Laiškas tam, kuris priglaus mano šunį

 (43)
© Fotolia nuotr.

Tai tikra istorija, kuria pasidalino vienas geras žmogus, priglaudęs labradorą iš šunų prieglaudos. Istorija apie jį, naująjį jo draugą ir buvusį šeimininką.

Gyvenau čia tik pusę metų, tačiau miestelis buvo jaukus, žmonės - draugiški. Vis tik kažko man trūko. Pamaniau, kad šuo nepamaišytų. Vietiniame laikraštyje radau skelbimą apie Reggie. Prieglauda buvo švari, tvarkinga ir darbuotojai buvo mieli. Jie sakė, kad sulaukė ne vieno skambučio, tačiau atėję apžiūrėti šunelio buvo tiesiog „ne labradorų žmonės“, kad ir ką tai reikštų.

Prieglaudos darbuotojai sudėjo visus Reggio daiktus - paklotėlį, žaislus, indus ir užklijuotą laišką nuo jo buvusio šeimininko. Iš pradžių su Reggiu nelabai sugyvenome. Bandėme porą savaičių - prieglaudos darbuotojai sakė, kad maždaug tiek laiko reikės, kad šuo adaptuotųsi naujoje aplinkoje. Galbūt koją pakišo tai, kad ir aš pats vis dar bandžiau adaptuotis. Gal mes abu buvome panašioje situacijoje.

Dėl tam tikrų priežasčių visi jo daiktai (išskyrus teniso kamuoliuką, kurį jis visur nešiojosi kartu) taip ir liko neišpakuoti kartu su mano dėžėmis. Man atrodė, kad jam tiesiog nereikia visų tų senų daiktų, nes viską buvau nupirkęs pats.

Prieglaudoje sužinojau, kad Reggie mokėjo pagrindines komandas, tokias kaip „sėdėt“, „gulėt“, „ateit“. Tačiau kai kviesdavau jį vardu, jis beveik niekuomet neateidavo - po kokio ketvirto ar penkto kvietimo atsisukdavo į mane, bet ir toliau darydavo savo. Kai dar kartą pakviesdavau, beveik galėdavai girdėti jo atodūsį ir galiausiai jis nenoriai paklusdavo.

Mums tiesiog nesigavo būti kartu. Nebenorėjau laukti tų kelių savaičių, per kurias šuo turėtų adaptuotis. Jau planavau skambinti į prieglaudą, tačiau tarp visų savo daiktų pastebėjau Reggio daiktus, kuriuos kartu su šuniu parsivežiau iš prieglaudos. Numečiau link Reggio jo paklotėlį, o jis pradėjo jį uostinėti su tokiu entuziazmu, kokio iki šiol dar nemačiau. Jau rinkau prieglaudos numerį ir tuo metu pastebėjau neatplėštą laišką nuo buvusio šuns šeimininko. Buvau visai apie jį pamiršęs. Laiške buvo parašyta: „Tam, kuris priglaus mano šunį“.

„Ką gi, negaliu pasakyti, kad džiaugiuosi, jog tu skaitai šį laišką. Prieglaudos darbuotojams pasakiau, kad šį laišką galima atidaryti tik naujam Reggio šeimininkui. Nesidžiaugiu net jį rašydamas. Jei tu jį skaitai, vadinasi aš grįžau iš paskutinio savo pasivažinėjimo su šuniu, kuomet palikau jį prieglaudoje. Jis jautė, kad kažkas yra ne taip.

Taigi leisk tau šiek tiek papasakoti apie savo šunį, gal tai padės judviem lengviau rasti bendrą kalbą.

Visų pirma, jis mėgsta teniso kamuoliukus. Įprastai savo burnoje jis nešiojasi du ir visuomet bando paimti dar ir trečią, bet iki šiol jam tai nepavyko. Nesvarbu, kur kamuoliuką mesi, jis bėgs iš paskos, taigi būk atsargus ir nemėtyk šalia kelio. Aš kartą tokią klaidą jau padariau ir tai vos nekainavo Reggiui gyvybės.

Paskambink į 9-joje gatvėje esančią veterinarijos kliniką ir atnaujink kontaktus. Jie atsiųs tau priminimus, kada Reggiui metas apsilankyti. Įspėju: jis negali pakęsti veterinarų. Sėkmės tau bandant įsisodinti jį į automobilį. Nežinau kaip, bet jis jaučia, kad ketini jį vežti pas veterinarą.

