ekipažo saugumu, rašoma pranešime spaudai.

Ką daryti, kai šuo puola? (163)

Ką daryti, kai šuo puola?
Tikriausiai ne vieną kartą esate girdėję pasakymą, kuris apibūdina agresyvius šunis: jei šuo kartą paragavo žmogaus kraujo – jo norės dar. Kinologas Artūras Zaleckas teigia, kad šis pasakytas tėra mitas, tačiau kiekvienas šunų augintojas turėtų gerai mokėti žaisti šachmatais. Anot jo, svarbu visada turėti kelis ėjimus į priekį, kad nutikus nelaimei, šuns šeimininkas nepasimestų. Taip pat specialistas pataria, ką daryti, jei prie jūsų artinasi agresyviai nusiteikęs šuo.

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą? (3)

Ką reikia žinoti apie šunų dresūrą?
Praėjusį kovą Kauno savivaldybėje vyko neįprasti mokymai – pirmą kartą šunų mylėtojams suorganizuotas nemokamų paskaitų ciklas „Atsakingo šeimininko akademija“. Kuruoti šį Lietuvos kinologų draugijos projektą Kaune ėmėsi „Nasrai“, vienas seniausių Šunų dresūros ir sporto centrų, rašoma pranešime spaudai.

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo? (28)

DELFI eksperimentas: kaip kavinėse elgiasi didelis dresuotas šuo?
Nors įstatymo, kuris draustų su gyvūnais eiti į kavines nėra, ne visos maitinimo įstaigos lankytojų su keturkojais laukia išskėstomis rankomis. DELFI atliko eksperimentą ir parodė, kaip kavinėse elgiasi didelis ir socializuotas šuo.

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus (115)

Nukankinto šuns istorija sujudino ledus: prabilo apie pokyčius, kurie palies visus šeimininkus
Sekmadienio vakarą rasto nukankinto ir nušauto šuns istorija sulaukė itin didelės visuomenės reakcijos: socialiniame tinkle šia Kristinos Mickevičiūtės istorija pasidalino beveik 5 tūkstančiai žmonių. DELFI domisi, ką politikai ir atsakingos institucijos ruošiasi daryti, kad panašių situacijų pavyktų išvengti.

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai (57)

Nesuvokiamas žiaurumas: taip baisiai nukankinto šuns dar nėra radę net visko matę gelbėtojai
Dėl Salininkuose, Vilniuje, rasto radinio pakraupo net visko matę gyvūnų gelbėtojai – prie traukinių bėgių buvo rasas, kaip manoma, nukankintas, o vėliau nušautas šuo.

Kada pradėti dresuoti savo šunį? (2)

Kada pradėti dresuoti savo šunį?
Artėja balandžio 24-oji, visuotinė Šuns diena. Šių metų šventės tema – „Šuo ir aš: mokau ir mokausi“. Tad pakalbėkime apie tai, kada pradėti mažą šuniuką mokyti ir, svarbiausia, ko ir kaip jį mokyti.