Nuo šios ligos kenčia kas penktas šuo: skausmą numalšina paprasti pratimai

Artritas – labiausiai paplitusi vyresnio amžiaus šunų sveikatos problema. Nuo jo kenčia 1 iš 5 šunų. Artritas reiškia sąnarių uždegimą, kurį gali sukelti bendras sąnarių susidėvėjimas ar traumos. Ši problema dažnai susijusi su klubo sąnario displazija ar net ankstesnėmis tam tikrų sričių operacijomis. Klubai, keliai, nugara ir alkūnės – dažniausiai artrito paveikiamos sritys.
Mopsas
© Shutterstock

Osteoartritą galima valdyti labai efektyviai, jeigu jis diagnozuojamas anksti ir šuo gyvena pakankamai aktyviai. Tam į pagalbą pasitelkiami vaistai, papildai, fizioterapija, masažas bei tokie maži dalykai kaip pastangos, kad augintiniui nebūtų šalta ir slidžių paviršių vengimas.

Dažniausi požymiai, rodantys, kad augintinis kenčia nuo sąnarių ligų, yra šlubavimas, judesių apsunkimas (pvz., lipant į lovą ar iš jos). Šuo gali ilgiau miegoti, tapti ne toks pakantus kitiems gyvūnams ar mažiems vaikams. Dėl artrito šunys cypia retai – dažniau tai perspėja apie kitas problemas. Kai kurie šunys gali laižyti kojas, sąnarius ar pėdas, nors tai gali rodyti ir odos sudirgimą.

Šlubavimą lengviau pastebėti, kai jis pasireiškia priekinėse kojose. Taip yra dėl to, kad 60 proc. šuns svorio „neša“ priekis. Šlubuojantis gyvūnas kūno nenaudoja darniai – jis tik siekia apsaugoti skausmingą vietą. Tai lemia eisenos, laikysenos ir svorio paskirstymo pokyčius. Šlubuojantys šunys linkę piktnaudžiauti tam vienais raumenimis ir nepakankamai naudoti kitus. Tai vadinama kompensacija, kuri gali sukelti kitų sąnarių ar raumenų pažeidimus.

„Pernaudoti“ raumenys būna trumpi, stori ir dėl to jie nusilpsta bei žaloja nervus, tempia sąnarius ir kaulus, sukelia disbalansą ir dar daugiau skausmo. Per mažai naudojami raumenys paprastai būna tiesiamieji. Paprastai jie palaiko kūną stovint ir yra svarūs bendram stabilumui. Nusilpę jie negali atlikti savo funkcijos ir stabilizuoti sąnarių. Dėl to labai svarbu ištaisyti šį jėgos ir ilgio disbalansą leidžiant organizmui dirbti kaip priklauso.

Kompensacijos pavyzdžiui galima pasitelkti klubo sąnario skausmus. Paprastai nemalonus jausmas atsiranda šuniui tiesiant koją atgal. Tad šuo skaudančiais klubais tausoja užpakalines galūnes ir linkęs piktnaudžiauti juosmens raumenimis. Didesnis juosmens raumenų darbas lemia krypuojančią eiseną. Aplink klubo sąnarį esantys raumenys silpsta ir lemia dar didesnį nestabilumą, kas savo ruožtu didina skausmą. Kuo daugiau skausmo, tuo daugiau kompensacijos – ir dar daugiau silpimo. Tačiau ne viskas prarasta – apie klubo sąnarį vis dar yra potenciali raumenų masę, kurią galima palaikyti ir stiprinti. Tai suteiktų daugiau paramos skausmingai sričiai ir sustabdytų kenksmingą silpimo ciklą.

Šunų savininkų klaida, kad jie pernelyg pasitiki vaistais – artrito neįmanoma išgydyti, tačiau jį galima valdyti. Šiuo atveju yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos tenka spręsti: skausmas ir raumenų silpimas. Būtina sulaužyti tą silpnumo – skausmo ciklą. Iš fizinės pusės tam skirti specialūs pratimai.

Žinoma, pradėjus treniruotes, negalima nutraukti nuskausminančių ir antiuždegiminių vaistų. Kai augintinis sutvirtės, galima sumažinti jų dozes. Pratimus priklausomai nuo konkretaus atvejo parenka specialistai, tačiau Lietuvoje, deja, jų nėra daug.

