Auksinės gudrybės turintiems augintinių: šunų kirpėja išdavė, kas palengvina maudynes ir nagų kirpimą

Augintinio maudymas, nagų kirpimas, kailio šukavimas – tai procedūros, nesvetimos visiems gyvūnų šeimininkams, kuriems rūpi gera gyvūno savijauta ir tvarka namuose. Vis dėlto, augintinio higiena reikalauja tam tikro nusimanymo ir žinių, jei nenorime pakenkti gyvūno sveikatai ar sukelti jam bereikalingo streso. Apie tai, kaip tinkamai rūpintis augintinio higiena ir ką daryti, jei gyvūnas bijo maudynių ar nagų kirpimo, laidoje „Duok leteną“ pakalbėjome su šunų kirpėja Diana Kairiene, kuri pasidalino vertingais patarimais.

Augintinių maudynėse galioja kitokios taisyklės

Kalbant apie augintinio maudynes, šunų kirpyklos „Optimizmo“ vadovė Diana Kairienė pastebi, kad vienų veislių šunis reikia maudyti gerokai dažniau, nei kitas. Tačiau ji pažymi, kad nereikėtų to daryti dažniau nei kartą į savaitę.

„Augintiniai yra labai skirtingi, todėl yra skirtinga ir jų kailio priežiūra. Jeigu jūsų šuniuką reikės maudyti kas mėnesį, kitą šuniuką reikės maudyti kas 10 dienų. Pavyzdžiui, visi pudeliukai kur kas greičiau išsipurvina, nes jų kailis pritraukia purvą. Todėl juos reikia kas savaitę ar kas dešimt dienų maudyti, kad kailis nesiveltų ir visada būtų purus. Tačiau kiekvieną dieną tikrai nereikia maudyti, galima į savaitę kokį kartą – čia yra normalu ir nėra per dažnai“, – sako D. Kairienė.

Šunų kirpėja įspėja, kad maudant augintinį nereikėtų naudoti tų pačių higienos priemonių, kokias naudojame patys, mat augintinio ir žmogaus odos PH skiriasi. Naudodami netinkamas priemones, galime sudirginti augintinio odą, todėl gyvūnui reikėtų parūpinti atskirą šampūną.

Kailio džiovinimas: praleisti šį žingsnį pavojinga

Po maudynių mūsų laukia ne mažiau atsakinga užduotis – kailio džiovinimas. Kol augintinio kailis drėgnas, vestis jį į lauką rizikinga, ypač šaltuoju metų laiku.

„Žiemą augintinio kailį būtina išdžiovinti. Visuomet sakau – tik nebūkite lauke po maudynių. Turi pirmiausia gerai išdžiūti šuns ausytės, nes paskui būna visokie uždegimai. Šaltu žiemos periodu, po maudynių, reikėtų pabūti namie iki pat vakaro, kad šuo visiškai išdžiūtų. Ir netgi vasarą reiktų nepalikti šuniuko nedžiovinto, nes šuns kailis yra tankus ir jis tada ne džiūva, o šunta. Gaunasi tokia atvirkštinė reakcija, nuo kurios bus tik dar blogiau. Išmaudysi ir paliksi – taip neturi būti. Vasarą gali būti šiek tiek drėgmės, kad bent jau nevarvėtų“, – pataria D. Kairienė.

Paklausta, kaip turėtų atrodyti tinkamas augintinio kailio džiovinimas, šunų kirpėja sako, kad reikėtų pradėti nuo rankšluosčio. Jei palaikysime augintinį susuktą rankšluostyje apie 20 minučių, į jį įsigers didelė dalis vandens, tad darbo su plaukų džiovintuvu bus kur kas mažiau.

