Laiškas tam, kuris priglaus mano šunį

 (43)
© Fotolia nuotr.

Tai tikra istorija, kuria pasidalino vienas geras žmogus, priglaudęs labradorą iš šunų prieglaudos. Istorija apie jį, naująjį jo draugą ir buvusį šeimininką.

Gyvenau čia tik pusę metų, tačiau miestelis buvo jaukus, žmonės - draugiški. Vis tik kažko man trūko. Pamaniau, kad šuo nepamaišytų. Vietiniame laikraštyje radau skelbimą apie Reggie. Prieglauda buvo švari, tvarkinga ir darbuotojai buvo mieli. Jie sakė, kad sulaukė ne vieno skambučio, tačiau atėję apžiūrėti šunelio buvo tiesiog „ne labradorų žmonės“, kad ir ką tai reikštų.

Prieglaudos darbuotojai sudėjo visus Reggio daiktus - paklotėlį, žaislus, indus ir užklijuotą laišką nuo jo buvusio šeimininko. Iš pradžių su Reggiu nelabai sugyvenome. Bandėme porą savaičių - prieglaudos darbuotojai sakė, kad maždaug tiek laiko reikės, kad šuo adaptuotųsi naujoje aplinkoje. Galbūt koją pakišo tai, kad ir aš pats vis dar bandžiau adaptuotis. Gal mes abu buvome panašioje situacijoje.

Dėl tam tikrų priežasčių visi jo daiktai (išskyrus teniso kamuoliuką, kurį jis visur nešiojosi kartu) taip ir liko neišpakuoti kartu su mano dėžėmis. Man atrodė, kad jam tiesiog nereikia visų tų senų daiktų, nes viską buvau nupirkęs pats.

Prieglaudoje sužinojau, kad Reggie mokėjo pagrindines komandas, tokias kaip „sėdėt“, „gulėt“, „ateit“. Tačiau kai kviesdavau jį vardu, jis beveik niekuomet neateidavo - po kokio ketvirto ar penkto kvietimo atsisukdavo į mane, bet ir toliau darydavo savo. Kai dar kartą pakviesdavau, beveik galėdavai girdėti jo atodūsį ir galiausiai jis nenoriai paklusdavo.

Mums tiesiog nesigavo būti kartu. Nebenorėjau laukti tų kelių savaičių, per kurias šuo turėtų adaptuotis. Jau planavau skambinti į prieglaudą, tačiau tarp visų savo daiktų pastebėjau Reggio daiktus, kuriuos kartu su šuniu parsivežiau iš prieglaudos. Numečiau link Reggio jo paklotėlį, o jis pradėjo jį uostinėti su tokiu entuziazmu, kokio iki šiol dar nemačiau. Jau rinkau prieglaudos numerį ir tuo metu pastebėjau neatplėštą laišką nuo buvusio šuns šeimininko. Buvau visai apie jį pamiršęs. Laiške buvo parašyta: „Tam, kuris priglaus mano šunį“.

„Ką gi, negaliu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog tu skaitai šį laišką. Prieglaudos darbuotojams pasakiau, kad šį laišką galima atidaryti tik naujam Reggio šeimininkui. Nesidžiaugiu net jį rašydamas. Jei tu jį skaitai, vadinasi aš grįžau iš paskutinio savo pasivažinėjimo su šuniu, kuomet palikau jį prieglaudoje. Jis jautė, kad kažkas yra ne taip.

Taigi leisk tau šiek tiek papasakoti apie savo šunį, gal tai padės judviem lengviau rasti bendrą kalbą.

Visų pirma, jis mėgsta teniso kamuoliukus. Įprastai savo burnoje jis nešiojasi du ir visuomet bando paimti dar ir trečią, bet iki šiol jam tai nepavyko. Nesvarbu, kur kamuoliuką mesi, jis bėgs iš paskos, taigi būk atsargus ir nemėtyk šalia kelio. Aš kartą tokią klaidą jau padariau ir tai vos nekainavo Reggiui gyvybės.

Paskambink į 9-joje gatvėje esančią veterinarijos kliniką ir atnaujink kontaktus. Jie atsiųs tau priminimus, kada Reggiui metas apsilankyti. Įspėju: jis negali pakęsti veterinarų. Sėkmės tau bandant įsisodinti jį į automobilį. Nežinau kaip, bet jis jaučia, kad ketini jį vežti pas veterinarą.