Duok jam daugiau laiko. Aš niekada nebuvau vedęs, todėl buvome tik mes su Reggiu. Kartu su manimi jis keliaudavo visur, todėl jei gali - pasiimk jį kartu pasivažinėti. Jis ramiai sėdi galinėje sėdynėje ir neloja. Jam patinka būti žmonių apsuptyje ir ypatingai su manimi, taigi šie pokyčiai jam bus sunkūs. Todėl turiu pasidalinti su tavimi dar viena svarbia informacija...

Jo vardas ne Reggie.

Nežinau kas paskatino mane taip pasielgti, tačiau kai palikau jį prieglaudoje, pasakiau būtent tokį vardą. Jis protingas šuo ir su laiku priprastų. Tiesiog negalėjau ištarti tikrojo jo vardo, nes tai būtų tarsi galutinis atsisveikinimas su savo šuniu ir pripažinimas, kad niekada daugiau jo neišvysiu. Jei grįžčiau atgal ir pasiimčiau šį laišką, vadinasi viskas baigėsi gerai. Bet jeigu tu jį jau skaitai... Vadinasi jo naujasis šeimininkas turi žinoti tikrąjį vardą.

Jo tikrasis vardas Tankas. Nes būtent tokią transporto priemonę aš vairuoju.

Jei tu skaitai šį laišką, galbūt mano vardą matei vietiniuose laikraščiuose. Pasakiau prieglaudos darbuotojams, kad jie negali atiduoti Tanko tol, kol nesulauks blogų žinių iš mano vado. Aš neturiu tėvų, neturiu giminių ir nieko, kam galėjau palikti savo šunį... Tokia buvo mano sutartis su Armija, kuomet jie nutarė išsiųsti mane į Iraką - jie įsipareigojo paskambinti prieglaudai ir pranešti jiems blogąsias žinias, kad Tankui pradėtų ieškoti naujų šeimininkų. Laimei, mano pulkininkas taip pat augina šunį ir pažadėjo, kad pats asmeniškai tuo pasirūpins. Jei skaitai šį laišką, vadinasi pažadą jis ištesėjo.

Ką gi, šis laiškas darosi pernelyg depresyvus. Tačiau rašau jį dėl savo šuns, nes jis šešerius metus buvo mano šeima. Ir dabar meldžiuosi, kad jis bus ir tavo šeimos dalis, ir mylės tave ne mažiau, nei mylėjo mane.

Ši nesavanaudiška šuns meilė yra įkvėpimas pačiam daryti kažką gero kitiems, ginti nekaltus žmones nuo tų, kurie daro siaubingus dalykus... Ir jeigu man reikia palikti Tanką tam, kad tai padaryčiau, aš džiaugiuosi galėdamas taip pasielgti. Jis buvo mano ištikimybės ir meilės pavyzdys.

Gerai, gana. Turiu nunešti šį laišką į prieglaudą. Nemanau, kad dar kartą teks atsisveikinti su Tanku, tačiau... Pirmą kartą labai daug verkiau. Galbūt dar teks jį pamatyti ir pažiūrėti, ar jam pagaliau pavyko susitalpinti į burną tuos tris teniso kamuoliukus.

Sėkmės su Tanku. Duok jam gerus namus ir pabučiuok prieš miegą - kiekvieną naktį, nuo manęs.

Ačiū,
Paulas Mallory“

Žinoma, aš žinojau kas yra Paulas Mallory. Jį pažinojo visas miestelis. Vietinis vaikinas, nužudytas Irake prieš kelis mėnesius, atidavęs savo gyvybę už kitų gyvenimus. Jo garbei miestelyje vėliavos buvo pusiau nuleistos visą vasarą.

Atsisėdau savo kėdėje, pasidėjau alkūnes ant kelių ir tyliai pasakiau: „Ei, Tankai. Eikš čia“. Šuo kaip mat pastatė ausis ir atitipeno iki manęs. Jis atsisėdo prieš mane ir pakreipė galvą į šoną tarsi stebėdamasis, kad po tiek mėnesių vėl išgirdo savo vardą. „Tankai“ - ramiai ištariau, o jis ėmė vizginti savo uodegą.

