2016 metų spalio mėnesį moteris rado iš medžio iškritusį voverės jauniklį. Aplink jos mamos niekur nebuvo matyti
„Kai ją radome, ji tebebuvo rožinės spalvos juokingai atrodantis beplaukis padarėlis. Kai priglaudėme voverytę, jai buvo maždaug 5–6 dienos. Ji buvo šaltutėlė ir bandė kviestis savo mamą, kuri niekada nesugrįžo“, – Susane teigė „Bored Panda“.
Supratusi, kad voverytė viena neišgyvens, moteris nusprendė užauginti ją pati ir pavadino Dingetjie vardu.
Kokios mielos bebūtų voverytės, Simone pripažįsta, kad „voverės auginimas – užduotis ne iš lengvųjų“.
„Pirmomis savaitėmis tekdavo ją maitinti kas valandą, net ir naktimis. Tam net statydavausi žadintuvą“, – teigia ji. Tris mėnesius moteris vesdavosi savo mažąją draugę net ir į darbą, kad voverytė galėtų miegoti šalia.
„Parūpinau jai mažą batų dėžutę su antklodėmis viduje, tačiau ten ji nenorėjo miegoti. Su manimi ji jautėsi šiltai ir saugiai – iki šiol voverė miega lovoje su manimi“, – teigia Simone.
Dingetjie tapo mylima augintine, kartu su šeimininke ji leisdavosi net ir į keliones, kurios, panašu, voverytei labai patiko.
Vis dėlto, Simone žinojo, kad ateis metas voverę paleisti į laisvę. Kai tas metas atėjo, Dingetjie nenorėjo palikti savo gelbėtojos. Praleidusi šiek tiek laiko laisvėje, netrukus voverė sugrįžo atgal į namus, kuriuose užaugo. Nuo to laiko voverė laksto kur panorėjusi, tačiau vakarais vis tiek grįžta namo.
Netrukus Simone pastebėjo, kad jos augintinė laukiasi. Voverės lizdu tapo stalčius, pilnas tualetinio popieriaus. Deja, pirmieji voveriukai neišgyveno.
Ir tik trečiasis voveriuko laukimas buvo sėkmingas – kadangi Dingetjie neturėjo pieno, voveriuko maitinimu ir vėl teko užsiiminėti Simone. Šiandien ji dalinasi savo gražios draugystės su voverytėmis nuotraukomis – kviečiame jas peržiūrėti!
Daugiau rasite čia.