Duok jam daugiau laiko. Aš niekada nebuvau vedęs, todėl buvome tik mes su Reggiu. Kartu su manimi jis keliaudavo visur, todėl jei gali - pasiimk jį kartu pasivažinėti. Jis ramiai sėdi galinėje sėdynėje ir neloja. Jam patinka būti žmonių apsuptyje ir ypatingai su manimi, taigi šie pokyčiai jam bus sunkūs. Todėl turiu pasidalinti su tavimi dar viena svarbia informacija...

Jo vardas ne Reggie.

Nežinau kas paskatino mane taip pasielgti, tačiau kai palikau jį prieglaudoje, pasakiau būtent tokį vardą. Jis protingas šuo ir su laiku priprastų. Tiesiog negalėjau ištarti tikrojo jo vardo, nes tai būtų tarsi galutinis atsisveikinimas su savo šuniu ir pripažinimas, kad niekada daugiau jo neišvysiu. Jei grįžčiau atgal ir pasiimčiau šį laišką, vadinasi viskas baigėsi gerai. Bet jeigu tu jį jau skaitai... Vadinasi jo naujasis šeimininkas turi žinoti tikrąjį vardą.

Jo tikrasis vardas Tankas. Nes būtent tokią transporto priemonę aš vairuoju.

Jei tu skaitai šį laišką, galbūt mano vardą matei vietiniuose laikraščiuose. Pasakiau prieglaudos darbuotojams, kad jie negali atiduoti Tanko tol, kol nesulauks blogų žinių iš mano vado. Aš neturiu tėvų, neturiu giminių ir nieko, kam galėjau palikti savo šunį... Tokia buvo mano sutartis su Armija, kuomet jie nutarė išsiųsti mane į Iraką - jie įsipareigojo paskambinti prieglaudai ir pranešti jiems blogąsias žinias, kad Tankui pradėtų ieškoti naujų šeimininkų. Laimei, mano pulkininkas taip pat augina šunį ir pažadėjo, kad pats asmeniškai tuo pasirūpins. Jei skaitai šį laišką, vadinasi pažadą jis ištesėjo.

Ką gi, šis laiškas darosi pernelyg depresyvus. Tačiau rašau jį dėl savo šuns, nes jis šešerius metus buvo mano šeima. Ir dabar meldžiuosi, kad jis bus ir tavo šeimos dalis, ir mylės tave ne mažiau, nei mylėjo mane.

Ši nesavanaudiška šuns meilė yra įkvėpimas pačiam daryti kažką gero kitiems, ginti nekaltus žmones nuo tų, kurie daro siaubingus dalykus... Ir jeigu man reikia palikti Tanką tam, kad tai padaryčiau, aš džiaugiuosi galėdamas taip pasielgti. Jis buvo mano ištikimybės ir meilės pavyzdys.

Gerai, gana. Turiu nunešti šį laišką į prieglaudą. Nemanau, kad dar kartą teks atsisveikinti su Tanku, tačiau... Pirmą kartą labai daug verkiau. Galbūt dar teks jį pamatyti ir pažiūrėti, ar jam pagaliau pavyko susitalpinti į burną tuos tris teniso kamuoliukus.

Sėkmės su Tanku. Duok jam gerus namus ir pabučiuok prieš miegą - kiekvieną naktį, nuo manęs.

Ačiū,
Paulas Mallory“

Žinoma, aš žinojau kas yra Paulas Mallory. Jį pažinojo visas miestelis. Vietinis vaikinas, nužudytas Irake prieš kelis mėnesius, atidavęs savo gyvybę už kitų gyvenimus. Jo garbei miestelyje vėliavos buvo pusiau nuleistos visą vasarą.

Atsisėdau savo kėdėje, pasidėjau alkūnes ant kelių ir tyliai pasakiau: „Ei, Tankai. Eikš čia“. Šuo kaip mat pastatė ausis ir atitipeno iki manęs. Jis atsisėdo prieš mane ir pakreipė galvą į šoną tarsi stebėdamasis, kad po tiek mėnesių vėl išgirdo savo vardą. „Tankai“ - ramiai ištariau, o jis ėmė vizginti savo uodegą.