LETENA.LT REKOMENDUOJA

1. Tokios šuns reakcijos į naujagimį niekas nesitikėjo

2. Šie neišskiriami draugai tikrai užkariaus jūsų širdį

3. Beribė mamos meilė: lapė kantriai laukė, kol žmonės išgelbės jos mažylį

4. Kalytė neturėjo išgyventi, bet tik pažiūrėkite į ją dabar!

5. Visi bijojo šio šuns, tačiau kai pabandė prisiliesti...

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Įdomybės

Veterinarijos gydytojo paklausė, kas jo darbe sunkiausia: atsakymas sukrėtė (4)

Veterinarijos gydytojo paklausė, kas jo darbe sunkiausia: atsakymas sukrėtė
Paskutinis atsisveikinimas su augintiniu – tai įvykis, nuo kurio gyvūnų šeimininkai stengiasi pabėgti ir apie tai daug negalvoti. Nors mirtis neišvengiama, kartais elgiamės taip, tarsi to niekada nebūtų. Taip elgiamės tol, kol ta neišvengiama akimirka ateina ir užklumpa mus nepasiruošusius, rašo BoredPanda.com.

Paskelbė juokingiausius laukinės gamtos kadrus (3)

Paskelbė juokingiausius laukinės gamtos kadrus
Paskelbti geriausi 2018 metų „Juokingiausių laukinės gamtos fotografijų apdovanojimų“ kadrai – iš 2000 buvo atrinktas 41 linksmiausias kadras, rašo BoredPanda.com.

Po skyrybų vyras liko vienas su šunimi, bet nepalūžo: kartu rado būdą atsitiesti (9)

Po skyrybų vyras liko vienas su šunimi, bet nepalūžo: kartu rado būdą atsitiesti
Sakoma, kad kiekviena pabaiga – kažko naujo pradžia. Tuo teko įsitikinti brazilų iliustratoriui Rafaelui Mantesso. Prieš keletą metų vyras išsiskyrė su žmona. Po skyrybų vyras liko gyventi vienas tarp tuščių baltų sienų – viskas, kas jam liko, buvo bulterjeras, rašo BoredPanda.com.

Palygino šeimininkus ir jų šunis: ar matote panašumų? (4)

Palygino šeimininkus ir jų šunis: ar matote panašumų?
Koks šeimininkas, toks ir šuo. Britų fotografas Gerrardas Gethingsas, paviešindamas linksmą nuotraukų seriją, įrodė, kad šis posakis nemeluoja, rašo BoredPanda.com.

Keturkojis „pabėgėlis“ grįžo iš Lietuvos į Latviją: tai davė vertingą pamoką (4)

Keturkojis „pabėgėlis“ grįžo iš Lietuvos į Latviją: tai davė vertingą pamoką
Greita Lietuvos savanorių pagalba ir atsakingas kaimyninės Latvijos gyventojų elgesys padėjo grąžinti į namus į mūsų šalį atklydusį šunį. Ši neįtikėtina istorija galėtų būti gera pamoka ir visiems Lietuvos keturkojų šeimininkams, kodėl reikėtų žymėti savo augintinius. Pranešimu apie šį įvykį dalinasi gyvūnų gerovės tarnyba „Pifas“.

Įrašas feisbuke spaudžia ašarą: šeima išsiruošė į ilgą kelionę, bet draugų nepaliko (39)

Įrašas feisbuke spaudžia ašarą: šeima išsiruošė į ilgą kelionę, bet draugų nepaliko
Kraustantis į kitą miestą ar šalį, daugybė žmonių susirenka savo daiktus visus iki vieno, tačiau brangiausią turtą palieka – pas giminaičius ir prieglaudose atsiduria ištikimi keturkojai draugai, kuriems šeimininkai buvo visas jų gyvenimas. Bet ši istorija ne apie tuos, kurie savo šeimos narius palieka už nugaros. Istorija apie tai, kad brangių draugų niekada nepaliekame – net jei tektų kartu įveikti beveik 3 tūkstančius kilometrų.

Dydis nesvarbu: milžiniška gorila susirado patį mažiausią draugą (12)

Dydis nesvarbu: milžiniška gorila susirado patį mažiausią draugą
Nevyriausybinė organizacija „Ape Action Africa“ rūpinasi nykstančiais primatais – gorilomis, šimpanzėmis ir beždžionėmis. Nors centras įkurtas 1996 metais, jo gyventojai vis dar turi kuo nustebinti visko mačiusius darbuotojus, rašo BoredPanda.com.