Užpakalinių galūnių srities palaikymui naudingi „sėsti – stoti“ pratimai. Jų metu šuo turi visiškai ištiesti kelius ir riešus. Paprašykite šuns atsistoti abi užpakalines kojas pilnai pastatant į stovimą poziciją. Šunims, kurie sėda labiau į vieną pusę, reikės pagalbininko, kontroliuojančio kojų padėtį. Visada reikia paskatinti šunį, jeigu tas sėda ir stojasi naudodamas abi kojas. Pratimas pradedamas nuo 3 – 5 pakartojimų kasdien ir palaipsniui didinamas iki 3 „setų“ po 10 – 12 atsisėdimų.

„Gulti – sėsti“ taip pat padės užpakalinėms galūnėms. Šuo turi visiškai atsigulti „sfinkso“ padėtyje. Atsistokite prieš jį ir snukio aukštyje laikykite skanėstą. Ženkite žingsnį atgal ir liepkite jam stotis – o šis tai turi padaryti be tarpinio atsisėdimo. Gult – stot – gult turi būti atliekamas taip, kad kojos visą laiką būtų toje pačioje padėtyje, o kūnas judėtų virš jų (kai kas šiam pratimui naudoja aplinkos apribojimus kaip iš kelių lentų pagamintos „tvorelės“). Pratimas pradedamas nuo 3 – 5 pakartojimų, kasdien ir palaipsniui didinamas iki 3 „setų“ po 10 – 12 atsigulimų.

Izometrinių raumenų susitraukimą lavins, raumenų jėgą didins bei bendrą jėgą ir pusiausvyrą vystys stovėjimas ant trijų kojų. Šuniui ramiai stovint, pakeliama priešinga skausmingai sričiai galūnė. Jeigu tai užpakalinė koja, ji patempiama kiek atgal, jei priekinė – pirmyn. Virš žemės ji laikoma 5 – 10 s ir tada šuniui vėl leidžiama pilnai atsistoti. Pratimas per dieną kartojamas 3 – 5 kartus. Po truputį laikui bėgant jis ilginamas iki 30 s ir 8 pakartojimų.

Stovėjimas ant dviejų priešingų kojų skirtas lavinti bendrai raumenų jėgai ir pusiausvyrai. Jis skiriamas, kai šuo jau atidirbęs stovėjimą ant trijų kojų. Tam reikia ištiesti vieną priekinę ir vieną užpakalinę kojas ir laikyti jas virš žemės 5 – 10 s. Tada šuniui leidžiama pailsėti. Tai kartojama 3 – 5 kartus. „Lygis“ po truputį keliamas tol, kol šuo taip išbūna 8x30 s tris kartus dienoje. Nepamirškite, kad pratimą reikia kartoti su abiem pusėmis.

Balanso ir propriocepsijos pratimai gerina koordinaciją. Neretai pratimams pasitelkiami „balanspadai“. Šiuo atveju būtina atsiminti, kad pratimų sudėtingumas ir trukmė ilginami po truputį.

Jei yra galimybė, galima šuniui duoti bėgti cavaletti – lazdeles, viena nuo kito nutolusias atstumu, lygiu šuns aukščiui ties pečiais. Kokiame aukštyje jie bus, priklauso nuo šuns dydžio ir sąnarių grupės, į kurią taikomasi. Pvz., jei pagaliukai dedami riešo aukštyje, pratimas lavins kelius ir čiurnas. Jeigu jie bus dedami alkūnės lygyje, lavins alkūnes. Per šią kliūtį šunį veskite lėtai, kad šis nešokinėtų per lazdas. Pažengusiems atvejams cavaletti galima įrengti ant kalvos, keisti pagaliukų aukštį. Jei nėra galimybės įsirengti tokio treniruoklio, galima šunį vedžioti po aukštą žolę ar tiesiog sukruti kliūčių ruožą iš to, kas yra namuose, įskaitant šluotas, pagalves ir žaislus.

Ėjimas į kalvą ar nusileidimas nuo jos, lipimas laiptais taip pat gali pagerinti įvairius judesius.

