Kaune gyvenančią Liną Kreivėnaitę drąsiai galime vadinti šiaurinių šunų ambasadore. Moteris augina pustrečių metų Aliaskos malamutą Stigą, kuriam negaili pačių geriausių žodžių, o visiems, planuojantiems įsigyti panašų augintinį, pataria labai gerai įvertinti savo lūkesčius.

„Šiauriečiai yra fantastiški šunys, daugeliu prasmių. Fantastiškai sunkiai dresuojami, bet jeigu jis yra tavo draugas, jis bus nepakeičiamas. Turbūt kiekvienas šuns šeimininkas pasakytų, kad jo šuo – pats nuostabiausias. Aš šitą veislę įsimylėjau jau labai seniai, šuns ieškojau trejus metus. Rinkausi iš dviejų veislių – amerikiečių akitos ir Aliaskos malamuto. Norėjau didesnio šuns, kad sutemus vedžiodama jį jausčiausi saugi.“

Nors Aliaskos malamutai yra ypač draugiški žmonėms, jų dydis, žvilgsnis iš tiesų sukuria sargaus šuns įspūdį. Moteris pasakoja, kad malamutų pirmtakai saugodavo moteris nuo žvėrių, kai vyrai išeidavo į medžioklę, šalnų metu šildydavo vaikus, per medžioklę šie šunys tempdavo sunkius krovinius. Jie visada buvo auginami su žmonėmis, šalia žmonių.

„Kadangi iki Stigo nesu turėjusi šuns, visuomet buvau sportuojanti asmenybė, man reikėjo kompaniono aktyviam laisvalaikiui. Svarbiausia šunį išsirinkti taip, kad jis būtų draugas, o ne našta. Didžiausia klaida renkantis šunį – atsižvelgti tik į išvaizdą ir nepasidomėti jo sveikatos subtilybėmis, charakterio niuansais, poreikiais.“

Socialinio „Purinos“ projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ herojė, rinkdamasi sau tinkančią veislę, o vėliau ir tinkamą mažylį, analizavo ne tik malamutų charakterį, bet ir pasirinktos vados mažylių genetiškai paveldėtą sveikatą, genetines tėvų linijas.

„Labai lengva pamilti šią veislę, bet aš labai ilgai dvejojau, ar sugebėsiu auginti tokį šunį. Pradėjau gilintis į jų charakterio savybes ir ne veltui. Mano šuo yra fantastiškas. Pati jo psichika yra labai stabili. Net mažiukas jis buvo ramus. Kartais net norėdavau, kad iškrėstų kokią šunybę. Aišku, jo paauglystė buvo sunki, bet net tada nenorėdavo „škadyt“ labai stipriai.“

Dar viena Aliaskos malamutų savybė, kuri žavi, – jie puikiai geba prisitaikyti prie šeimininko ir jo gyvenimo būdo, bet jaučiasi blogai, jei šeimininkai skiria mažai dėmesio arba po kurio laiko iš namų perkelia augintinį į voljerą.

„Jeigu žmogus nepakankamai kontaktuoja su augintiniu, jis tampa labai užsisklendusiu ir liūdnu šunimi. Taip pat malamutams svarbus pakankamas fizinis krūvis, jei jo gauna užtektinai, namuose būna ramūs. Jei šios veislės šunys gali ilsėtis, jie ir ilsėsis. Jei, pavyzdžiui, ramiai vaikštome, mano šuo nesitampys, jei sustosime, jis ilsėsis, kol vėl toliau eisime. Ši savybė mane užbūrė, nes namie jis tylus ir ramus, mes sutariame, kad dabar aš dirbu prie kompiuterio, dabar ramiai žiūrime televizorių, dabar tu pabūsi vietoj ramiai, kol ateis tavo eilė. Žinoma, mokyti šunį taisyklių ir pageidaujamo elgesio reikia nuo mažens, bet tai tampa didžiuliu turtu.“

Kompanija „Purina“ socialinio projekto metu skatina šunų savininkus atsakingai ir nuosekliai ugdyti gerąsias šunų charakterio savybes bei užtikrinti, kad tiek augintinis, tiek aplinkiniai jaustųsi gerai.