Kaunietė parodė, kaip atrodo gražiausias vokiečių aviganis (44)

Kaunietė parodė, kaip atrodo gražiausias vokiečių aviganis
Kaip atrodo gražiausias vokiečių aviganis? Inga Pavilonienė įsitikinusi, kad kaip tik tokį ji ir augina. Konkurse, į kurį susirinko gražiausi šunys iš 11 valstybių, jos augintinis laimėjo pirmą vietą jaunimo klasėje ir tapo Baltijos vokiečių aviganių jaunimo nugalėtoju.

Itin reta gyvūnų draugystė: tigro, liūto ir hienos jauniklių motinos pareigas prisiėmė kalytė

Itin reta gyvūnų draugystė: tigro, liūto ir hienos jauniklių motinos pareigas prisiėmė kalytė
Viename Pekino zoologijos sode tigrų, liūto ir hienų jaunikliai gyvena ir žaidžia kartu su auksaspalvių retriverių veislės šuniukais, kurių motina žindo visus mažylius.

Kroatijos saloje – šunų ir jų šeimininkų plaukimo ir bėgimo varžybos

Kroatijos saloje – šunų ir jų šeimininkų plaukimo ir bėgimo varžybos
Kroatijai priklausančioje Adrijos jūros Rabo saloje rugpjūčio 28 dieną netilo juokas ir lojimas. Čia surengtos šunelių ir jų šeimininkų plaukimo ir bėgimo varžybos.

Internautai juokiasi iki ašarų: pažiūrėkite, kaip sunku krokodilui gyventi žmonių pasaulyje (13)

Internautai juokiasi iki ašarų: pažiūrėkite, kaip sunku krokodilui gyventi žmonių pasaulyje
Japonų iliustratorius Keigo savo sekėjus mėgsta nustebinti keistomis, kartais – absurdiškomis iliustracijomis, kuriose dažnai galima pamatyti gyvūnus. Keibo save laiko „paprastu biuro darbuotoju, gyvenančiu paprastą gyvenimą su savo žmona ir dukra“. Visgi, vyras turi pomėgį, kuris ne tik teikia jam daug džiaugsmo, bet ir kelia aplinkinių susidomėjimą ir juoką, rašo BoredPanda.com.

Vyro ir varnos draugystė Anykščiuose: pokštininkė mėgsta ledus ir vyro šunį (37)

Vyro ir varnos draugystė Anykščiuose: pokštininkė mėgsta ledus ir vyro šunį
Anykščių Kūrybos ir dailės mokyklos direktorius Arūnas Vilkončius pavasarį nuo pražūties išgelbėjo mažą varniuką. Dabar tai jau suaugusi, Čitos vardą turinti protinga varna, jo laukianti Elmos kolektyviniame sode ir krečianti pokštus ne tik jam, bet ir kaimynams.

Nufilmavo jautrią akimirką: negyvos kengūros sterblėje rado besispardantį kengūriuką (5)

Nufilmavo jautrią akimirką: negyvos kengūros sterblėje rado besispardantį kengūriuką
Pietų Australijoje nufilmuotas vaizdo įrašas, suvirpinęs šimtus tūkstančių feisbuko vartotojų širdžių. Pakelėje išvydusios partrenktą kengūrą, Lauren Wagner ir Sarah Raggamuffin nepravažiavo pro šalį. Moterys priėjo prie gyvūno ir patikrino jo sterblę: didelei nuostabai, ten slėpėsi mažas kengūriukas.

Per Kalifornijos miškų gaisrus policija skubėjo gelbėti prieglaudos šunis

Per Kalifornijos miškų gaisrus policija skubėjo gelbėti prieglaudos šunis
Rugpjūčio 11 dieną plintant miškų gaisrui „Nelson“, policininkai skubėjo gelbėti gyvūnų prieglaudoje laikomų šunų.

Išskirtinė sodyba: ožkos kaip šuniukai, sarginė karvė ir prieraišios vištos (17)

Išskirtinė sodyba: ožkos kaip šuniukai, sarginė karvė ir prieraišios vištos
Čia ožkos smalsios kaip šuniukai, sargo pareigas užima karvė Zuika, o vietoje žadintuvo kambaryje gieda gaidys Ugnius, portalui LRT.lt apie saugių namų fermos gyvūnams „Trys paršeliai“ kasdienybę pasakoja įkūrėjai Viktorija Naujokaitė ir Edvardas Stalionis. „Jei moki duoti dėmesio ir paglostyti, tada ir gaidys labai greitai socializuosis“, – sako E. Stalionis ir priduria, kad ūkininkų fermose tokių gyvūnų tikrai nepamatysime – sąlygos ten dažniausiai nežmoniškai žiaurios.