Nuo sąnarių ligų sergančiam šuniui reikia koreguoti vedžiojimų trukmę. Geriau rinktis ne vieną ilgą ėjimą, o kelis trumpesnius. Tai mažins „susidėvėjimą“, o šuo pasivaikščiojimu labiau mėgausis. Paprastai anksčiau buvusį įprastą pasivaikščiojimą tenka padalinti į 3.

vetvila.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mano letena

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai (1)

3 patarimai, kaip prižiūrėti šuns kailį, kad jis atrodytų nepriekaištingai
Mūsų augintiniai, tai mūsų priežiūros ir elgesio su jais atspindys. Ką “įdėsime” į gyvūną – tą ir matysime jų atvaizde. Mūsų užduotis rūpintis jais kaip mažais vaikais, nes juk jie gyvena po mūsų namų stogu. Mes pasirinkome juos ir turime atsakomybę prieš juos, tinkamai ir rūpestingai juos prižiūrėti, mylėti ir tausoti. Juk šie nuostabūs padaužos reikalauja ypatingo dėmesio, patys jie negali susitvarkyti savo kailio, pavalgyti ir nusiprausti, rašoma pranešime spaudai.

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje (12)

Jaudinanti draugystė: sunkiai sergantis berniukas geriausią vaistą rado prieglaudoje
Irma Mickevičiūtė kartu su sūnumi ieškojo naujo šeimos draugo, kuomet „Vyšnių sodo“ puslapyje pastebėjo katinėlio Žirniuko nuotraukas. Jas išvydęs sūnus Jokūbas neabejojo, kad tai ir yra naujasis jų šeimos narys – taip niekam nereikalingas, paliktas gyvūnas tapo geriausiu sergančio berniuko draugu.

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis (8)

Tendencija: kurių miestų gyventojai labiau lepina kates, o kurių – šunis
Dauguma namuose gyvūnus laikančių žmonių žino, kam jų augintiniai tiesiog negali atsispirti. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys rodo, kad šeimininkai keturkojus ne tik mėgsta lepinti skanėstais, bet ir rūpinasi, kad augintiniai nesušaltų lauke atvėsus orams. Iš plataus asortimento pirkėjai vienas gyvūnams skirtas prekes renkasi dažniau negu kitas, tad pardavimų duomenys leidžia nustatyti, kuriame mieste daugiau šunų, o kuriame – kačių mylėtojų, teigiama pranešime spaudai.

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti? (6)

Šuo laižo kojas: kodėl reikėtų sunerimti?
Patogiai įsitaisęs, šuo pradeda laižyti kojas. Ir laižo... ir laižo... ir niekaip negali sustoti. Kiekvienas, kuriam teko su tuo susidurti, patvirtins, kad tas garsas tikrai „ėda nervus“. Tačiau čia dar mažiausia bėda. Po kiek laiko kailis ant kojų nuo tokio „čiaumojimo“ pradeda keisti spalvą arba dar blogiau – atsiveria žaizdos. Kodėl, atrodo, sveiki šunys taip keistai elgiasi?

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų (9)

Ankstyvos kastracijos kaina: padaryta klaida lemia daugybę ligų
Kada kastruoti ar sterilizuoti yra beveik amžinas klausimas. Šį kartą kalbėsime ne apie amžinąją diskusiją „ar verta operuoti“, tačiau apie „kada“ – ir pažvelgsime į tai iš sportuojančių, aktyvių šunų pozicijos.

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija

Greičiausių šunų paslaptis: viską lemia įdomi genetinė mutacija
Neretai neįtikėtinai raumeningas gyvūnas apšaukiamas steroidų auka – pavyzdžiui, vipetai, kuriems pasireiškia reta genetinė mutacija. Šuo gali būti maždaug dvigubai sunkesnis už įprastą statistinį vipetą - pavyzdžiui, sverti apie 27 kg. Jų plaučiai ir širdis normalaus dydžio, tad jie turėtų gyventi tiek, kiek ir normalūs vipetai. Šių mutavusių gyvūnų tėvai būna įprastos išvaizdos šunys. Dabartinėmis žiniomis, iš visų šunų tik vipetai ir turi šią mutaciją, iš kitų gyvūnų rūšių ją „pasigauti“ gali pelės, avys, galvijai ir žmonės.

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes

Novos istorija – iš prieglaudos į paskaitų suolus ir socialinių tinklų žvaigždes
Šis straipsnis – kompanijos „Purina“ inicijuoto socialinio projekto „Gyvūnai – mūsų aistra“ dalis. Projekto tikslas – dalintis istorijomis apie augintinius ir jų šeimininkus, kurie sąmoningai, įdomiai ir prasmingai leidžia laiką drauge. Kompanija „Purina“ tiki, kad keturkojai augintiniai kiekvieno žmogaus gyvenimui suteikia įkvepiančių emocijų, naujų patyrimų ir skatina atrasti naujų kasdienybės spalvų.