„Labai svarbu ne tik auklėti šunį, bet ir jį socializuoti. Tikrai rekomenduočiau kiekvienam šunį įsigijusiam asmeniui pavaikščioti į vietas, bent jau kur yra kitų šunų. Geriausia, jei tie kiti šunys jau būtų gerai socializuoti, kad netraumuotų šuniuko, nes net mažiausia kitų šunų agresija gali sukelti elgesio problemų.“

„Šuo bus geriausias tavo draugas ir tavęs klausys, kai su juo užsiimsi ir turėsi kontaktą. Jeigu išmokei jį sėdėti, ypač šiaurinį šunį, o po to manai, kad jis viską moka, tai yra absoliuti netiesa. Manai, kad jis moka sėdėti, ir jo nebemokai, o po savaitės šuo žiūrės į tave ir nesupras, ko nori. Malamutai mėgsta apsimesti, kad dresūros nebuvo. Jie yra tavo kantrybės išbandymo meistrai. Šiauriniai šunys turi suprasti, kodėl atlieka konkrečią komandą.“

Lina pasakoja, kad malamutai labai nuovokūs, tad geriausia labai aiškiai parodyti, kad vienas elgesys yra geras, o kitas yra blogas, tam naudojant kontrastus.

„Jeigu šuniui aiškiai parodysi, kad tai, ką jis daro, yra gerai, jis supras, kad tai yra gerai. Jeigu duosi šuniui suprasti, kad tai, ką jis čia padarė, yra blogai, jis aiškiai supras ribas. Jei teisingai šuns neinstruktuosi, jis bus pasimetęs ir nežinos, ką daryti. “

„Pavyzdžiui, ant stalo šuo pasidėjo galvą, nieko nesakote. Jis galvoja, kad toks jo elgesys geras. Tada šuo palaižė sumuštinį, jūs kažką pasakėte, bet jis galvoja, kad toks jo elgesys truputį blogas, truputį geras. Na, tai kitas jo žingsnis – atsikąsti sumuštinio. Jūs aiškiai jį sudrausminate, skiriate nuobaudą. O šuo susidėlioja tokį eiliškumą: galiu padėti galvą ant stalo, palaižyti sumuštinį, tik man negalima jo suvalgyti.“

Kompanijos „Purina“ projekto komandai Lina pasakoja, kad Aliaskos malamutai tikrai netinka pedantams ar purvo bijantiems žmonėms.

„Ne paslaptis, ši veislė daug šeriasi. Labai daug šeriasi. Tai yra viena labiausiai besišeriančių veislių. Auginant malamutą, namus tenka tvarkyti kur kas dažniau, ypač sezoninio šėrimosi metu. Jų kailis ilgesnis, didelės letenos, tad ir iš lauko prineša daugiau purvo. Tačiau, skirtingai nei dauguma ilgesnį kailį turinčių veislių, Malamutai praktiškai neturi nemalonaus kvapo ir dėl veislės specifikos ant jų kailio purvas ilgai neišlieka. Yra kitas pliusas – steriliai švarūs namai dažniausiai kelia alergiją ir ne paslaptis, kad vaikai ir suaugusieji, būnantys su šunimis, tampa truputį atsparesni kai kurioms baciloms.“

Socialinis projektas „Gyvūnai – mūsų aistra“ yra įkvėptas kompanijos „Purina“ vertybių. Viena pagrindinių – atsakingas šeimininkų požiūris į keturkojų auginimą. Lina pasakojo, kad atsakomybė už šunį bei gebėjimas suprasti kitus šeimininkus ir jų augintinius yra ypač svarbu gyvenant mieste.

„Atsiradus Stigui, supratau, kokių klaidų anksčiau darydavau bendraudama su šunimis. Suvokiau, kad jie labai skirtingi, ne visi mėgsta būti glostomi, ne prie visų gali prieiti. Jeigu šeimininkas liepia neiti prie mūsų, būtina tokiam prašymui paklūsti, nes jo vedžiojamas šuo gali būti po operacijos, gal turi traumą ir pan. Tokiu atveju neveskite savo šuns sveikintis su kitu šunimi. Aš mėgdavau glostyti kiekvieną šunį, kai įsigijau šuniuką, atsiprašiau visų šeimininkų, kurių šunis niurkydavau. Reikia visada paklausti ar galima šunį glostyti, o ne iškart pulti glostyti ir būtina suprasti ribą tarp šuns ir žmogaus, ypač su vaikais. Ko dar mane išmokė Stigas? Kantrybės ir disciplinos, taip pat jis yra labai geras mano dietos prižiūrėtojas, nes jis sėdi ir žiūri “ar tau tikrai reikia dar vieno saldainiuko?”.”

Užsakymo nr.: PT_76492675