Įsiklausykite ir išgirsite – metas kirpti nagus

Dar viena procedūra, kurią reikėtų reguliariai atlikti savo augintiniui – nagų kirpimas. Turbūt dažnas augintinio šeimininkas sutiks, kad tai nėra taip paprasta, kaip nusikirpti nagus pačiam. Šunų kirpėja sako, kad šią procedūrą reikėtų daryti panašiu dažnumu, kaip ir maudynes.

„Pas kiekvieną šuniuką, kaip ir pas žmogų, skirtingai auga nagai, skirtingai jie vaikšto. Vieni šuniukai vaikšto daugiau, kiti, kur turi antsvorio, mažiau juda ir jų nagai iš karto greičiau auga. Į kiekvieną šuniuką reikia žiūrėti individualiai. Vienam sakysi kirpti kas savaitę, kitam sakysi kas mėnesį kirpti“, – sako D. Kairienė.

Kad jau metas kirptis nagus, galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti. Atkreipkite dėmesį, kai šuo vaikšto grindimis ir girdisi caksėjimas – toks garsas praneša, kad jau laikas imti augintinio nagų žirklutes.

Vis dėlto, nagų kirpimas – procedūra, kurios bijo nemaža dalis augintinių ir net jų šeimininkų. Turbūt dažnas žino tą nemalonų vaizdą, kai nagą įkerpame per giliai ir pažeidžiame nago gyvuonį. Šunų kirpėjos manymu, jei nagų kirpimas kelia daug streso gyvūnui ir jo šeimininkui, geriau tai patikėti specialistams.

„Jeigu šeimininkai baiminasi, tegu geriau išvis nekerpa. Būna tokių niuansų, kad įkerpa, paskui labai šeimininkas išsigąsta, šuo tada irgi į paniką, o kraujas nesustoja. Ten nėra taip, kad įvyko katastrofa – tas kraujukas sustoja, bet labai didelis išgąstis būna. Šeimininkas nežino, ką daryti tuo metu, o šuo tai užfiksuoja. Jis atsimena tokią patirtį ilgam ir tada nagų kirpimas tampa tragedija“, – įspėja šunų kirpėja.

Ką daryti, jei šuo bijo: įsidėmėkite – šuo jaučia tai, ką jaučiate ir jūs

Jeigu augintinio nagus kirpsite pernelyg retai, vaikščiojimas keturkojui gali tapti skausmingas, o taip pat gresia nagų ir net pėdučių deformacijos. Todėl svarbu, kad nagai augintiniui būtų kerpami reguliariai.

„Jisai netaisyklingai vaikšto, netaisyklingai pėdutę deda. Pas kitus netgi nagas, būna, deformuojasi, ir net pati pėdutė pakrypsta į šoną. Per ilgi nagai yra negerai šuns ėjimui, vaikščiojimui. Negalima palikti ilgų nagų“, – sako D. Kairienė.

Kad augintinis nebijotų higienos procedūrų, svarbu, kad pirmiausia jų nebijotų ir pats gyvūno šeimininkas. Anot šunų kirpėjos, gyvūnas viską jaučia, tad visos procedūros bus sklandžios tik tuomet, kai tiek augintinis, tiek jo šeimininkas bus ramūs.

„Šuniukas labai jaučia, ką jūs jaučiat. Jeigu jūs drebėdamas kirpsit, tai jisai dar net nežinodamas, ką reiškia nagų karpymas, jau bijos. Reikia savimi pasitikėt ir žinoti, ką darai. Šuo tai jaučia. Todėl reikia pratinti, nekirpti labai retai. Reikia glostyti pėdutes – būna, kiti nemėgsta net prisilietimo prie pėdučių. Aš visą laiką sakau: glostykite tas pėdutes, kad tiesiog tą prisilietimą jie žinotų“, – pataria D. Kairienė.

Daugiau įdomių istorijų apie augintinius ir patarimų apie jų priežiūrą – laidoje „Duok leteną“ šeštadieniais 9:30 val. per „Delfi TV“.

Visus laidų įrašus galite pamatyti čia.