LETENA.LT REKOMENDUOJA

1. Tokios šuns reakcijos į naujagimį niekas nesitikėjo

2. Šie neišskiriami draugai tikrai užkariaus jūsų širdį

3. Beribė mamos meilė: lapė kantriai laukė, kol žmonės išgelbės jos mažylį

4. Kalytė neturėjo išgyventi, bet tik pažiūrėkite į ją dabar!

5. Visi bijojo šio šuns, tačiau kai pabandė prisiliesti...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įdomybės

Netikėti kadrai: pamatykite, ką veikia slapčia filmuojamos stirnos

Netikėti kadrai: pamatykite, ką veikia slapčia filmuojamos stirnos
Nors laukinių gyvūnų gyvenimo paslaptys vis dar lieka už uždarų durų, kartais žmonėms suteikiama galimybė nors pro raktų skylutę žvilgtelti į žvėrelių kasdienybę. Šįkart tokią progą gyventojams dovanoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kurios kameros užfiksavo žaismingas stirnų šėliones.

Nufilmuota įspūdinga kova: dėl grobio erelis ir lapė grūmėsi skrisdami (19)

Nufilmuota įspūdinga kova: dėl grobio erelis ir lapė grūmėsi skrisdami
Kaip jaustumėtės, jeigu jums, išdidžiai besinešant sunkiai iškovotą maistą namo, kažkas pultų jo atimti? Tikriausiai būtumėte įtūžę. Tad pamėginkite suprasti, kaip turėjo jaustis rudoji lapė, kurios sumedžiotą kiškį staiga panoro atimti baltagalvis jūrinis erelis San Vono salose, Vašingtone, rašo BoredPanda.com.

Katinas paklydėlis namo sugrįžo po 18 metų (8)

Katinas paklydėlis namo sugrįžo po 18 metų
Vokietijos policija šeimininkui Berlyne grąžino prieš 18 metų pabėgusį katiną. Apleistas juodas gyvūnėlis, vardu Kimba, buvo atneštas į policijos nuovadą, socialiniame tinkle „Facebook“ rašė pareigūnai.

Gyvūnas, kurį išvydus pašiurpsta oda: susipažinkite su milžinrykliu (2)

Gyvūnas, kurį išvydus pašiurpsta oda: susipažinkite su milžinrykliu
Iš pirmo žvilgsnio, milžinryklis atrodo tikrai baisus. Negana to, kad jis išties yra milžiniškas, šis ryklys turi plačiai pravertus nasrus, kuriais, regis, galėtų apžioti bet ką. Vis dėlto, šiurpi jo išvaizda yra apgaulinga – iš tiesų tai yra ramus vandenyno gyventojas, rašo thedodo.com.

Susipažinkite su unikalia žuvimi: jos „šypsena“ – visai kaip žmogaus (15)

Susipažinkite su unikalia žuvimi: jos „šypsena“ – visai kaip žmogaus
Pažiūrėjus į avingalvį karosą, atrodo, kad jis nugvelbė pamestus ir vandenyno dugne nugulusius jūreivio dantų protezus. Neapsigaukite: ši šypsena – kuo tikriausia, rašo thedodo.com.

Policija turėjo išaiškinti konfliktą tarp žmogaus ir papūgos (5)

Policija turėjo išaiškinti konfliktą tarp žmogaus ir papūgos
Policija, atvykusi gesinti buitinio ginčo pietinėje Vokietijoje, sužinojo, kad konflikto dalyviai – žmogus ir papūga, rašo „Associated Press“.

Katė maiše: moteris į namus parsinešė lūšies jauniklius (21)

Katė maiše: moteris į namus parsinešė lūšies jauniklius
Teksasietė manė, kad į namus parsinešė du katės jauniklius, bet vėliau paaiškėjo, kad visgi parsinešė plėšrūnus – du lūšiukus. Moteris, kurią „Huffington Post“ įvardija kaip Jane Dinscore, jos sesuo ir sūnėnas patyrė sužalojimų, kai bandė „kačiukus“ pašerti.

Pareigūnams atnešė pasiklydusį šunelį: vėliau paaiškėjo, kad tai visai ne šuo

Pareigūnams atnešė pasiklydusį šunelį: vėliau paaiškėjo, kad tai visai ne šuo
Šią savaitę į Bartleto, Ilinojaus policijos departamentą atvyko gerasis samarietis, nešinas dėžutėje gulinčiu pasimetusiu šuneliu. Tiesa, vėliau paaiškėjo, kad tai net nebuvo šuo, rašo thedodo.com.