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti? (39)

Veterinarė atsakė į kačių šeimininkams svarbiausius klausimus: ką reikia žinoti?
Mūsų augintiniai negali patys pasiskųsti savo sveikata ir nueiti pas veterinarą, todėl turime prisiimti atsakomybę už jų gerą savijautą. Antradienį DELFI TV Gyvai konferencijoje viešėjo veterinarė ir veterinarijos klinikos vadovė Vaida Misiūnienė, kalbėjusi apie dažniausius kačių sveikatos sutrikimus ir jų sprendimo būdus.

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?

Ką būtina žinoti, kad šuo išvengtų traumų?
Nesvarbu, ar norime rimtai sportuoti, ar tik pasivaikščioti, dažną kartu lydi ir visada nuotykiams pasiruošę šunys. Tačiau dėl neatsargaus elgesio jie, kaip ir žmonės, gali susižaloti ir rudens dienas praleisti gydydamiesi traumas.

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas (356)

Valdininkės pasisakymas televizijos žiniose sukėlė tikrą audrą: pasiūlė pjaustyti balso stygas
TV3 žiniose pristatydama naujas Klaipėdos miesto triukšmo prevencijos taisykles, savivaldybės darbuotoja Nina Gendvilienė susilaukė gyvūnų teisių gynėjų pasipiktinimo. Ji siūlo, kad kaimynų ramybę drumsčiantis šunų lojimas turėtų būti sprendžiamas keliant gyvūnams skausmą – naudojant dresūrai skirtas specialias priemones ir pjaunant balso stygas.

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote (9)

Faktai apie kates, kurių tikriausiai nežinojote
Katės – įprasti daugybės namų gyventojai. Nors daug laiko jos praleidžia šalia mūsų, šių paslaptingų būtybių vis dar nesugebėjome pažinti iki galo. Vetvila.lt atrinko įdomiausius faktus apie kates, kuriuos žino ne visi jų šeimininkai.

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“ (1)

Beglobiai gyvūnai naujų šeimininkų ieško pažinčių programėlėje „Tinder“
Beglobių gyvūnų organizacijos „Lesė“ augintiniai savo naujų šeimininkų ieško visame pasaulyje populiarioje pažinčių programėlėje „Tinder“. Vieniši žmonės ieškodami antrųjų pusių šioje programėlėje gali atrasti ir vienišų gyvūnų profilių, kurie mielai sutiktų tapti tų žmonių augintiniais.

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime (4)

Iš gaisro gniaužtų gyvūnus išgelbėję ugniagesiai: šunų rojuje vietą tikrai turėsime
Rugsėjo 27 d., tre­čia­die­nio va­ka­rą, Aly­tu­je, Kaš­to­nų gat­vė­je, esan­čia­me dau­gia­bu­ty­je ki­lo gais­ras. Ug­nia­ge­siams iš bu­to te­ko va­duo­ti dau­giau ne­gu dvi­de­šimt skir­tin­gų gy­vū­nų. Vie­ni jų žu­vo, o dėl ki­tų gy­vy­bės te­ko ko­vo­ti. Ta­čiau tam abe­jin­gi ne­li­kę ug­nia­ge­siai pa­da­rė vis­ką, kad ma­ži gy­vū­nė­liai tu­rė­tų dar vie­ną šan­są gy­ven­ti.

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą (52)

Jaudinanti nuskriaustų gyvūnų istorija: iš purvyno – į mylinčių šeimininkų lovą
Vilniaus rajone, Kenos kaime, dviejų kalyčių laisvę ribojo 50 centimetrų ilgio grandinė, kuria jos galėjo pasiekti tik namais tapusią lentą, atremtą į sieną. Vos vienas skambutis kardinaliai pakeitė baisiomis sąlygomis gyvenusių gyvūnų kasdienybę – nepraėjus nė savaitei, jie jau miegojo nebe purvyne, o naujų šeimininkų lovose.

Kaip teisingai kelti šunis? (4)

Kaip teisingai kelti šunis?
Maži šuneliai labai populiarūs – toks gyvūnėlis bus puikus augintinis net nedideliame miesto bute. Jis neužima daug vietos ir vis dar geba žmones džiuginti šuniškomis linksmybėmis. Tačiau maži šunys turi dvi dideles problemas: prastą veisimą (populiarios puppy mills`ų aukos) ir neretai kenčia nuo silpnų nugarų. Įdomu, kad nugaros problemų turintys nedidelių veislių atstovai dažnai nešami „per pažastis“, kojas paliekant tabaluoti ore, o savininkai net nesusimąsto, kad tai žalinga.