Pareigūnas gavo iškvietimą dėl agresyvaus šuns: tokio „puolimo“ nesitikėjo (32)

Pareigūnas gavo iškvietimą dėl agresyvaus šuns: tokio „puolimo“ nesitikėjo
Pitbulių ir jiems giminingų veislių reputacija šiomis dienomis nėra pati geriausia – dalis žmonių juos dažnai įvardija kaip pavojingus šunis, o ir žiniasklaidoje šie šunys dažnai vaizduojami agresyvūs. Laimei, vienas policijos pareigūnas iš Teksaso, gavęs iškvietimą dėl agresyvaus šuns, privertė daugybę žmonių susimąstyti, kokie iš tiesų yra šios veislės giminaičiai, rašo BoredPanda.com.

10 nepaprastai keistų gyvūnų: sunku patikėti, kad tokių būna (14)

10 nepaprastai keistų gyvūnų: sunku patikėti, kad tokių būna
Pasaulyje skaičiuojami milijonai unikalių rūšių, kurias kasmet papildo dar šimtai naujų. Dauguma šių atrastų gyvūnų įprastai būna tie, su kuriais gyvenome jau ilgą laiką, tačiau apie jų egzistavimą paprasčiausiai nenutuokėme. O gal taip tik geriau – juk kai kurie iš jų yra neapsakomai bjaurūs, rašo BoredPanda.com.

Pažiūrėkite, koks stileiva: šuns priežiūrai šeimininkas skiria tūkstančius eurų (5)

Pažiūrėkite, koks stileiva: šuns priežiūrai šeimininkas skiria tūkstančius eurų
Kevino Chano auginamas 3 metų afganų kurtas AJ Nirvana Battle vadinamas stilingiausiu šunimi pasaulyje. Į savo augintinio grožį vyras investavo 100 tūkst. Kinijos juanių (apie 13 tūkst. eurų). Vien gyvūno kailiui jis skiria 6-8 valandas per savaitę, rašo BoredPanda.com.

Nufilmavo herojišką poelgį: vyras neliko abejingas skęstančiai elnei (6)

Nufilmavo herojišką poelgį: vyras neliko abejingas skęstančiai elnei
Sekmadienį Montgomeryje, Teksase, gelbėtojai buvo iškviesti padėti ežere skęstančiai elnei. Vis dėlto, greitai atsirado narsuolis, nelaukęs gelbėtojų ir sumąstęs gyvūną ištraukti pats, rašo thedodo.com.

Katinui pasisekė: benamis gyvūnas tapo mylimiausiu knygyno darbuotoju (16)

Katinui pasisekė: benamis gyvūnas tapo mylimiausiu knygyno darbuotoju
Nuo mažens Spike'as buvo Sent Luiso, Misūrio gatvėmis klaidžiojantis benamis kačiukas. Jis mėgo vaikštinėti aplink „Left Bank Books“ knygyną. Tai pastebėję knygyno darbuotojai nusprendė priglausti gyvūną ir atsivedė jį į knygyną, rašo thedodo.com.

Protingas šuo žino, kaip nusipirkti skanėstų: už juos susimoka pats (4)

Protingas šuo žino, kaip nusipirkti skanėstų: už juos susimoka pats
Sakoma, kad pinigai ant medžių neauga. Šis posakis galioja visiems, išskyrus šunelį Negro, kuris už skanėstus susimoka lapais, rašo BoredPanda.com.

Neįtikėtini pokyčiai: rūpestingo vyro rankose benamė kalytė pasikeitė neatpažįstamai (5)

Neįtikėtini pokyčiai: rūpestingo vyro rankose benamė kalytė pasikeitė neatpažįstamai
Kiekvienas, lankęsis Balio saloje, žino ne tik tai, kad ji yra įspūdingo grožio, bet ir tai, kad saloje galima sutikti daugybę benamių šunų. Kol vietinė valdžia kaip įmanydama stengiasi susitvarkyti su pasiutligės proveržiais, su benamiais gyvūnais susijusias problemas skuba spręsti ir gyvūnų prieglaudos, ir paprasti miestiečiai, rašo BoredPanda.com.